Dailininkės Linos Nikolaevės personalinė paroda „Iš tuštumos“
Kovo 12 d. 18 val. Kauno kultūros centro 2-ajame aukšte veiks dailininkės Linos Nikolaevės personalinė darbų paroda „Iš tuštumos“. „Tuštuma vadinu erdvę, iš kurios viskas randasi – idėjos, mintys, pasauliai, gyvi sutvėrimai. Taip atsiranda ir mano darbai. Jie kaip ir mintys ateina pas mane. Jų daugybė! Kai kuriuos spėju užfiksuoti drobėje. Čia matote tuos, kuriuos pavyko.” – komentuodama tęstinio ciklo „Iš tuštumos” kūrimo istoriją pasakoja menininkė. Lina Nikolaevė gyvena ir kuria Kaune, Lietuvoje. Prieš 11 metų pradėtas kurti ciklas „Iš tuštumos“ dar kartą įrodė autorę turint lakią meninę vaizduotę. Parodoje dailininkė pristato abstrakčius dailės kūrinius, dažname kūrinyje jaučiama Rytų filosofijos, induizmo, budizmo įtaka. Dalis abstrakčių kūrinių sukurti naudojant grafikos techniką. Meno pasaulis kūrėjai buvo artimas nuo pat vaikystės. Kiek save autorė prisimena: piešė, lipdė, siuvinėjo, nėrė. Jau 25-metus Lina, baigusi kineziterapijos studijas, dirba su kūno lavinimo technikomis. Autorė gilinasi į kinų mediciną, ajurvedą, mokosi psichologijos, tapybos, gamtinės žemdirbystės, įgyvendino seną svajonę – išmoko profesionaliai siūti. Taip pat autorė kuria skulptūros srityje. Menininkė aktyviai dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje. Kūrėjos biografijoje – parodos Ispanijoje, Indijoje, Turkijoje, Lietuvoje, o taip pat – artėjanti tarptautinė kolektyvinė meno paroda Italijoje.
Parodos kuratorė Gabrielė Kuizinaitė Parodos rengėjai: VšĮ „Gabrielės meno galerija“ ir Kauno kultūros centras
Personalinė tapytojos Anna Oleinik paroda „Iš sapnų“
Nuo kovo 1 d. Verslo Parke AUŠRA (Vytauto pr. 23) veiks tapytojos Anna Oleinik personalinė tapybos darbų paroda „Iš sapnų“. Tapytoja Anna Oleinik gyvena ir kuria Vilniuje. Menininkės kūrybinis kelias prasidėjo dar jos vaikystėje. Jos pažanga kaip menininkės šiuo metu yra didžiulė ir tai atsispindi jos kūrybinėje veikloje. Menininkė yra baigus dailės, vizualinio dizaino ir medijos studijas, kurios Annai padėjo ne tik patobulinti menines žinias, bet ir leido eiti į nuotaikingą kelionę, kurioje ji rado nišą ir įgijo patirties. Jos kūrybinis kelias yra įvairus: animacinių personažų ir vaizdo klipų kūrimas Lietuvos kino studijoje, vėliau savo įkurtoje studijoje. Parodos autorė dalyvauja įvairiuose meniniuose, socialiniuose ir inovaciniuose projektuose, vienas iš jų: „Interaktyvus 3 D mopping show ant vandens ekrano”. Keli projektai realizuoti miesto šventėse „Klaipėdos jūra“-2015. Menininkė įgyvendino menines idėjas ir jas realizavo įvairiuose renginiuose ir projektuose ir dalyvavo viename svarbiausių projektų „MADOS ALCHEMIJA“ su mados dizaineriu istoriku Aleksandru Vasiljevu. Šiuo metu autorės pagrindinė kūrybos sritis yra abstrakti tapyba. Šiuo metu menininkė abstrakčias idėjas drobėje pateikia įgyvendindama jas akriliniais dažais. Ji atveria naujus horizontus žiūrovui. Ši tapyba menininkei atveria nematytus horizontus žiūrovui. Jos darbai kviečia į dialogą su egzistencija ir pasauliu, o tai yra pasiekta per begalinę spalvų įvairovę, kuri atsispindi mūsų pasąmonės prizmėje. Anna Oleinik kūryboje svarbu pačios menininkės kūrybinės energijos ir idėjų virpesiai, kurie neabejotinai dar turi daug neatskleistų galimybių ir paslapčių. Menininkė šiuo metu bendradarbiauja su VŠĮ „Gabrielės meno galerija“ ir dalyvauja tarptautiniuose projektuose Japonijoje bei Italijoje. Paroda veiks iki birželio 1 d.
Parodos kuratorė Gabrielė Kuizinaitė Parodos rengėjai: VŠĮ „Gabrielės meno galerija“ ir Verslo parkas AUŠRA.
Tapytojo Vytauto Poškos paroda „Nuo žiemos iki pavasario“
Nuo šių metų gruodžio mėn. 1 d. Verslo parko AUŠRA (Vytauto pr. 23) “Meno zonoje” veiks vilniečio tapytojo Vytauto Poškos personalinė tapybos darbų paroda “Nuo žiemos iki pavasario”. Vytautas Poška yra baigęs Vilniaus dailės akademiją, kur studijavo freskos meną. Jis yra Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Autorius yra surengęs ne vieną parodą Lietuvoje ir užsienyje, aktyviai dalyvauja tarptautinėse kolektyvinėse dailės parodose ir pleneruose. V. Poška yra ir dailės mokytojas, turintis vaikų tapybos studiją. Beveik visuose menininko tapybos darbuose dominuoja gamta, gamtos motyvas, kartais yra susitelkiama ties su metų laikų temomis: beveik visuose darbuose abstrakčia stilistika ryškinami gėlių, medžių, vandens vaizdiniai, kartais labiau abstraktūs, o kartais ir įgaunantys realistiškesnį pavidalą. Tačiau visuose menininko darbuose svarbi kompozicija, akcentai, ritmika. Kiekvienas V. Poškos tapybos darbas ne tik išsiskiria subtilia koloristika, bet ir nuotaika. Daugelį menininko darbų galima sudėlioti į ciklus: pagal metų laikus, dominuojančius motyvus bei detales. Vienu iš dominuojančių motyvų V. Poškos darbuose yra baltos drobulės motyvas, kuris kartais įgauna šventumo, karališkosios mantijos kontūrus ir simbolizuoja gėrį, toleranciją. Parodoje menininkas pristato abstrakčius, ekspresyvius darbus, kuriuose dominuoja ir ryškių, ir pastelinių spalvų koloritai. Autorius pristato kintantį gamtos peizažą, fiksuojantį tiek metų laikus, tiek ir emociją, jauseną, nuotaikas. Ir pateikia savo abstrakčiuosius pasakojimus, liudijančius kultūrinį kodą.
Parodos kuratorė Gabrielė Kuizinaitė
Gegužės 25 d. 18 val. Kauno kultūros centre (Vytauto pr. 79) vyks tapytojo, fotomenininko ir dizainerio personalinės parodos „Tarp gamtos ir potėpio“ atidarymas. Marius Morkūnas yra tapytojas, dizaineris ir fotomenininkas tapytojų grupės „Mėlynas menas“ narys. Jaunos kartos kūrėjas Marius save realizuoja įvairiose srityse, dalyvauja personalinėse ir kolektyvinėse parodose, bei pleneruose. Jis yra baigęs Klaipėdos Eduardo Balsio menų gimnaziją. Vėliau studijavo ir apgynė bakalauro bei magistro laipsnius Vilniaus Dailės akademijoje vizualinio dizaino specialybę, įgijo bakalauro bei magistro laipsnius. Menu menininkas Marius Morkūnas susidomėjo dar pirmosiose klasėse. Autorius daug dėmesio skiria ir domisi japonų kultūros estetika. Paveikslų ir meno kūrinių įkvėpimo šaltinis yra gamta. Menininko kūriniuose dominuoja abstrakti stilistika. Stilizuotuose paveiksluose dominuoja gamtos ir jūros motyvai. Parodos rengėjai: Kauno kultūros centras ir VšĮ „Gabrielės meno galerija“.
Parodos kuratorė Gabrielė Kuizinaitė
Tapytojos Aušros Urbikienės personalinė tapybos darbų paroda „ARTI/TOLI“
Gegužės 24 d. 19 val. Remis Tattoo gallery (Daukšos g. 16) vyks tapytojos ir Kauno rajono dailės mokytojos Aušros Urbikienės personalinės tapybos darbų parodos atidarymas „ARTI/TOLI“ paroda skirta Mamai. Aušra Urbikienė yra tapytoja ir dailės mokytoja. 1987 metais baigė Šiaulių Pedagoginį institutą, Menų fakultetą. Šiuo metu gyvena ir kuria Kauno rajone, Garliavoje.
Aušra Urbikienė gimė 1963 metais Raudondvaryje. Supratimą apie meną menininkė paveldėjo iš savo šeimos, menininkės tėtis buvo dailininkas B. V. Pranckūnas. Jis savo kūryba suteikė savitą kelią tapytojai Aušrai Urbikienei, ją įkvėpė tapybos keliu eiti tėvelio darbai, menas visą laiką būdavo šalia menininkės šeimoje. Ji rengia personalines parodas, dalyvauja tarptautinėse kolektyvinėse dailės parodose Lietuvoje, Italijoje, Turkijoje, taip pat ir pleneruose. Aušra Urbikienė mokytoja jau dirba daugiau nei 35 metus, šiuo metu dėsto Garliavos progimnazijoje. Menininkė savo tiesioginiame darbe visada pabrėžia, kad menininkams savrbu yra mokytojo įtaka. Kūryboje svarbu grožis, mintys, meninė paveikslų kalba, o žinių tobulinimas kartais atneša džiaugsmą ir pasisekimą, pasakojo Aušra.
Menininkės kūriniuose dominuoja mėlynas paveikslų pasaulis. Paroda dedikuojama MAMAI. Ji savo kūryboje dominuoja abstrakčios kūrybos stilistika. Įkvepiantis kūrybos šaltinis-gamta., o paveikslų temos susideda iš kasdieninio gyvenimo metaforų bei motyvų. Autorės kūryboje labai svarbus dialogas tarp žmogaus ir gamtos, tik autorės kūryboje žmogus yra nematoma paveikslo pusė, o gamta matoma paveikslo pusė. A.Urbikienės kūryboje dominuoja pavasario, vasaros, žiemos, rudens ciklai, kurie pateikiami netradiciniame kontekste.
Parodos rengėjai: Remis Tattoo gallery ir VšĮ „Gabrielės meno galerija“
Parodos kuratorė Gabrielė Kuizinaitė
Parodoje „Kolekcija“ Jolitos Puronaitės -Lubienės, Neriaus Vaitkaus, Artūro Tamašausko darbai
Kovo 8 d. 18 val. verslo parke AUŠRA (Vytauto pr. 23) vyks tapybos darbų ir ready made objektų parodos „Kolekcija“ parodos pristatymas. Idėja surengti parodą „Kolekcija“ kilo bendradarbiaujant su kolegomis iš verslo parko: norima į bendras parodas telkti skirtingose meno srityse kuriančius menininkus, ieškant skirtingų dailės žanrų, stilistikų jungčių ir skirtumų. Šioje parodoje savo kūrybą pristato abstrakčios tapybos atstovai Jolita Puronaitė-Lubienė ir Nerius Vaitkus ir ready made technika metalo objektus kuriantis Artūras Tamašauskas.
Tapytoja Jolita Puronaitė-Lubienė parodoje pristato tapybos darbus, kuriuose per abstrakčiąją stilistiką išryškina emocijas, savitą pasaulio matymą, visa tai pateikiama per itin ekspresyvią tapybinę raišką, kuri yra įvairi savo koloristika, dinamiška, kintanti, ryškinanti mistinius abstrakcijoje ištirpstančius ženklus, kurie žymi moters vidinio pasaulio ribas paribius, kada susilieja spalvos, o subtilus kontūras ženklina darbo idėją.
Tapytojas Nerius Vaitkus – lietuvis menininkas, turintis vokiškų šaknų, kurį laiką gyvenęs Vokietijoje. Prieš kelerius metus autorius pradėjo tapyti didelio formato darbus. Jį kūrybai įkvepia Kauno Senamiesčio vaizdai. Menininko tapybos darbai išsiskiria abstrakčių formų žaisme, temų įvairove, spalvų ir šešėlių žaismu, kintančiomis formomis.
Artūras Tamašauskas kuria mažųjų formų ir objektų darbus, naudodamas nestandartines ready made objektų atlikimo technikas, metalo medžiagas. Jo darbuose svarbus kasdienybėje atitarnavęs daiktas, kuris tampa naujo ansambliažo pagrindu ar dalimi. Steampanko stilistika sukurti objektai yra ironiški, provokatyvūs, jie ryškina reikšmingo ir nereikšmingo globalaus pasaulio ir mūsų kasdienybės ribas.
Visų trijų autorių darbai skirtingi, todėl eksponuojami bendroje parodoje jie sukuria tam tikrą atvirumo bei diskusijos įtampą.
Paroda “Kolekcija” verslo parke AUŠRA veiks iki birželio 8 dienos.
Parodos kuratorė Gabrielė Kuizinaitė
Dailininkė Simona Juškevičiūtė gyvena ir kuria Kauno rajone, Kulautuvoje. Simona Juškevičiūtė yra trečio amžiaus universiteto Kauno apskrities dailės fakulteto dekanė.
Ji yra surengusi 50 personalinių parodų Lietuvoje ir užsienyje. 1996 metais baigė Kauno dailės gimnaziją. 2000 metais Baigė Kauno kolegiją (dabartinę J. Vienožinskio menų studijų centrą) gavo diplomą su pagyrimu. Dailės pedagogikos srityje. 2004 metais Šiaulių pedagoginiame universitete įgijo dailės ir technologijos mokytojos specialybę.
2005 metais iliustravo ne vieną pasakų knygą vaikams įvairiose leidyklose.
Nuo 2001 iki 2009 metų rengė parodas, dalyvavo pleneruose Kaune ir Tytuvėnuose.
Nuo 2001-2010 metų dirbo Kauno Purienų vidurinėje mokykloje MKTC kūrybos centre, būrelio dailininke.
Menininkės kūrinių yra įsigiję Lietuvos, Latvijos, Anglijos, Švedijos, Vokietijos, Italijos, Armėnijos, P. Korėjos, Armėnijos šalių kolekcionieriai.
Dailininkė Simona Juškevičiūtė Remis tattoo gallery pristato savo personalinę tapybos darbų parodą, kuri šį kartą siejama su jausmų ir sapnų transformacijų pasauliu.
…Ištrauka iš sapno istorijos…Aukščiau nei kalnai… Virš vandenyno mano esatis sklando tyla… Esu dabar rūkuose… O spalvų ryškumas… Kur aš esu? Protas bei savisauga įsijungia…Dabar esu kosmose… Išnyra Dievybė.. Ir man ta Dievybė parodo šilumą.. Aukso spalvų šilumą, aukso spalvų schemą… Ir sapne įvyksta sąmonės praplėtimas. Ir sapne aš virš vandenyno išvystu mažą mergaitę..
Lietuvių dailininkų grupės paroda “4 antaniniai obuoliai” Paryžiuje
Spalio 20 dieną 18:30 val. LR ambasadoje Prancūzijoje VšĮ „Gabrielės meno galerija“ ir Antano Obcarsko tapybos studija „Antaniniai obuoliai“ pristatys keturių lietuvių dailininkų grupės parodą „4 antaniniai obuoliai“.
LR ambasadoje Prancūzijoje lankytojams ir svečiams savo kūrybą pristatys keturi A.Obcarsko tapybos studijos „Antaniniai obuoliai“ dailininkai: žinomas tapytojas ir studijos vadovas Antanas Obcarskas, tapytoja Jolita Puronaitė-Lubienė, tapytoja Irma Gūžienė ir tapytojas Ugnius Motiejūnas. Parodoje bus eksponuojama 14 įvairaus formato abstrakčiosios stilistikos kūrinių.Studijos vadovas, žinomas tapytojas Antanas Obcarskas gimė 1958 metais Kauno rajone, Zapyškyje, šiuo metu gyvena ir kuria Kauno rajone, Garliavoje. 1971-1973 metais mokėsi Kauno keturmetėje Vaikų dailės mokykloje (dabartinėje Kauno Antano Martinaičio dailės mokykloje). 1973-1977 metais studijavo Kauno S. Žuko taikomosios dailės technikume (dabartiniame Kauno kolegijos J. Vienožinskio menų fakultete). 1982 metais A.Obcarskas baigė Lietuvos valstybinį dailės institutą (dabartinę Vilniaus dailės akademiją). Nuo 1990 metų jis yra Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Nuo 1993 metų jis yra dailininkų grupės „Angis“ narys. Nuo 2011 metų Vokietijos menininkų sąjungos „Focus Europa“ narys. Antanas Obcarskas parodose dalyvauja nuo 1982 metų, jis yra surengęs personalines parodas: Kaune, Palangoje, Vilniuje (1998, 1992, 1998, 2000, 2005, 2007, 2009), Lenkijoje (2004), Olandijoje (1995, 1997), Vokietijoje (1990, 1993, 1998, 2007), Portugalijoje, Pietų Korėjoje, Indijoje, Egipte ir kitose šalyse. Menininkas yra laimėjęs stipendijų Lietuvoje ir užsienyje.
Tapytojas A.Obcarskas parodoje pristato paveikslus, kuriuose išryškėja jo tapybos braižo ypatumai. Menotyrininkės Kristinos Stančienės pristatyme, žvelgiant iš plataus ir įvairaus A. Obcarsko kūrybos konteksto perspektyvos, šiuose darbuose pristatoma bene nuosaikiausia jos dalis-molbertinė tapyba, atspindinti pastarųjų metų dailininko idėjų ir išraiškos formų raidą. Galima teigti, kad tai dar viena gyvybingosios lietuvių dailės tradicijos-gestiškos ekspresyvios tapybos variacija. Puikiai išmanantis konceptualias idėjų meno strategijas šį kartą menininkas tik simboliškai suvienija kūrinius formato apibrėžtimi, ragindamas atsiduoti „neapskaičiuotos“, jausmingos tapybos žavesiui.
Dailininko A.Obcarsko kūryboje dominuoja pilkšvų arba raudonų atspalvių koloritas, abstrakčios ir kampuotos, griežtokos formos ir jų sankirtos, atitolę nuo tikrovės pavidalų, iš tolo primena nepermaldaujamą ir amžiną gamtos fenomeno būvį. Šiuose kūriniuose ryškinama griežta, lakoniška kompozicijų formato riba, tarsi už tam tikrų užtvarų, sienų metafora, kurios susikuriamos, norint nepaskęsti linijų, potėpių chaose, išlaikyti kritišką ir aiškų žvilgsnį į mus supančią realybę.
Tapytoja Jolita Puronaitė-Lubienė nuo 1991 metų gyvena ir kuria Kauno rajone, Garliavoje. Nuo 2015 metų dalyvauja meno pleneruose, simpoziumuose, rengia personalines parodas ir dalyvauja tarptautinėse kolektyvinėse parodose. Ji yra surengusi parodų Lietuvoje, dalyvavo kolektyvinėse tarptautinėse dailės parodose: Lietuvoje, Austrijoje, Graikijoje, Ispanijoje, Turkijoje ir Indijoje.
Autorė parodoje pristato darbus iš ciklo „Ženklai“. Sukurti šį ciklą autorę paskatino domėjimasis Lietuvos kryždirbyste ir ornamentika kryžiuose, kuriuose savamoksliai kryždirbiai naudojo baltų ženklų simboliką ir vaizdinius. Savita meninė forma geležiniuose kalvių dirbiniuose ir primityvios tapybos užuominos padėjo menininkei visa tai transformuoti į šiuolaikinės abstrakčios tapybos potėpius. Saulės, mėnulio, ugnies, žemės, dangaus, žvaigždžių, laiko, vėjo, lietaus, gyvybės, medžio simbolių energija ir vaizdiniai, keliantys egzistencinius klausimus, ieško atsakymo teptuku, spalvomis ir emocija „čia ir dabar“. Serija „Ženklai“ siunčia užkoduotą žinutę tarp potėpių ir potėpiuose, simbolių vaizdiniuose.
Dailininkės J.Puronaitės-Lubienės darbuose dominuoja abstrakčioji stilistika, išryškinanti vidines emocijas, savitą pasaulio matymą „čia ir dabar“, atskleidžianti individualią autorės ekspresyvią tapybinę raišką: „mano tapyba yra tokia, kokią aš suprantu: be išankstinių nuostatų ir apribojimų, suvaržymų, taisyklių, dogmų, tai tarsi spontaniško impulsyvumo ir asmeninės laisvės tapyboje sintezė komunikuojant su išoriniu pasauliu“. J.Puronaitės-Lubienės tapyba - dinamiška, jos darbų spalvininkystė paremta priešpriešomis, kurios atskleidžia svarbiausias kūrybos ir gyvenimo sampratos bei pasaulio matymo detales. Tapytojos ekspresyvioji stilistika jungia įvairius mėlynos, geltonos, žalios, rudos, juodos, smėlinės, oranžinės ir rožinės spalvų niuansus, kurie kelia įtampą ir sudaro kompozicijos visumą. Tapybos kūrinius ženklina abstrakčios formos, koloristiniai perėjimai, kuriantys dinamiką ir muzikalumą. Pasak dailininkės, „vanduo mane išmokė: skverbtis per plyšius, apeiti, tekėti, griauti, judėti, plaukti, panirti, plūduriuoti, gaivinti, ženklinti“. Ir tada gimsta nauji sumanymai, naujos nutapytos drobės ir nauja kūrybinių darbų serija „Ženklai“. Savo žiūrovą menininkė kviečia ieškoti ženklų ženkluose.Tapytoja Irma Gūžienė parodoje pristato tapybos darbus iš ciklo „Linijos“. Ji yra aktyvi menininkė, kuravusi ne vieną parodą ir aktyviai dalyvauja studijos veikloje bei pleneruose, kolektyvinėse parodose. I. Gūžienės darbuose dominuoja meditatyvinės geometrinės formos, per kurias autorė išreiškia savo asmeninius patyrimus, estetinį aplinkos suvokimą, jų transformavimą į drobę. Geometrizuotos detalės menininkės darbuose yra susiję, jų jungtys kuria nuoseklų pasakojimą, įtraukiantį parodos žiūrovą. Išgrynintos spalvos, aiški formų geometrija, sukuria estetizuotus pasaulio vaizdinius, išreiškia savąją pasaulio sampratą. Tapytojos Irmos Gūžienės didžiausias dėmesys skiriamas linijų, formų, spalvų, juodos ir pilkos spalvos koloritams. Ženklas ir spalva sudaro vizualų I. Gūžienės paveikslų pasaulį.
Studijos narys, tapytojas Ugnius Motiejūnas gimė 1970 metais. Piešimo ir tapybos pradmenis autorius įgijo pas žinomą Kauno tapytoją Rimvydą Jankauską-Kampą, 2009 metais baigė Kauno Antano Martinaičio dailės mokyklą, vėliau savo tapybines žinias gilino pas tapytojus Arvydą Brazdžiūną – Dusę, Joną Maldžiūną, Gintarą Zubrį ir Antaną Obcarską. Ugnius Motiejūnas parodoje pristato savo paveikslus iš ciklo „Ratilai“. Pasak menininko, “tapyboje jam svarbiausia stebėti, tapyti ir atrasti vaizdus gamtoje ir kasdieniniame gyvenime, atrasti vaizdus, kurie žiūrovą stumteli abejonėn, ką iš tiesų mato. Akmuo, mestas vandenin sukelia taisyklingas bangas, kurios tolsdamos išnyksta… Atidžiai žiūrint į augalą, saulėje: galiu pamatyti siaurą šviesos aureaolę aplink jį. Seniai sukurti objektai paveikūs ir šiandien. Kokių dar ratilų pavyks atrasti pačiam, kokius atras žiūrovas?“. Šio autoriaus darbai išsiskiria įvairove: autorių inspiruoja gamtos motyvas, darbų koloristika įvairi ir dinamiška, o formos sujungia geometrinius linijinius motyvus su abstrakcija.
Parodoje pristatomi keturių dailininkų darbai yra skirtingi ir saviti, kiekvienas iš jų turi savitą individualų braižą, savo darbais išsako individualų aplinkos ir pasaulio matymą. Tapytojo Antano Obcarsko tapybos studija „Antaniniai obuoliai“ sėkmingai gyvuoja jau devynerius metus. Šios studijos narius vienijanti gija yra abstrakti tapybos stilistika. Studijos narius jungia bendraminčių bendrystė: tapybos paslapčių studijavimas, vasaros ir žiemos plenerai, kasmetinės studijos dailininkų parodos.
Dailininkų grupės paroda „4 antaniniai obuoliai“ LR ambasadoje Prancūzijoje veiks iki 2022 m. lapkričio 20 dienos.Pagrindinis parodos rėmėjas: Kauno rajono savivaldybė. Parodos rengėjai: LR ambasada Prancūzijos Respublikoje, VšĮ “Gabrielės meno galerija”. Parodos partneris: VšĮ studija “Antaniniai obuoliai”.
Prie parodos organizavimo prisidėjo LR Prancūzijoje ambasadorius Nerijus Aleksiejūnas ir menotyrininkė Gabrielė Kuizinaitė.
Informaciją spaudai parengė parodos kuratorė Gabrielė Kuizinaitė
Dailininkės Serenos Pečiūnaitytės personalinė grafikos ir piešinių paroda “Tavo snukutis, man ananasų skonio”
Nuo rugsėjo 16 dienos Kauno kultūros centre , antrojo aukšto fojė, veikia dailininkės, grafikės ir animalistės Serenos Pečiūnaitytės personalinė grafikos ir piešinių paroda „Tavo snukutis, man ananasų skonio“. Savitą braižą turinti menininkė grafikė Serena Pečiūnaitytė pristato itin dinamišką grafikos ir piešinių parodą apie nepaprastą sužmogintą gyvūnų pasaulį.
Grafiką studijavusi menininkė Serena Pečiūnaitytė, Vilniaus dailės akademijoje, estampo srities magistro diplomą turinti menininkė, lieka ištikima savo kūrybos stilistikai. S. Pečiūnaitytės kūrybą galėjome išvysti daugiau nei dvidešimt penkiose personalinėse parodose. Jos kūriniai jau buvo pristatyti Lietuvos, Slovėnijos, Serbijos, Graikijos, Indonezijos ir Indijos publikai. Menininkė yra Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus, grafikos sekcijos narė. Meninininkės kūryba apiima ne tik skirtingus dailės žanrus, bet ir menininkė, itin aktyviai reiškiasi, kaip dailės mokytoja, metodininkė, pedagoginėje veikloje. 2001 metais dailininkė Serena Pečiūnaitytė specializuojasi animalistinės dailės srityje ir savo išskirtine tematika bei įvairiapusiška kūryba užiima išskirtinę vietą Lietuvos dailės kontekste. Menininkės fantazijos ir rankų vaisiai- tai grafikos, tapybos, knygų, iliustracijos žanrai, kuriuos jungianti grandis- animalistikos motyvai ir siužetai. Serena Pečiūnaitytė savo kūryboje naudoja įvairias technikas ypač sausos adatos techniką, tą autorė įrodo parodoje, nes pristato nespalvotos grafikos ir piešinių parodą. Gyvūnijos pasaulyje yra svarbūs netikėti momentai, satyra, šaržas, kartais juodas žmogiškas humoras, saviironija. Serenos grafikos estampai ir piešimo kūriniai, tarsi iliustracijos suaugusiems. Kontūrai ir nespalvotos linijos autorės darbams, suteikia jėgos, o linija užtikrina paveikslo subtilumą ir pabrėžia gyvūno charakterio bruožus grafikos lakštuose, sutupia faunai, mistiniai sfinksai, tautosakiniai kipšai, nauji gyvūnžmogiai, storpilvė, kiarapilvis, sparnuotasis, animalistinės moterų pliažo deivės, ryklio žmona, tvarto žvaigždė, išdykęs eubliafaras. Paroda Kauno kultūros centre veiks iki spalio 16 dienos.
Parodos rengėjai: Kauno kultūros centras ir VšĮ „Gabrielės meno galerija“.
Tapytojos Ramutės Paulikaitės personalinė tapybos darbų paroda Kaune „Ar aliejus liejasi lengvai?“
Rugsėjo 8 d. 18 val Verslo Parke AUŠRA (Vytauto pr. 23) vyks tapytojos Ramutės Paulikaitės personalinės tapybos darbų atidarymas „Ar aliejus liejasi lengvai?“
Tapytoja ir fotomenininkė Ramutė Paulikaitė, gyvena ir kuria Skuode, Lietuvoje. Mokėsi Skuode Pr. Žadeikio gimnazijoje. 1994 metais įstojo į Telšių aukštesniąją taikomosios dailės mokyklą. 1999 metais baigė TATDM dabartinį VDA filialą ir įgijo trikotažo meninio konstruktoriaus ir modeliavimo meistrės specialybę.
1999 metais pradėjo dirbti dailės ir technologijų mokytoja, taip pat būrelio vadovė, Aleksandrijos pagrindinėje mokykloje, Skuodo rajone. Parodose ir tarptautiniuose projektuose menininkė dalyvauja nuo 2000-ųjų metų. Tapytoja Ramutė Paulikaitė jau yra surengusi personalinių parodų Lietuvoje ir užsienyje.
2004-ais įstojo į Šiaulių universitetą. 2007 metais baigė dailės ir dizaino studijų programą ir įgijo dailės bakalauro laipsnį ir mokytojo kvalifikaciją.
Menininkei mėlyno kolorito paveiksluose itin svarbus santykis su išoriniu pasauliu.
Kalbėdama apie savo parodą, tapytoja Ramutė Paulikaitė teigia: “Pats žodis aliejus skamba labai visapusiškai. Tai parodos pavadinimas ir kilo nuo to, kad aliejinė tapyba menininkui gali būti ir liejyba, ir aliejinė ir kelionė… Turime daugybę mitybos receptų pavyzdžių maisto racione, kaip ir kokį aliejų su kokiom daržovėm derinti. Bet tik nedaugelis iš mūsų kvėpuoja ir gyvena, aliejinės tapybos procese. Tai darosi tarsi užmiršta, nes šiais šiuolaikiniais laikais turime naujų tapymo priemonių, dažų, kaip akrilas. Akrilas tarsi yra meno šaltinis. Pažįstantiems ekspertams ir žinovams meno technikas ir esamos tapybos manieras daug kalbėti apie paveikslus nereikia. Specialistams ir meno tyrinėtojams visuomet aišku. O ką pasakysi žmogui, kuris ne į dažus, ne į struktūrą, liejybą ar meninės kompozicijos tepliones ir potėpius žiūri? Greičiausiai nieko. Kyla klausimas iš kasdieninių pamąstymų ar akrilas pranoko aliejų? Ar aliejus paveiksluose gali lietis laisvai ir lengvai? Greičiausiai pats atsakymo žinojimas veda žmones pirmyn? Tuo pačiu ir atgal? Nes tik žinantys žmonės besidomintys paveikslo sukūrimo istorijomis, gali teigti savąsias išvadas apie dabartį, praeitį ir spėlioti. Su filosofinėm įžvalgomis palikdami vietos naujų kartų pamąstymams.“ Apie parodą taip kalbėjo parodos autorė Ramutė Paulikaitė.
Paroda veiks iki gruodžio 8 dienos. Parodos rengėjai Verslo Parkas AUŠRA ir VšĮ „Gabrielės meno galerija“.
Parodos kuratorė Gabrielė Kuizinaitė
Fotomenininko Raimondo Puišio fotoalbumo ir fotografijų parodos „Kalnai simfoniją mums gros“ pristatymas
Raimondas Puišys yra žinomas keliautojas ir fotomenininkas. Autoriaus albumuose yra svarbi kelionių tema. Fotografijose jungiasi dokumentinis fiksavimas, ir meninė gamtos vaizdų ir kelionių interpretacija.
Fotomenininkas Raimondas Puišys gyvena Kauno rajone, Garliavoje. Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys nuo 2008 m. tais metas jam suteiktas ir meno kūrėjo statusas. 2022 metais priimtas į Lietuvos Žurnalistų sąjungą. Gimė Jurbarke, baigė tuometinę Lietuvos žemės ūkio akademiją. Fotografuoti pradėjo vaikystėje. Dažnas autoriaus fotografijų objektas yra kalnai. Jo fotografijose susijungia didingi gamtos motyvai, keliautojų portretai, sutikti žmonės.
Raimondas Puišys yra daugelio konkursų užsienyje dalyvis, pelnęs prizus už savo darbus konkursuose Japonijoje ir kitose šalyse. Jis yra surengęs per 70 fotografijos parodų, išleidęs keletą meninės fotografijos albumų. Naujausias iš jų – „Asmenybė prilygstanti kalnui“, skirtas Lietuvos keliautojų sąjungos prezidento Algimanto Jucevičiaus jubiliejui, kuriame pateikiama ir gana daug Lietuvos keliautojų dokumentinių fotografijų, portretų, fiksuojama jų kasdienybė ir romantiški nuotykiai. Kalbėdamas apie kelionę kaip neatskiriamą savo hobį ir kelionę – kaip fotografijos objektą autorius teigia: „Kelionės, kaip jokia kita veikla, išjudina jausmus, emocijas ir laukimą. Kuo nežinomesnis kelionės tikslas, tuo stipresni pojūčiai. Noras juos patirti ir skatina žmones eiti į kalnus, tam tikra prasme tapti adrenalino narkomanais. Stiprios geros emocijos leidžia geriau pajausti gamtos grožį. Juk kas gali būti maloniau už pasivaikščiojimą kalnuose, ir vakare, ir tekant saulei?“
Autorius siekia įprasminti gamtos stichijas, kalnų didingumą ir harmoniją, žmogaus, keliautojo buvimą kalnuose, santykį aplinka.
Neatsitiktinai ir knygos pavadinime aktualizuojama ir pabrėžiama asmenybės kaip kalno metafora, kuri simbolizuoja keliautojų ištvermę ir drąsą.
VšĮ „Gabrielės meno galerija“. Parodos kuratorė Gabrielė Kuizinaitė
Tapytojos Dianos Maldeikytės-Behm teatralizuotas žmonių ir gyvūnų pasaulis
Rugpjūčio 22 dieną 18 val. Kauno kultūros centre, I aukšto fojė, (adresas: Vytauto pr. 79) vyks tapytojos Dianos Maldeikytės-Behm teatralizuotos tapybos darbų parodos atidarymas. Tapytoja Diana Maldeikytė-Behm gimė 1964 metais Klaipėdoje. Mokėsi Šilutės Švėkšnos mokykloje dabar „Saulės“ gimnazijoje. 1986 metais baigė Klaipėdos universiteto Menų fakultetą ir įgijo režisierės specialybę. 1994-2004 metais lankė privačius tapybos kursus Vokietijoje. Jau keli metai Diana Maldeikytė-Behm bendradarbiauja su VšĮ „Gabrielės meno galerija“ ir galerija pristato menininkės personalines parodas Kaune ir užsienyje.
Autorė parodose dalyvauja nuo 2007 metų. Tapytojos Dianos Maldeikytės-Behm paveiksluose dažnai sutinkamas svajingos moters portretas. Tarp fantastinių žiedų koloritų dažnai tamsaus kolorito paveiksluose, sutinkamas dramatiško katino ar avies portretas. Paveiksluose itin svarbus žmogaus ir gyvūno ryšys. Menininkės kūriniuose susijungia tradicinės lietuviškosios tapybos stilius ir teatralizuota tapyba. Menininkės teatralizuotuose siužetuose itin svarbus pasakojimas, pasakojimas ir nuosekli apgalvota kompozicija. Menininkė savo siužetuose apgyvendina pačius įvairiausius personažus: angelus, moteris, vaikus, gyvūnus, nuosekli, apgalvota ir stilizuota paveikslo kompozicija. Autorė kuria teatralizuotus paveikslo siužetus, kuriuose daug veiksmo: nuostabos ir paslapties. Paroda veiks iki rugsėjo 25 dienos. Parodos rengėjai: Kauno kultūros centras ir VšĮ „Gabrielės meno galerija“.
Parodos kuratorė Gabrielė Kuizinaitė
Edmundo Kartano retrospektyvinė tapybos darbų paroda „Ir žuvys moka skraidyti“
Birželio 8 d. 18 val. Verslo Parke AUŠRA (Vytauto pr. 23) vyks Edmundo Kartano retrospektyvinės tapybos darbų parodos „Ir žuvys moka skraidyti“ atidarymas. Edmundas Kartanas gimė 1983 metais Šiauliuose, nuo 2003 metų gyvena ir kuria Kauno rajone, Vandžiogaloje. Daile autorius domisi nuo vaikystės, tad natūralu, kad savo tapybos įgūdžius tobulino pas žinomą tapytoją Antaną Obcarską. Tapytojas pasirinko abstrakčiosios tapybos kryptį, kuriai yra būdinga ekspresyvi raiška, kontrastinė koloristika, laužytos linijos, ritmingos formos.
Šį kartą paroda retrospektyvinėje parodoje rodo skirtingais laikotarpiais sukurtus savo darbus: kai kuriuose tapybos darbuose galima matyti gamtovaizdžius ir peizažus, transformuotus į abstrakcijas, kartais abstrakcija nesiremia į konkrečius motyvus, tada autorius kuriamame vaizdinyje per liniją spalvą abstrahuoja ir universalizuoja esminius būties, buvimo čia ir dabar, prasmės klausimus. E.Kartano pasakojimuose persipina įvairovė: nuo subtilios detalės iki spalvinės, formų įvairovės, ekspresyvios ir netikėtos koloristinės dinamikos. Dažnas kūrinys atspindi tam tikrą būseną, kuri reiškiama per gamtinę detalę, architektūros fragmentą. Autorius geba bet kurią situaciją, aplinkos detalę matyti ir savo darbuose interpretuoti netikėtu rakursu, ironizuoti aplinką ir save. Tai suteikia tapytojo darbams individualumo, jo spalvingi darbai turi optimizmo ir pozityvumo užtaisą, atidengdamas ryškias kasdienybės detales autorius teigia gyvenimą.
Edmundo Kartano paroda Verslo Parke AUŠRA veiks iki rugsėjo 8 dienos.
Parodos kuratorė Gabrielė Kuizinaitė
Zinaidos Irutės Dargienės retrospektyvinė jungtinė paroda „Kūrybos ir gyvenimo ženklai“
Nuo balandžio 15 dienos Mažeikių muziejuje (V. Burbos g. 9) pradės veikti dailininkės Zinaidos Irutės Dargienės retrospektyvinė jungtinė paroda „Kūrybos ir gyvenimo ženklai“ apima ne tik tekstilės kūrinius, kurie labiausiai reprezentuoja šią menininkę, bet ir tapyba.
Zinaida Irutė Dargienė yra žinoma tekstilininkė, kurios kūriniai yra atlikti įvairiomis technikomis: gobeleno, batikos, šilkografijos, neaustine-veltine, specialia autorine ir kitomis technikomis. Ji yra Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus tekstilės sekcijos narė, taip pat Kauno tekstilininkų ir dailininkų gildijos garbės narė.
Parodos autorė gimė 1936 metais gruodžio 8 dieną Mažeikiuose. 1945-1953 m. mokėsi Mažeikių vidurinėje mokykloje, 1953-1958 m. studijavo Kauno taikomosios dailės mokyklos Tekstilės skyriuje. 1958-1959 m. dirbo Pagėgių vaikų namų darbo instruktore, o 1959-1965 m. pradėjo dirbti Vilniaus Dailės akademijos Kauno dailės institute. 1965-1972 m. Kauno šilko kombinato dailininkė, marginimo dizainerė. 1972-1990 m. užsiėmė kūrybiniais projektais. 1990-1999 m. dėstė Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės institute, jai buvo suteiktas docentės vardas. Nuo 1966 metų Z.I. Dargienė pradėjo dalyvauti Lietuvos ir užsienio šalyse rengiamose tekstilės kūrinių parodose. Ji yra surengusi daugiau nei 40 personalinių tekstilės parodų, dalyvavo daugiau nei 150 tekstilės ir dailės kolektyvinių parodų Lietuvoje ir užsienyje. Menininkės kūriniai puošia daugelį interjerų, jos tekstilininkės kūrinių yra įsigiję Kanados, Australijos, Olandijos ir kitų daugelio šalių valstybių muziejai bei kolekcionieriai.
Z. I. Dargienės tekstilė yra žaisminga, įvairi savo koloristika, dinamiška, sujungianti skirtingų kultūrų motyvus į neatsiejamą visumą, liudijančią universaliąsias amžinąsias egzistencijos temas. Parodoje pristatomas vienas iš naujausių autorės sukurtų ciklų, kuris sukurtas remiantis Modrio Tenisono projektu ir pavadintas „Laimos tinklas“. Tapybos darbai pratęsia ekspresyviąją menininkės kūrybos liniją, pildo ją kultūrinių motyvų įvairove.
Mažeikiuose pristatoma Z. I. Dargienės paroda yra retrospektyvinė: autorė rodo skirtingais laikotarpiais sukurtus tekstilės kūrinius, kuriuose dominuoja lietuviški ir Europos bei Rytų kultūrų motyvai bei kontekstai; taip pat eksponuojami tapybos darbai, parodą papildo parodos autorės gyvenimo ir veiklos fotografijų fragmentai.
Parodos kuratorė Gabrielė Kuizinaitė
Julijos Šoblinskytės personalinė fotografijų paroda „Mikrokosmosas“
Balandžio 15 d., (penktadienį), 18 val. Maironio lietuvių literatūros muziejuje gotikinėje salėje (Rotušės a. 13) vyks jaunos kartos fotomenininkės Julijos Šoblinskytės (Ginger Blue) personalinės fotografijų parodos „Mikrokosmosas“ atidarymas.
Autorė gimė ir gyveno Telšiuose. 2010–2012 m. Šiauliuose baigė floristiką. 2012–2014 m. mokėsi Kauno taikomosios dailės mokykloje, kur įgijo fotografės specialybę. 2016–2020 m. VDA, Telšių fakultete, studijavo metalo meną. Menininkė yra dalyvavusi kolektyvinėse fotografijos parodose, šiuo metu sukūrė ne vieną fotografijų ciklą ir pradeda rengti personalines fotografijos parodas. Šiuo metu ji gyvena ir kuria Kaune.
Julija Šoblinskytė yra išbandžiusi įvairias meninės fotografijos technikas, tematiką: yra kūrusi autoportretus, abstrakčių fotografijų ciklus, šiuo metu domisi kosmoso ir mikrokosmoso temomis, per jas universalizuoja žmogaus ir visatos santykį, per abstrakčiąją raišką svarsto egzistencijos klausimus, kelia filosofines būties problemas.
Kalbėdama apie savo fotografijų ciklą „Mikrokosmosas” autorė svarsto: „Visi žinome, kad didingas yra kosmosas, kurio mastas sunkiai protu suvokiamas. Žvaigždės, planetos, asteroidai, ūkai, o mes – tik nematomos, mažytės dalelės. Pakilti į šitą beribę erdvę ne kiekvienam pavyktų. Tačiau kartais nebūtina vykti į šitą nesuvokiamą didybę, kad išvystume begalinę kosmoso tamsą, įspūdingas planetas ir begalinį juodumą. Sunkiai pastebimose vietose tarpuose ir nutrupėjimuose plyti įspūdingos kosminės erdvės.”
Fotografijų ciklas „Mikrokosmosas“ konceptualus ir šiuolaikiškas. Autorė eksperimentuoja formomis ir žaidžia koloristine įvairove, kuria konceptualius siurrealistinius vaizdinius, juos mistifikuoja. Pasirinkta tema ir forma suteikia J. Šoblinskytei kurti abstrakčius vaizdinius, kuriuose yra ryškinama ir aktualizuojama amžinoji Visatos paslaptis, egzistencijos trapumas ir amžinybė.
Parodos rengėjai: Maironio lietuvių literatūros muziejus ir VšĮ „Gabrielės meno galerija“. Parodą pristato VšĮ „Gabrielės meno galerija“. Parodos kuratorė Gabrielė Kuizinaitė
2022 m. balandžio 5 d. 17.30 val. Pilies skyriuje (Pilies g. 17, Kaunas) atidaroma paroda
„Kaunas tapyboje, tapyba Kaune. Laisvė“.
Parodoje pristatomi 2021 m. Kauno kultūros centro studijos „Vaivorykštė“ kartu su VšĮ „Gabrielės meno galerija“ organizuoto tęstinio Kauno menininkų plenero-projekto „Kaunas tapyboje, tapyba Kaune“ darbai. Pleneras, skirtas Juozo Zikaro metams, padiktavo plačią Laisvės temą.
Plenere dalyvavo Kauno kultūros centro dailės studijos „Vaivorykštė“ nariai ir VšĮ „Gabrielės meno galerijos“ veikloje dalyvaujantys menininkai. Plenero meninės dalies vadovas – tapytojas Gintautas Vaičys. Parodai darbus sukūrė: Gintautas Vaičys, Daiva Kupstienė, Zita Jusevičiūtė-Tarasevičienė, Nelė Jurgelionienė, Audronė Dambrauskienė-Šiurkienė, Rūta Barniškytė-Klusienė, Vida Bagdonienė, Regina Cemnolonskienė, Natalija Karpinskienė, Gražina Ašmienė, Teresė Draugelienė, Eleonora Čepulienė, Virginija Jaškytė-Rūkienė, Jelena Tamilina, Nijolė Brencienė ir Juozas Iavanauskas.
Kiekvienas autorius Laisvės temą interpretavo skirtingai: galima sutikti architektūros, gamtos motyvus ar tiesiogine prasme vaizduojamus laisvės simbolius. Parodoje menininkų kūriniuose vyrauja abstrakčios ir realistinės tapybos stiliai.
Paroda veiks iki gegužės 28 d.
Parodą organizuoja Kauno miesto muziejus. Rengėjai: Kauno kultūros centras (Kauno kultūros centro dailės studijos „Vaivorykštė“ vadovė Agnietė Janušaitė-Vitkūnienė) ir „Gabrielės meno galerija“ (direktorė menotyrininke Gabrielė Kuizinaitė).
A. Jurgilaitės parodoje darnos, estetikos ir subtilaus grožio priminimas
Nuo vasario 15 d. KKC (Vytauto pr. 79) I aukšto fojė veiks tapytojos Aistės Jurgilaitės personalinė tapybos darbų paroda „Kūrybinės vizijos“.
Šioje parodoje menininkė pristato savo tapybos darbus iš skirtingų laikotarpių. Jurgilaitės kūriniuose dominuoja gamtos motyvai, architektūriniai elementai, kosminė tematika, abstrakciją papildo žmogaus figūros vizualas. Jos drobėse svarbus ne tik siužetas, bet ir nuotaika, spalvinis žaismas. Nuo sodrių spalvų pereinant prie šviesesnių spalvų neretai išgaunamas beveik akvarelinis įspūdis. Tapybos darbus inspiruoja patirtos akimirkos grožis, perteikiantis jos trapumą, unikalumą ir svarbą. Autorė teigia, kad jos tapybos drobių > kūrybinės vizijos < šioje parodoje atkreipia dėmesį į darnos, estetikos ir subtilaus grožio neišvengiamą dominavimą prieš chaosą ir regresiją mus supančiame pasaulyje. Tai tarsi priminimas, kad tik nuo mūsų priklauso, ar suteiksime jam pirmumą ir ar įsileisime grožį į savo gyvenimą.
Aistė gyvena ir kuria Trakuose, kurį laiką gyveno ir kūrė Prancūzijoje. Ji yra surengusi parodų Lietuvoje ir užsienyje, dalyvauja grupinėse parodose. Jurgilaitė yra baigusi tapybos magistrantūros studijas ir vaizduojamosios tekstilės studijas Vilniaus dailės akademijoje. Nuo 2000 m. metų ji yra Lietuvos dailininkų sąjungos narė ir priklauso tapybos skyriui, jai suteiktas meno kūrėjo statusas.
„Tapyba yra mano pagrindinė kūrybinė veikla ir dvasinio pasaulio išraiškos būdas, technika-akriliniai dažais ant drobe aptraukto medinio porėmio, ją pasirinkau dėl atitikimo mano kūrybiniam temperamentui. Ji įvairiapusiška, dažai greitai džiūsta nekeisdami formos ir intensyvumo, išlaikoma ir tekstūra ir reikalingas klampumas, ir tuo pačiu atsiranda galimybė padengti permatomus sluoksnius beveik kaip akvarele. Įdomiausia tapyboje yra spalvos: jų intensyvumas ir jų švelnumas, ramybė ir audra perteikti nuotaikai, taip pat šviesa ir tamsa-spalvose slypi visos įmanomos šio pasaulio išraiškos priemonės. Tačiau technika gana plati ir nors darbai gana abstraktūs – kiekviename iš jų galime įžvelgti detales atspindinčias mums atpažįstamus objektus, kurių realus pavidalas išryškintas tik dalinai – jis tirpsta ir išnyksta abstrakčių nuotaikų žaisme, tarsi trapus pasaulio atspindys. Jis yra tarsi simbolis to kas mes esame šiame pasaulyje ir tuo pačiu siejantis mus su neaprėpiama anapusine tikrove, kuriame visuma liejasi su amžinybe ir nebėra ribų būties apibūdinimui“, – pasakoja menininkė.
Kuratorė Gabrielė Kuizinaitė.
Parodą rengia Kauno kultūros centras ir VšĮ „Gabrielės meno galerija“. Paroda veiks iki kovo 13 d.
Tapytojos Inos Loretos Savickienės personalinė tapybos darbų paroda
Gruodžio 10 dien1 19 val. Remis Tattoo gallery (Daukšos g. 16) vyks tapytojos Inos Loretos Savickienės tapybos darbų parodos atidarymas. Menininkės tapybos darbų paroda Kaune pristatoma jau trečią kartą. Tapytoja Ina Loreta Savickienė gyvena ir kuria Vilniuje. Parodose aktyviai dalyvauja nuo 2017 metų, menininkė savo kūrybą pristačiusi Lietuvoje, o taip pat autorė dalyvavo tarptautinėse kolektyvinėse virtualiose parodose : Indijoje ir Ispanijoje.
Inos Loretos Savickienės meno įkvėpimo šaltinis yra Rytų Azijos tradicija. Autorė tapo naudodama tušą, teptuką, ryžių popierių, natūralius iš mineralų išgautus pigmentus, sekdama per amžius nugludintais Rytų filosofiniais ir estetiniais principais. Tuo pačiu savo kūryboje menininkė ieško tarpkultūrinio sąlyčio, šiuolaikinių sąsąjų įprasminimo. Autorė savo darbuose siekia parodyti, kad tradicija gali būti gyvybinga, menas gražus, o grožis nebanalus.
Parodoje autorė pristato apie 20 vidutinio formato paveikslų. Inos Loretos Savickienės kūriniuose dominuoja įvairios temos: įkvėptos gamtos ir architektūros. Tapytoja gretina rytietiškus kalnų-upių gamtovaizdžius ir lietuviškus miškų-kopų – ir medinės architektūros peizažus, ieškodama bendros jausenos. Tai pasigėrėjimas ir pagarba gamtai, metų laikų kaita, atgaiva ir prieglobstis sielai. Žvilgsnis į gamtos objektus iš aukštai leidžia aprėpti visumą, suprasti gyvenimą laike, užčiuopti reiškinių pradžią ir pabaigą.
Kopos yra tarsi lietuviški kalnai. Autorė stengiasi perteikti žemės, nepridengtos augalais, atvirumą, jautrumą, didybę, pažeidžiamumą. Atsiveriantis nuo kopų horizontas įkvepia atitrūkti nuo savo problemų, pažvelgti į tolį, pamatyti galimybes svajoti. Kaimo trobelė, medinės vilos ir tiesiog baltas suolelis yra žmogaus kūriniai, tačiau taip pat artimai susiję su gamta. Pastatyti iš gamtoje randamų medžiagų ir gamtos apsuptyje, jie yra tiesiog skirti gyventi vienovėje su gamta ir džiaugtis gyvenimu.
Bambukai, pandos yra minimalistinio stiliaus darbai, perteikiantys judesį ir akimirkos nuotaiką. Subtilus šių darbų monochromiškumas padeda išryškinti sumanymą.
Daugumoje autorės kūrinių dominuoja itin švelnios pastelinės spalvos, tačiau autorė nevengia eksperimentuoti. Mėlynos vilties motyvas rudeniniame fone, miškų motyvai yra nutapyti žaidžiant ryškesniais ir kontrastingesniais potėpiais, sukuriant minkšto „vilnonio“ peizažo įspūdį.
Nors paveikslus vienija rytietiška technika ir estetika, tačiau temų požiūriu paveikslai yra gana įvairūs. Kviečiame surasti sau asmeniškai labiausiai įdomų paveikslą ir įsijausti į perteikiamą istoriją.
Paroda veiks iki sausio 20 dienos. Parodos rengėjai: Remis Tattoo gallery ir VšĮ „Gabrielės meno galerija“.
Informaciją paruošė menotyrininkė Gabrielė Kuizinaitė
Marijos Rastenienės tapybos darbų paroda „Ženklai“
Gruodžio 8 dieną (trečiadienį) 17 val. Verslo Parke AUŠRA (Vytauto pr. 23) vyks dailininkės Marijos Rastenienės tapybos darbų parodos „Ženklai“ atidarymas. Valstybiniame dailės institute (dabar VDA) ji baigė tapybą, yra Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus narė ir restauratorių sąjungos narė.
Tapytoja ir akvarelistė Marija Rastenienė yra surengusi apie 18 personalinių parodų ir dalyvavo daugiau nei 50 grupinių parodų. Menininkė aktyviai dalyvauja ne tik parodiniame gyvenime, bet taip pat yra aktyvi tapybos bei akvarelės plenerų dalyvė. Autorės darbų yra ir privačiose kolekcijose Lietuvoje, Švedijoje, Didžiojoje Britanijoje, JAV.
Parodoje „Ženklai“ autorė pristato naujausius savo darbus. Dailininkės kūryba išsiskiria stilistine ir tematikos įvairove. Itin didelį dėmesį ji skiria koloristiniams niuansams, dermės ir priešpriešos išryškinimui, kompozicijai ir formai. Darbuose dominuoja gamtiniai motyvai, kurie dažname darbe yra suabstraktinti, jie tampa ženklais, simboliais, kodais, kurie universalizuoja ir išryškina gamtos detalę, emociją ir jauseną. Tas universalesnis pasaulio ir aplinkos suvokimo ženklas tampa ryškia autorės interpretacija parodos darbuose „Raudonoji planeta“, „Meteorų lietus“, „Vėjo nugludinti“, „Stichijos“, juos papildo ir „Žmogaus ženklų“ ciklas. Visi parodos darbai yra nuoseklūs, sudaro nepaprastai subtilų ir intriguojantį pasakojimą, įtraukia žiūrovą į spalvingą, gilų, dinamišką M. Rastenienės tapybinį pasakojimą. Visi parodoje eksponuojami tapybos darbai yra sukurti šiais metais. Pati autorė parodos darbus pristato ir juos komentuoja: „Pavadinimas „Ženklai“ kilo iš idėjos ir apmąstymo apie jungtis tarp kosmoso ir žmonių stebimo pasaulio, jo perkūrimo, transformavimo ir jungimo su šiuolaikiniu kintančiu pasauliu. Daliai paveikslų įtakos turėjo muzikos kūrinių klausymas, tai sukelia įvairias – linksmas ar susikaupimo pilnas nuotaikas.
Mūsų krašto kultūrinis paveldas žavėjo mane seniai, tai dalis to atsispindi ir šiuolaikinių menininkų kūriniuose. Mano kūrybai įtakos turi gamta, jos užburiantis žaismas: tai saulės blyksnis ar begalinis, giluminis švytėjimas, tai pro debesis prasiskverbiantys šviesos šuorai ar žaibo nušviesta padangė. Rudeninis vėjo šuoras ar žiemos nuotaikos, dingę kultūrų pėdsakai, miestai, jų paslaptys su naujai kylančiomis idėjomis.“
Paroda Verslo Parke AUŠRA veiks iki kovo 8 d. Parodos rengėjai Verslo Parkas AUŠRA ir VšĮ „Gabrielės meno galerija“.
Informaciją paruošė menotyrininkė Gabrielė Kuizinaitė
Dailininkės Marijonos Sinkevičienės jubiliejinė tekstilės darbų paroda “Laiškai”
Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje-muziejuje, lapkričio 19 dieną, 17 val. vyks dailininkės Marijonos Sinkevičienės jubiliejinės parodos “Laiškai” atidarymas.
Marijona Sinkevičienė gimusi Tauragėje, Očikių kaime, šiuo metu gyvena ir kuria Kaune. 1982 metais dailininkė baigė Vilniaus dailės akademiją, kurioje įgijo tekstilės specialybę, vėliau dirbo dėstytoja, docente Kauno kolegijoje. Nuo 1987 metų dailininkė yra Lietuvos dailininkų sąjungos narė. Priklauso tekstilės grupei “Esame” . Kas keli metai M. Sinkevičienė nustebina savo gerbėjus įsimintinomis parodomis, konceptualiais ir šiuolaikinio meno kūriniais. Dailininkės kūryba jau buvo pristatyta tarptautinėje erdvėje: Indijoje, Graikijoje, Ispanijoje, Varšuvoje, Taline ir Rygoje. Dailininkės darbų yra įsigiję Gdynės, Krosnos muziejai (Lenkijoje), Lietuvos dailės muziejus, Raseinių krašto muziejus, įsimintinų tekstilės kūrinių autorė yra sukūrusi Nacionaliniam Kauno dramos teatrui, Ukrainos Slavičiaus vaikų darželiui. Jubiliejinė tekstilininkės darbų paroda jau pristatoma trečią kartą. Šioje parodoje pristatomi tekstiline forma atkurti autentiški rašytiniai laiškai-artefaktai. Ciklą sudaro fototekstilės kūriniai, gobelenai sukurti naudojant siuvinėjimo techniką. Naujuose dailininkės darbuose yra naudojamos šiuolaikinės technologijos, jos jungiamos su klasikinės tekstilės technikomis. Laiškuose užfiksuota žmogaus ir žmonijos istorija. Naujausiame tekstilės projekte “Laiškai”-tai trečioji projekto “Prikelta į būtį”, “Atmintis” ir “Laiškai” dalis. Parodoje eksponuojami išsaugoti realūs laiškai, įgalinę tekstilės formą. Šioje tekstilės darbų parodoje pateikiami laiškų fragmentai autorei labai artimų žmonių. Į laiškus dedami sudžiovinti našlaitės žiedai M. Sinkevičienės darbuose tampa artimųjų žmonių ilgesio simboliais. Kūriniuose dominuoja prislopintos spalvos, jos sukuria nostalgišką praeities nuotaiką, liudija buvusių žmonių gyvenimą, nostalgiškų praeities ryšių, nuotaikų fragmentus.
Parodos kuratorė Gabrielė Kuizinaitė
Birutės Gadišauskienės ir Nataljos Donskajos tapybos darbų paroda “Įspūdžių ir svajonių takais”
Šių metų rugsėjo 9 dieną (ketvirtadienį) 19 val. Remis Tattoo gallery (Daukšos g. 16) vyks dviejų tapytojų Birutės Gadišauskienės ir Nataljos Donskajos tapybos darbų paroda “Įspūdžių ir svajonių takais”. Birutė Gadišauskienė yra tapytoja, chemikė-inžinierė, keliautoja. Tapyti pradėjo sulaukusi brandaus amžiaus. Nors tapybos pagrindų autorė mokėsi savarankiškai, jos kūrybai įtakos turėjo impresionistų kūryba. Impulso tapyti suteikė ir kelionių įspūdžiai, lietuvių ir kitų tautų liaudies menas. Parodoje eksponuojami darbai estetiški, žaismingi, grakštūs. Autorė subtiliai vaizduoja supančią aplinką, kviečia gėrėtis jos sukurtais tapybiniais pasakojimais, kuriuose galima matyti žymiausius architektūros simbolius, naudoja subtilią koloristiką.
Kita parodos autorė Natalja Donskaja gyvena Kėdainiuose. Prieš trejus metus pradėjo lankyti Kėdainių dailės mokyklą ir taip įsitraukė, kad visa galva pasinėrė į tapybą. Dirba aliejaus ir akrilo technikomis. Parodoje eksponuojami darbai atlikti abstrakčiąja stilistika. Dažną autorės darbą inspiruoja gamtos motyvai, vidinės jausenos, emocijos. Abstrakčiame pastelinių spalvų autorės pasakojime į vieną vaizdinį susilieja saulėlydis, pievų gėlės nuotaika. Natalja Donskaja ne kartą dalyvavo parodose Kėdainių savivaldybės M.Daukšos viešojoje bibliotekoje, Dotnuvos bendruonenės centre, Kėdainių Šv. Juozapo parapijos vaikų užimtumo centre. Ji mielai diskutuoja su vaikais apie laisvę kurti, moko nebijoti ir išlaisvinti savo kūrybines galias, pajusti gamtos grožį ir jį perteikti kūryboje.
Birutės Gadišauskienės ir Nataljos Donskajos paroda Remis Tattoo gallery veiks iki spalio 6 dienos.
Informaciją paruošė menotyrininkė Gabrielė Kuizinaitė
Dailininkės Marijonos Sinkevičienės jubiliejinė tekstilės darbų paroda “Laiškai”
Lapkričio 19 d. 17 val. Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje –muziejuje, (Daukanto g 25) vyks žinomos dailininkės Marijonos Sinkevičienės tekstilės darbų parodos “Laiškai” atidarymas.
Marijona Sinkevičienė gimusi Tauragėje, Očikių kaime, šiuo metu gyvena ir kuria Kaune. 1982 metais dailininkė baigė Vilniaus dailės akademiją, kurioje įgijo tekstilės specialybę, vėliau dirbo dėstytoja, docente Kauno kolegijoje. Nuo 1987 metų dailininkė yra Lietuvos dailininkų sąjungos narė. Priklauso tekstilės grupei “Esame” . Kas keli metai M. Sinkevičienė nustebina savo gerbėjus įsimintinomis parodomis, konceptualiais ir šiuolaikinio meno kūriniais. Dailininkės kūryba jau buvo pristatyta tarptautinėje erdvėje: Indijoje, Graikijoje, Ispanijoje, Varšuvoje, Taline ir Rygoje. Dailininkės darbų yra įsigiję Gdynės, Krosnos muziejai (Lenkijoje), Lietuvos dailės muziejus, Raseinių krašto muziejus, įsimintinų tekstilės kūrinių autorė yra sukūrusi Nacionaliniam Kauno dramos teatrui, Ukrainos Slavičiaus vaikų darželiui. Jubiliejinė tekstilininkės darbų paroda jau pristatoma trečią kartą. Šioje parodoje pristatomi tekstiline forma atkurti autentiški rašytiniai laiškai-artefaktai. Ciklą sudaro fototekstilės kūriniai, gobelenai sukurti naudojant siuvinėjimo techniką. Naujuose dailininkės darbuose yra naudojamos šiuolaikinės technologijos, jos jungiamos su klasikinės tekstilės technikomis. Laiškuose užfiksuota žmogaus ir žmonijos istorija. Naujausiame tekstilės projekte “Laiškai”-tai trečioji projekto “Prikelta į būtį”, “Atmintis” ir “Laiškai” dalis. Parodoje eksponuojami išsaugoti realūs laiškai, įgalinę tekstilės formą. Į laiškus dedami sudžiovinti našlaitės žiedai M. Sinkevičienės darbuose tampa artimųjų žmonių ilgesio simboliais. Kūriniuose dominuoja prislopintos spalvos, jos sukuria nostalgišką praeities nuotaiką, liudija buvusių žmonių gyvenimą, nostalgiškų praeities ryšių, nuotaikų fragmentus. Paroda veiks iki gruodžio 20 dienos.
Parodos kuratorė Gabrielė Kuizinaitė
Viktoro Žilinsko tapybos parodos “Tiltai” ir poezijos knygos “Ištapyta erdvė” pristatymas
Rugsėjo 8 d. 17 val. Verslo parke AUŠRA (Vytauto pr. 23) vyks Viktoro Žilinsko tapybos parodos “Tiltai” ir poezijos knygos “Ištapyta erdvė” pristatymas. Autorius gimė 1954 metais, gyvena ir kuria Kaune. 1973 metais baigė Telšių taikomosios dailės technikumą, o 2003 metais Šiaulių universiteto kvalifikacijos institutą. V. Žilinskas dirbo Kauno ir Joniškio kultūros įstaigose bei miesto mokyklose .Jis yra LTS narys, nuo 1986 m. LTKA narys nuo 2009 metų. Nuo 2009 m. autorius surengė 90 personalinių tapybos parodų, skulptūros ir pastelės parodų Lietuvoje. Pastaruoju metu autorius pradėjo kurti ir lino raižinius. Autorius dalyvavo kolektyvinėse meno organizacijų “Sfinksas” ir “Meno sparnai” parodose.
Parodoje eksponuojami darbai yra nutapyti abstrakčiąja stilistika. Itin svarbūs juose koloristiniai viražai, kuriuose galime įžvelgti gamtos motyvų transformacijas, matyti išblėstantį žmogaus figūros kontūrą, liniją. Visa tai sudaro emocinį kūrinio krūvį, veikia žiūrovą. Apie savo tapybos svarbiausias idėjas autorius kalba: “Savo tapybą vadinu romantiškąja simboline, joje susijungia ir kiti menai: muzika, poezija, scenografija. O jei žiūrovas pamato daugiau, tai ir man smagu. Gamtos motyvai išlieka vos vos pastebimi arba nujaučiami. Svarbiausi mano darbų motyvai yra debesys, kalnai, medžiai, žemė, ugnis, kurie yra susipynę. Mėgstu daugiasluoksnę tapybą, lesiravimą, žmonių figūros – tik užuomina, kuri tik papildo norimą išsakyti mintį arba ryškina santykį tarp gamtos ir žmogaus. Mano nuomone, menas turi padėti žmogui, jį pakylėti virš kasdienybės, inspiruoti pažvelgti į save iš vidaus…“
Paroda veiks iki gruodžio 8 dienos. Parodos rengėjai: Verslo Parkas AUŠRA ir VšĮ „Gabrielės meno galerija“.
Informaciją paruošė menotyrininkė Gabrielė Kuizinaitė
JOLITOS ŠLEPETIENĖS KERAMIKOS IR TAPYBOS DARBŲ PARODA „IŠGIRSTI TYLOJE“
Nuo šių metų liepos 5 dienos Perkūno name-muziejuje veiks tapytojos ir keramikės, dailės mokytojos Jolitos Šlepetienės paroda „Išgirsti tyloje“. Jolita dirba dailės mokytoja Ukmergės Antano Smetonos gimnazijoje bei Ukmergės meno mokykloje. 1991 metais ji baigė Vilniaus universitetą, įgijo filologės specialybę tuo pat metu baigė ir Vilniaus vakarinę dailės mokyklą, gilino žinias VDA ir PPRC 1999 m. baigdama dailės mokytojo studijas, 2014 m. ISM LL2 neformaliosios švietimo lyderystės programos studijas. 2015 metais Jolitai suteikta dailės mokytojo eksperto kvalifikacija. Grupinėse parodose menininkė dalyvavo nuo 1994 m., nuo 2017 metų aktyviau įsijungė į kūrybinę veiklą dalyvavimą grupinėse tarptautinėse ir respublikinėse parodose, pleneruose, rengdama personalines tapybos parodas, nuo 2019 m. organizuodama Respublikos dailės mokytojų tapybos plenerus ,,Ukmergės diena“.
TAPYBA
Jolitos Šlepetienės kūrybos pagrindas yra gamtos motyvai, mėgiamas žanras peizažai. Tapydama akrilu menininkė išbando ir impresionistinę raišką, o aliejinėje tapyboje pereina į ekspresionistinę. Parodoje pristatomi švelnaus pastelinio kolorito darbai iš ciklo „Sutikti peizažai“ (2019-2020 m.) tapyti ant drobės akrilu ir naujausi darbai aliejiniais dažais. Peizažai apima platų gamtos vaizdinių, metų laikų spalvinių dermių spektrą. Darbams autorė parenka simbolinius poetinius pavadinimus: „Vasaros lengvi debesys“, „Nostalgiškos obelys prie geležinkelio“, „Kai krinta spygliai ir šešėliai“ ir kt. Plastiškos gamtos formos perteikiamos ekspresyviau pasitelkiant aliejinės tapybos techniką. Peizažai yra skirtingų koloritų: nuo santūrių, vientisų iki turinčių daug dermių ir priešpriešų, perėjimų nuo pastelinių iki ekspresyvių spalvų, netikėtų jungčių. Visa tai sukuria subtilių gamtos jausenų vaizdinius, kurie perauga į ženklus ir simbolius, į gamtos refleksiją. Tapytojos darbuose itin svarbus dekoratyvumas ir filosofinis mąstymas, kurį nulemia nuotaika, momentinis įkvėpimas. Kiekvieno darbo kompozicija sujungia harmoningą gamtos pasaulį, jos kuriamas peizažas be galo įvairus ir tuo pačiu vieningas: jame tiek daug augalijos formų, spalvinių niuansų ir tuo pačiu jis liudija amžinąjį žmogaus ir gamtos ryšį.
Menotyrininkė Gabrielė Kuizinaitė
KERAMIKA
Jolitos Šlepetienės keramikos kūriniai, kaip užsimena pati kūrėja – tai „žaidimai, kurie įtraukia ir nesibaigia“, tai –„ kažkas paprasto, prigimtinio, laisva“. Jolitos kūriniai atlikti archajiška lipdymo technika subtiliai perteikia kūrybines idėjas, kurios atsispindi užkoduotose mitologiniuose keraminių skulptūrėlių motyvuose, indų formose bei spalvinio dekoro kolorituose. Apžvelgus Jolitos tapybos kūrinius galime pastebėti, kad jautrūs virpantys tapybos potėpiai meistriškai perkeliami formuojant apimtines keramikos formas. Labiausiai tai atsispindi mitologinių skulptūrėlių lipdyme. Autorė sluoksniuodama molio masės „potėpius“ sukuria keletą kompozicijų, atspindinčių mitologinių motyvų, simbolinių būtybių, dievybių apraiškas. Darbų cikle „Pasakos iš sudužusio ąsotėlio“ pasitelkiant sudužusio ąsočio šukės įvaizdį, meistriškai apjungiamos gerai žinomos Lietuvių liaudies pasakų bei dainų prasmės į darnią visumą. Šioje kompozicijoje vyrauja natūrali šamotinio molio spalva šiek tiek pagyvinta žalsvais, juosvais glazūros atspalviais būdingais senosios Lietuvių keramikos tradicijoms. Taip pat kūrėja pagerbia Lietuvių liaudies mitologines būtybes sukurdama tokias skulptūrėles kaip „Žvėrūna“, „Laumė“, „Dangus ir Žemė“. Kūriniuose „Arkliuko ganymas“ ir „Žirgo girdymas Juodojoje jūroje“ Jolita įprasmina Arkliuko arba Žirgo simbolį, kuris IX am. Lietuvoje buvo gausiai naudojamas medinės architektūros apdailoje, mediniuose buities rakanduose, keramikos dirbiniuose tikint, kad arklys turi dieviškos galios ir jame slypi vaisingumo jėgos. Šmaikščiai perteikta kompozicija –„ Žvirblių ir litvakų gali sutikti visur“. Dedikuodama šį kūrinį Senosios Ukmergės siuvėjams kūrėja įžvalgiai atskleidžia sąsajas tarp gamtos ir žmogiškojo faktorių.
Kita grupė keramikos kūrinių – tai keraminės konceptualios formos ir indai, kuriems būdingos archajiškos, monumentalios, laisvu lipdymu „išaugintos“ formos. Remiantis tradicinės Juodosios keramikos degimu atlikta indų kompozicija „Mažieji priekabiautojai“ žavi paprastomis aptakiomis formomis, kurių siluetą pagyvina asimetriškai priklijuotos ažūrinės detalės – rankenėlės. Panašūs ažūriniai elementai ant monumentalių formų pastebimi ir kitoje kompozicijoje „X forma“. Galime manyti, kad šiuo būdu autorė instinktyviai aptakiai sunkiai formai nori suteikti lengvumo, skaidrumo ir šiek tiek žaidybinio šmaikštumo. Jei ankščiau minėtuose keraminiuose induose Jolita žaidžia su forma ir ažūrinėmis detalėmis, tai konceptualių indų cikle „Žaidimai su vaiduokliais“ autorė išreikšti meninei idėjai pasitelkia visą arsenalą kūrybinės išraiškos priemonių. Čia apjungiama ir forma ir detalės bei spalvotomis akmens masėmis ir glazūromis atliktas dekoras. Tapybiškai suliejant glazūras, naudojant dekorui vario vielą, išdegus kūrinius krosnyje – išgaunamas netikėtas vaizdas, įtakotas aukštos degimo temperatūros ir cheminių medžiagų reakcijos sintezės. Šis „apgalvotas atsitiktinumas“ taikliai atspindi keramikos meno patrauklumą ir išskirtinumą.
Trečia grupė keramikos kūrinių atspindi muzikos ir keramikos sintezę. Tai skulptūrinės švilpynės „Sesių dainos“, „Švepli slibinai“, „Mitologinis indas švilpynė“ ir keraminė kompozicija „Būgnai kartu ir taikiai“. Dauguma šių kūrinių be meninės išraiškos taip pat turi ir muzikavimo galimybes. Paminėčiau kompoziciją „Būgnai karui ir taikai“, kurioje autorė atliekant kūrinį apjungia kelias meninės raiškos priemones – spalvotas molio mases, granitą, virvę ir akrilą. Tai parodo kad kūrėja nebijo eksperimentuoti keramikoje ir ieško pačio optimaliausio būdo meninei idėjai išreikšti.
Apibendrinant galime matyti, kad parodoje „Išgirsti tyloje“ pristatomi Jolitos Šlepetienės keramikos kūriniai turi savitą braižą, kuris formuojasi iš menininkės noro pažinti keramikos meno subtilybes. Laisva kūrinių atlikimo technika ir technologiniai ieškojimai leidžia nevaržomai reikšti kūrybinius sumanymus, kuriuose menininkė jautriai ir žaismingai interpretuoja prigimtinės pasaulėžiūros vaizdinius.
Lietuvos dailininkų sąjungos narė, keramikė – Daina Daukšienė
Tapytojos Rūtos Levulienės darbų paroda „Ten ir atgal”
Rugsėjo 6 dieną (pirmadienį) 18 val. Perkūno name-muziejuje (Aleksoto g. 6) vyks Rūtos Levulienės tapybos darbų parodos “Ten ir atgal” atidarymas.
Autorė šiuo metu studijuoja tapybą Vilniaus dailės akademijos Kauno fakultete. Iki studijų Rūta Levulienė lankė tapytojo pedagogo Antano Obcarsko tapybos studiją, aktyviai dalyvavo studijos dalyvių tapybos darbų parodose, rengė personalines parodas. Po kelerių metų pertraukos tapytoja pristato naują parodą, kitokią savo stilistika bei tematika parodą, kurioje ryškėja akademinės mokyklos įtaka. Ankstesnio periodo tapytojos darbai išsiskyrė abstrakčia ir laisva tiek formos, tiek koloristikos prasme maniera, tuo tarpu naujojoje parodoje dominuoja portreto žanras. Rūtos Levulienės portretai įtaigūs, portretuojamasis žmogus yra pateikiamas charakteringame kontekste, kurio detalės išryškina jo asmenybę. Portretuose autorė nevengia ir žaidybinių improvizacijų, laisvų potėpių, sugretinimo, koliažinės stilistikos. Tokie yra darbai „Atostogos“, „Autoportretas“. Subtilia maniera išsiskiria parodoje eksponuojamas darbas „Vizijos“. Čia dominuoja abstraktusis peizažas, spalvinė niuansacija, bet šiame fone atsiranda ir improvizuota vienišo žmogaus figūra, išlaikoma gamtos ir žmogaus vienovė. Savo naujausius kūriniu tapytoja sieja su kelionėmis, išgyvenimais ir prisiminimais: „Kadangi fiziškai keliauti buvome apriboti, judėjimo, kelionių tema tapo daugeliui aktuali ir jautri. Kelionės sąvoka gali būti interpretuojama labai plačiai. Tiesiogine šio žodžio reikšme keliauti galima pėsčiomis, važiuoti, skristi ar kilti/leistis liftu. Savo naujais darbais į kelionę kviečiu pažvelgti kitu – netiesioginiu rakursu. Darbuose norėjau perteikti kelionę laike, sugrįžimą į praeitį ir galbūt nukeliauti į ateitį. Vieni darbai buvo tapyti iš natūros, kiti remiantis fotografija, prisiminimais, vaizduote. Žiūrėdami nuotraukas mes keliaujame savo prisiminimuose, jausmuose, išgyvenimuose ir svajonėse. Kai kuriuos savo paveikslus kūriau remdamasi man asmeniškai brangiomis fotografijomis. Tapydama šiuos kūrinius per jų stilistiką, koloritą siekiau perteikti jausmą, kuris patiriamas žiūrint nuotraukas – užfiksuotus praeities momentus. Mintimis ir jausmais nukeliaujame į tą akimirką ir regis, jaučiame tuos pačius jausmus ir net tuo metu jaustus kvapus, emocijas.” Šia paroda tapytoja kviečia į prisiminimų kelionę, kuri galbūt kiekvienam sukels vis kitas emocijas, nukels į jų pačių praeities kelionę.
Rūtos Levulienės paroda „Ten ir atgal” veiks iki spalio 6 dienos. Parodos rengėjai: VšĮ „Gabrielės meno galerija” ir Perkūno namas-muziejus.
Informaciją paruošė menotyrininkė Gabrielė Kuizinaitė
Jolitos Lubienės tapybos darbų paroda
Birželio 22 dieną 18 val. Remis Tattoo gallery (Daukšos g 16) vyks tapytojos Jolitos Lubienės tapybos darbų parodos atidarymas. Tapytoja Jolita Lubienė gimė ir užaugo Panevėžyje, gyvena ir kuria Kaune. Nuo 2014 metų autorė dalyvauja parodose: rengia personalines tapybos parodas, dalyvauja grupinėse parodose Lietuvoje ir užsienyje, jos kūryba buvo pristatyta Ispanijoje, Indijoje, Graikijoje. Ji tobulina savo žinias tapytojo Antano Obcarsko studijoje. Parodoje tapytoja pristato apie dvidešimt darbų, kuriuose dominuoja abstrakčioji stilistika, ryškinanti vidines emocijas, pasaulio matymo aspektus, emocijas ir įspūdžius. Jolitos Lubienės tapyba yra dinamiška, jos darbų koloristika paremta priešpriešomis, atskleidžiančiomis svarbiausias kūrybos ir gyvenimo sampratos, pasaulio matymo detales. Autorės ekspresyvioji stilistika sujungia mėlynos, rudos, violetinės, juodą, baltos spalvos niuansacijas, kurios sukuria dažno darbo įtampą ir sudaro kompozicijos visumą. Tokie yra šioje parodoje eksponuojami darbai „Rytai“, „Demarkacinės zonos“, „Susitikimas“, „Ženklai“, „Stichijos“, „Purpurinis vakaras“ ir kiti.
Jolitos Lubienės tapybos darbų parodoje yra juntamos autorės pastangos ieškoti jungties peizažo elementų ir itin jautrios emocinės kalbos per subtilius abstrakčiuosius motyvus.
Paroda veiks iki rugsėjo 9 dienos. Parodos rengėjai VšĮ ‘‘Gabrielės meno galerija‘‘ ir Remis Tattoo gallery.
Menotyrininkė Gabrielė Kuizinaitė
Fotomenininko Alvydo Šalkausko personalinė fotografijų paroda „Pajusk Lietuvą’’
Nuo birželio 15 dienos, Jurbarko krašto muziejuje, parodų ir koncertų salėje, veikia fotomenininko Alvydo Šalkausko personalinė fotografijų paroda „Pajusk Lietuvą’’. 1985 metais fotomenininkas baigė Kazio Preikšo pedagoginio instituto dailės fakultetą (dabar Šiaulių universiteto socialinių mokslų humanitarinių mokslų ir menų fakultetą) . Baigęs studijas 1993 metais fotomenininkas dirbo su savo alma mater. Nuo 1993 metų A. Šalkauskas plėtojo individualų verslą, o nuo 2004 metų dirba Šiaulių dailės mokykloje, dėsto fotografiją, taip pat kitus meno specialybių dalykus vaikams ir suaugusiems. Parodose fotomenininkas dalyvauja nuo 1986 metų. Nuo 2006 metų fotomenininkas dažniausiai visuomenei pristato fotomeno parodas. Jis yra surengęs apie 16-a personalinių fotografijos parodų ir dalyvavęs apie 40-tyje grupinių parodų ir plenerų. Jis yra Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys, jam suteiktas Meno Kūrėjo statusas.
Patys žymiausi fotomenininko ciklai: „Prisiminimai apie gimtą kaimą“, „Gimtadieniai“, „Kolegos“, „Vilniui“, „Lietuvos dvarai”, “Po saulės ženklu‘‘, „Per laiko tėkmę“, panoraminiai vaizdai iš serijų ‚‘‘Gimto kaimo liekanos“, „Paskutinė a lia vakarienė“ .
Fotomenininkas Alvydas Šalkauskas parodoje pristato dvi menines fotografijų serijas : “Nykstantys ir atgimstantys dvarai“ ir keletą panoraminių fotografijų. Dvarų temomis fotografijas autorius kuria iki 2010 metų, kai kūrė projektą fotomenininkas apkeliavo daugiau kaip 50 Lietuvos dvarų. Fotomenininko kūriniai atlieka ne tik dokumentinę, tačiau šio autoriaus darbai atstovauja ir architektūrinei fotografijos sričiai, kuriai ne tik svarbi estetika, bet ir kontekstas, bendra fotografijų visuma. Parodoje eksponuojamose fotografijose yra pateikiami ne tik dvarų fasadai, bet ir dvaro visuma, svarbi ne tik aplinka, bet ir interjero detalės, svarbus tiltas tarp praeities ir dabarties, fotomenininkas šią seriją tęsia iki šiol. Paroda veiks iki liepos 15 dienos . Parodos rengėjai: Jurbarko krašto muziejus ir VšĮ “ Gabrielės meno galerija“ .
Informaciją paruošė menotyrininkė Gabrielė Kuizinaitė
Tekstilininkės Danguolės Brogienės personalinė paroda “Optinis žaismas”
Birželio 15 dieną, 17 val galerijoje‚ “Balta“ vyks tekstilininkės Danguolės Brogienės parodos „Optinis žaismas“ atidarymas.
Danguolė Brogienė gyvena ir kuria Vilniuje. 1977 metais baigė Kauno Stepo Žuko taikomosios dailės technikumo ( dabar Kauno Vienožinskio kolegija) tekstilės specialybę. 1982 metais baigusi studijas Vilniaus dailės institute tekstilės katedroje (dabar Vilniaus dailės akademijoje), tais pačiais metais pradėjo dėstyti ir iki dabar ji daugiau nei 38 metus dalinasi savo žiniomis ir patirtimi su studentais, būsimais menininkais. Nuo 1982 metų autorė dalyvauja parodose: rengia personalines parodas, dalyvauja grupinėse ir tarptautinėse parodose Lietuvoje ir užsienyje. Tekstilininkės kūriniai jau buvo pristatyti Vokietijoje, Mongolijoje, Rusijoje, Vengrijoje, Lietuvoje, Latvijoje, Meksikoje, Japonijoje, Anglijoje, Nyderlanduose, JAV, Slovakijoje ir kitose šalyse.
Danguolė Brogienė tekstilės darbus kuria naudodama originalią šilko vyniojimo techniką plokštumoje. Dekoratyvinės kompozicijos turi ypatingą šilko spindesio vibraciją ir pasižymi specialia spalvų modeliavimo ir spalvų harmonija. Esamos kompozicijos kūriniuose yra kintančios ir dinamiškos. Parodos esmė yra spalvos, šviesa, erdvė. Tai autorės atspirties taškas, visumos esmė. Autorės nuomone, žmogų formuoja tai, ką jis jaučia, ir tai, ką jis mato. Naujausi parodoje eksponuojami autorės darbai, kuriuose preciziškai siekiama mėlynos, pilkos, violetinės, rudos ir kitų spalvų dermės. Tokie yra darbai „Mėlynoji mūsų planeta“, „Mėlynoji erdvė“ ir kiti.
Pristatydama naujausią savo darbų ciklą Danguolė Brogienė pasakoja: “Man labai svarbu spalva… Spalvinį suvokimą įtakojančios savybės- gyvenimo patirtis, pozicija, vertinimų skalė, yra neapibrėžtos, t.y., jų negalima išmatuoti. Būtent šis neapibrėžtumas leidžia ne žodžiais, bet spalvomis nusakyti jų poveikį mūsų savijautai. Ne tik psichologiniai faktoriai, bet ir simboliai įtakoja tai, kaip mes suvokiame spalvą. Taigi, mūsų spalvos vertinimas priklauso nuo to, kas mes esame šiame pasaulyje, kokią reikšmę suteikia spalvai mūsų kultūra. Paskutiniųjų metų darbuose labai daug mėlynos spalvos. Tai tikriausiai atliepia mano būseną, kuri reikalauja šios spalvos – ramybės, poilsio, susikaupimo, meditacijos… Ši spalva padeda atsipalaiduoti, suteikia pusiausvyros ir harmonijos. Mėlyna – viena iš spektro spalvų, kurios neišgauname maišant kitas spalvas, taip pat kaip ir geltonos ar raudonos spalvos. Mėlyna – tai spalva pastovumo ir tiesos. Tai dangaus spalva. Kad ir kokia efimeriška ir peršviečiama ji mums atrodo, bet mėlyna spalva visada yra su mumis. Netgi jeigu ir apsiniaukusi diena, mes vis tiek turime viltį, kad tarp debesų danguje pasirodys nors ir mažas gabalėlis mėlynos spalvos dangaus lopinėlis. Aiškaus dangaus natūralus melsvumas, mums visą laiką siejasi su gamtos pastovumu, viltimi ateinančiai dienai. Mėlynos spalvos mano darbuose įprasmina bekraštę dangaus mėlynę, debesis ir jūros tolius… O ir mano darbų pavadinimai antrina šias asocijacijas: mėlyna erdvė, ežeras naktyje, mėlynųjų hortenzijų žydėjimas, mėlyna žemė…“
Geometriniai raštai, struktūros, ritmika bene geriausiai atspindi mano kūrybinį braižą. Tikiu, kad ornamentas atlieka ne tik estetinę funkciją, bet turi ir mistinį, apeiginį pradą. Mano kuriamos tekstilinės kompozicijos – tai semantinės ženklų struktūros, nuorodos į Lietuvos kultūros palikimą ir tautos dvasią. Tekstilės abstrakčiose kompozicijose įprasminu savojo pasaulio akimirką. Ją fiksuoju ir suvokiu per simbolius ir raštus. Darbuose užkoduoti ir mūsų lietuvių liaudies ženklai ir simboliai… Įsivaizduojamą savo gyvenimą talpinu į apibrėžtą plokštumą- kvadratą, kuri tarsi atsidaro, kinta, vėl užsidaro. Kiekvienas žiūrovas sukuria savo gyvenimo plokštumų kompoziciją ir panorėjęs, judant ir žvelgiant į plokštumą iš įvairių krypčių, jis atranda tik jam būdingą akimirką, kurią jis suvokia ir uždaro plokštumoje arba leidžia jai kisti, tik jai vienai suprantama pokyčių trajektorija… Tai tarsi mūsų gyvenimas iliuzinėje uždaroje erdvėje ir už jos ribų…“
Paroda veiks iki birželio 30 dienos.
Projekto partneris VŠĮ “Gabrielės meno galerija
Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba
Parodos kuratorė menotyrininkė Gabrielė Kuizinaitė
Birželio 7 d. 17 val. Verslo Parke AUŠRA (Vytauto pr. 23) vyks vilnietės tapytojos Inos Loretos Savickienės personalinės tapybos darbų parodos “Geriau už kalnus yra tik kalnai” atidarymas. Tapytoja Ina Loretos Savickienė kuria rytietiškos stilistikos tapybą, naudoja tradicines Rytų Azijos priemones: tušą, teptuką, ryžių popierių, natūralius iš mineralų gautus pigmentus. Jos kūrybą įtakoja šios kultūros per amžius nugludintos filosofinės bei estetinės idėjos. Visuose menininkės darbuose itin svarbus ryšys su gamta: augalinis motyvas tampa kūrinio inspiracija. Šį kartą parodoje dominuoja kalnų motyvai: esteizuojami jų kontūrai ir kuriamas harmoningo pasaulio vaizdinys. Parodoje autorė pateikia dvidešimt įvairaus formato darbų. Savitas tapytojos I. L. Savickienės tapybos stilius išsiskiria ekspresyvia ir virtuoziška juodų kontūrų grafika, jam būdinga minimali koloristika. Kalnų dominantes papildo ir prie jų šliejasi augaliniai pušies, bambuko, gėlės subtilūs vaizdiniai, sudarantys neatskiriamą pasaulio, žmogaus pasaulėjautos dermės visumą.
Kalbėdama apie savo kūrybą autorė pasakoja: “Menas skirtas ne tik suprasti pasaulį, bet ir jį patirti, išgyventi. Todėl verčiau ne kalbėti apie gamtą, o pajusti jos ritmą, gyvybingumą. Kalnai čia byloja amžinybę, augalų žiedai ir lapeliai akimirkos grožį bei trapumą. Tekantis vanduo pasakoja istorijas apie nuolatinę kaitą ir permainas.“ Parodoje pristatomi dailininkės darbai kviečia įsiklausyti į gamtą, jautriai žvelgti į aplinką bei patirti bei gyvenimo pilnatvę.
Paroda veiks iki rugsėjo 8 dienos.Parodos rengėjai “Verslo Parkas AUŠRA” ir VšĮ “Gabrielės meno galerija”.
Menotyrininkė Gabrielė Kuizinaitė
Nuo kovo 15 dienos Jurbarko krašto muziejuje veikia tapytojos Inos Loretos Savickienės personalinė tapybos darbų paroda. Autorės įkvėpimo šaltinis yra Rytų Azijos menas, jos darbų atlikimo techniką inspiruoja Rytų tapybos tušu tradicija. I.L. Savickienė yra psichologė, gyvena ir kuria Vilniuje. Parodose Lietuvoje ir užsienyje dalyvauja nuo 2017 metų. Praėjusiais metais menininkei tapytojai yra suteiktas Meno kūrėjo statusas. Tradicinės Rytų Azijos tapybos studijas autorė pradėjo 2011 m. VU Konfucijaus instituto organizuojamuose kinų tapybos ir kaligrafijos kursuose su Dalia Dokšaite bei Wang Lei, vėliau savo įgūdžius gilino pripažintų meistrų Henri Li, Ning Yeh, Mishukov Nikolay kt. internetinėse pamokose bei dalyvaudama tokių tarptautinių Orientalinių meno bendruomenių, veikiančių socialiniuose tinkluose, veikloje kaip Etegami Fun Club, Sumi-e, Chinese Brush Painting, Ink Painting, The Mustard Seed Garden Painters Club ir kt.
Parodoje eksponuojami tapybos darbai yra sukurti rytietiška stilistika, pasižymi subtilia estetika ir atlikimo prezicika. Gamta Inos Loretos Savickienės darbuose tampa svarbiausiu darbo kompozicijos elementu, sujungiančiu aplinką bei žmogaus vidinį pasaulį, sukuriančiu žmogaus pasaulio pilnatvę. Autorė savo darbuose sujungia kaligrafinį piešinį ir tapybą, jos kuriamame meniniame pasaulyje dominuoja formų bei spalvų dermė.
„Inos Loretos Savickienės unikali tapyba – tai atidi ir meditacinė gamtos struktūrų studija. Tapymas, lyg kaligrafinis rašymas, puikiai perteikia gamtos šventiškumo ir spontaniškos kaitos įspūdį. Tapyba gilinasi į gamtą lyg į savaime tobulai užbaigtą ir išsamų tikrovės atvaizdą. Jausmai, kurie patiriami žiūrint į gamtą ir patiriami jos grožį stebint meno kūrinyje vargu ar gali būti tiksliai artikuliuojami pasitelkus kasdienybėje įprastus žodžių junginius. Kalba netenka savo galios prieš gamtos vaizdą ir jo atvaizdą paveikslo plotmėje. Savickienės menas ne tik byloja apie žmogaus jausmų ir potyrių harmonizaciją, bet ir tampa šios harmonizacijos kulminacija“, – taip autorės tapytojos kūrybą vertina meno kritikas prof. dr. Remigijus Venckus. Paroda veiks iki balandžio 15 dienos Parodos rengėjai: Jurbarko krašto muziejus ir VšĮ “Gabrielės meno galerija”.
Informaciją spaudai parengė menotyrininkė Gabrielė Kuizinaitė
Nuo kovo 8 dienos Verslo Parke AUŠRA (Vytauto pr. 23) veikia tapytojos Zitos Jusevičiūtės -Tarasevičienės personalinė darbų paroda “Išlikti pavasarį”.Pastaraisiais metais tapytoja aktyviai dalyvauja parodiniame gyvenime. Ji yra surengusi personalinių parodų Lietuvoje, Latvijoje, Graikijoje, Irane, Kanadoje, taip pat ji dalyvavo Lietuvos dailę pristatančiose parodose Vokietijoje ir Italijoje.
Parodoje „Išlikti pavasarį“ menininkė pristato net dvi naujas tapybos darbų serijas, kuriose yra sujungiami pastelinių bei mėlynos, raudonos spalvų motyvai. Tapytojai būdinga laisva, ekspresyvi tapybos stilistika ir pavasariniai kontrastuojantys spalvų deriniai. Mėgstami autorės gamtiniai motyvai, peizažo fragmentai yra abstrahuojami siekiant išsakyti nuotaiką ir emociją. Kitame cikle nutolstama nuo gamtos, ryškinamas, architektūros fragmentas, tačiau bendrojoje tapybos darbo kompozicijoje jis tampa grėsmės, apokalipsės motyvu. Dar kitame darbe virš vaizduojamos aplinkos susitvenkęs įgauna skrybėlės formą. Tai lyg šiandieninio gyvenimo nepastovumo, netikrumo signalas, įspėjantis, kad viskas, kas vyksta aplink mus, pasaulyje, yra nenuspėjama, prieštaringa, tačiau ir viltinga.
Naujausi Zitos Tarasavičienės darbai, elsponuojami parodoje, išsiskiria ne tik kontrastais, priešpriešomis ir įvairove, bet dalis parodoje eksponuojamų darbų liudija poslinkį link naujos stilistikos, kuri išsiskiria subtilumu, sąmoningai išryškinama ekspresyvia linija, emocinius išgyvenimus liudijančiais spalvų deriniais ir priešpriešomis.
Pristatydama naujausius darbus autorė sako: “Paroda Išlikti pavasarį ya susieta su šiandiena, sunkiu mūsų gyvenimo etapu, paženklintu pandemija, kuri paralyžavo visų mūsų bendravimą, apribojo žmonių susitikimus. Tačiau aušta pavasaris, bundanti gamta atgimsta mūsų visų džiaugsmui. Paroda atskleidžia žmogaus prigimties ir gamtos bendrystę, žmonių bendravimą. Savo darbuose vaizduodama jų neatsiejamą ryšį teigiu, kad gyvenimas yra nuostabus.“
Parodos rengėjai: Verslo Parkas AUŠRA ir VšĮ “Gabrielės meno galerija”.
Parodos kuratorė menotyrininkė Gabrielė Kuizinaitė
Nuo spalio 27 dienos Jurbarko krašto muziejuje, parodų ir koncertų salėje (Vydūno g. 21) veiks tapytojo Sigito Petrausko personalinės tapybos darbų paroda „Metamorfozės“ . Parodoje autorius pristato dvidešimt įvairaus formato darbų. Autorius gyvena ir kuria Kaune, dalyvauja grupinėse parodose. Tapybą Sigitas Petrauskas atrado prieš kelerius metus. Prireikė laiko, kol autorius surado savąją tematiką ir stilistiką. Ji gimė kuriant abstraktaus pobūdžio darbus, minimalizuojant ir simbolizuojant kuriamą objektą, išgryninant svarbiausią savųjų darbų idėją ir filosofinį turinį. Keldamas egzistencinius klausimus autorius išgrynina objektą kaip simbolį, tai gali būti augalinis motyvas, urbanistinė detalė, portretas. Jo transformuotas vaizdinys talpina savyje universalizuotą svarstymą apie būtį, likimą, žmogaus vietą pasaulyje. Apibendrintai idėją nusako ir parodoje eksponuojamų darbų pavadinimai: „Virš stogų“, „Žvilgsnyje“, „Šarma“, „Likimo žiedai“, „Vidurnakčio saulė“ ir kiti.
Tapytojo kūryba išsiskiria iškiliais, reljefiniais, grublėtais, daugiasluoksniais paviršiais. Sigitas Petrauskas naudoja išskirtinę techniką, kuri primena koliažo principą ir yra sukuriama akrilo dažais. Ši technologija suteikia statiškumo, bet tuo pačiu ir erdvės bei kuriamo pasaulio mistiškumo ir nerealumo aspektų.
Paroda veiks iki lapkričio 30 d. Parodos rengėjai: Jurbarko krašto muziejus ir VšĮ „Gabrielės meno galerija“ .
Paroda veiks nuo 2020-10-27 iki 2020-11-30.
Tarptautinė grupinė menininkų paroda „Veprių peizažai“ Ukmergės kraštotyros muziejuje
Nuo spalio 1 d. Ukmergės kraštotyros muziejuje veiks tarptautinė grupinė menininkų paroda „Veprių peizažai“ . Parodoje savo darbus eksponuoja menininkai iš Lietuvos, Ukrainos ir Latvijos. Plenero ir parodos organizatorė tapytoja Zita Tarasevičienė, kuratorė menotyrininkė Gabrielė Kuizinaitė. Parodoje savo darbus pristato: Zita Tarasevičienė (tapyba), Gabrielė Kuizinaitė (fotografija), Nelė Jurgelionienė (tapyba), Marijus Petrauskas (tapyba), Maryna Chopey (tapyba), Juta Malah Migunova (tapyba), Natalija Mitjanova (tapyba), Marija Rastenienė (akvarelė), Ina Loreta Savickienė (rytietiška tapyba), Daiva Nevardauskienė (tapyba), Audronė Dambrauskienė-Šiurkienė (akvarelė), Mantas Maziliauskas (šiuolaikinė tapyba). Nors parodoje dominuoja peizažo žanras, tačiau ji išsiskiria temų ir stilių įvairove. Menininkai savo darbuose siekia įprasminti įspūdžius, kuriuos patyrė per savaitę gyvendami Vepriuose įsikūrusioje sodyboje “Gervių pieva”, lankydamiesi apylinkėse. Nors parodoje dominuoja peizažai, tačiau plenero dalyviai fiksavo ir apylinkių pastatus, vandens telkinius, visa, kas juos emociškai jaudino ir skatino kurti. Augalų, gervių stilizuoti motyvai neretai pereidavo į abstrakčiąją raišką. Parodos autoriai rodo įvairių formatų darbus, parodoje ryški didelė koloristinė įvairovė: no pilkų iki ryškių spalvų ir atspalvių. Plenero darbai dar alsuoja vasariškomis nuotaikomis ir jų raiška. Paroda veiks iki spalio 31 d.
Parodos rengėjai: Ukmergės kraštotyros muziejus, VšĮ “Gabrielės meno galerija”, partneris – sodyba “Gervių pieva”.
Parodos kuratorė Gabrielė Kuizinaitė
Aistės Jurgilaitės personalinės tapybos darbų paroda „Spalvinės erdvės“
Šių metų rugpjūčio 19 d. 18 val. Perkūno name-muziejuje (Aleksoto g. 6) vyks tapytojos Aistės Jurgilaitės personalinės darbų parodos „Spalvinės erdvės“ atidarymas. Autorė gyvena ir kuria Trakuose bei Vilniuje. Ji yra baigusi magistro studijas Vilniaus dailės akademijoje. Nuo 2000-ųjų m. yra Lietuvos dailininkų sąjungos narė, 2005 m. jai yra suteiktas Meno kūrėjo statusas. Tapytoja kuria tapybos darbus ir kompiuterinę grafiką. Nuo 1998 m. dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje. Personalines parodas A. Jurgilaitė yra surengusi Lietuvos parodinėse erdvėse, Italijoje, Vokietijoje, Ispanijoje, Liuksemburge, Prancūzijoje, JAV.
Parodoje „Spalvinės erdvės“ eksponuojami darbai, sukurti per pastaruosius metus. Tapybos darbuose ne tik svarbi spalvinė niuansacija, ekspresija, abstrakcija, bet ir nuotaikos, emocijos, įspūdžio, momento svarba. Autorės tapybiniame pasakojime yra jungiamas abstraktusis spalvinis elementas su konkrečiuoju – žmogaus figūros, architektūros, gamtos fragmentu. Visa tai sudaro vientisą dermę, jungtį, kada netikėta šviesa darbe nušviečia, išryškina detalę, kuri kalba universalizuota kalba, liudija egzistencinę pilnatvę, kartais nerimą, nukelia į vidinio pasaulio refleksiją. Parodos žiūrovas gali rinktis: laisva kūrinių interpretacija yra raktas į darbo spalvinį pajautimą.
Autorė apie savo darbus kalba. „Nevaržomai srūvanti, pilna subtilių emocijų estetinė būsena yra pagrindinė mano kūrybos ir šios parodos kryptis, suteikianti čia esantiems kūriniams savotišką meninio ir spalvinio dirgiklio vaidmenį. Galėčiau pavadinti tai spalvine meditacija, tapybiniais apmąstymais arba koloristinėmis išraiškomis, visais atvejais mano tapybos „SPALVINĖS ERDVĖS“, toks yra ir parodos pavadinimas, nurodo kelią į paslaptingas vidines erdves, slypinčias kiekviename mūsų, kur žodžiai nebeturi lemiamos išraiškos ir atsiveria intuityvi vidinė tikrovė, nukelianti mus į mūsų pačių esmę. Tai yra pagrindinis mano kūrybos kelias ir šios parodos tikslas. Tikiuosi, kad parodos lankytojai pajus šį lengvą spalvinės estetikos dvelksmą, išjudinantį prigimtines harmonijos, grožio ir savasties paieškas. Net jei emocijos, matant kūrinį, ryškesnės ar intensyvesnės, svarbiausias vaidmuo čia tenka spalvinei išraiškai, sužadinančiai kelionės į save pradžią. Todėl kviečiu į spalvinių erdvių kelionę šioje puikioje architektūrinėje aplinkoje ir linkiu rasti tai, kas praskaidrins ir praplės jūsų vidinę būseną.“
Paroda veiks iki rugsėjo 19 d. Parodos rengėjai VšĮ „Gabrielės meno galerija“ ir Perkūno namas-muziejus.
Informaciją spaudai paruošė menotyrininkė Gabrielė Kuizinaitė
Roberto Misiukonio aktų fotografijų paroda
Liepos 10 d. 18 val. Remis Tattoo gallery (Daukšos g. 16) vyks kauniečio fotomenininko Roberto Misiukonio personalinės aktų parodos “SapnoVizija…. Krist Gi Naktin…“ atidarymas. R. Misiukonis gyvena ir kuria Kaune. Jis kuria analoginės, skaitmeninės ir aktų fotografijos srityse. Nuo 1981 m. jis yra Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys. 1984 m. jis baigė KPI Elektrotechnikos fakultetą, 1976 m. įkūrė KPI-FOTO klubą, nuo 1986 m. buvo šio klubo vadovas. 1991-2014 m. buvo KTU-FOTO studijos vadovas. Nuo 2013 m. dirba Kauno taikomosios dailės mokykloje fotografijos specialybės mokytoju ir yra kūrybinių dirbtuvių Už rėmų kuratorius ir įkūrėjas.
Robertas Misiukonis yra surengęs ne vieną fotografinių aktų parodą: „Kaip gyvenimo erdvė“, „Jai arba gyvenimo verpetas“, „NostalGija kaip nuostabi Gija”. Ši paroda susidedanti iš kelių ciklų siejama su skirtingais autoriaus gyvenimo laikotarpiais ir sutiktais žmonėmis.
Paroda itin teatrališka, išryškinanti moters kūno grožį, jį simbolizuojanti bei mistifikuojanti. Tai tam tikra moters kūno studija, kurios daugelyje fotografijų ryškinamas erotinis motyvas. Parodoje žaidžiama erotiniais motyvais, svarbi judesio harmonija, šviesos ir šešėlių kaita, subtiliai balta juodos fotografijos ekspresija. Autorius kadruodamas moters kūno detales, paslėpdamas intymiausias kūno vietas kuria fotografinį pasakojimą apie moteriškumo paslaptį, kūniškumo ir dvasingumo dermę. Parodos autorius žaidžia detalėmis, šviesos efektais, kuria intrigą savajam žiūrovui, suteikdamas galimybę interpretuoti. Parodos rengėjai: Remis Tattoo gallery ir VšĮ ‘’Gabrielės meno galerija” .
Menotyrininkė Gabrielė Kuizinaitė
Liepos 8 d 17 val Kauno kultūros centro vyks plenero „Kaunas tapyboje, tapyba Kaune“ parodos atidarymas. Pleneras Kauno miesto tema organizuojamas jau antrą kartą. 2019 m. pleneras buvo skirtas Laikinosios sostinės metams, atkreipiant dėmesį į modernizmo architektūrą, šiemet – miesto kiemų temai. Plenere dalyvauja profesionalūs menininkai ir Kauno kultūros centro dailės studijos „Vaivorykštė“ nariai: Gintautas Vaičys – meninės dalies vadovas, Gitas Markutis, Sigitas Petrauskas, Daiva Kupstienė, Zita Virginija Tarasevičienė, Vilius Ksaveras Slavinskas, Rūta Barniškytė-Klusienė, Vida Bagdonienė, Regina Cemnolonskienė, Natalija Karpinskienė, Gražina Ašmienė, Teresė Draugelienė, Eleonora Čepulienė, Virginija Jaskytė-Rūkienė, Jelena Tamilina, Nijolė Brencienė, Juozas Ivanauskas ir Raimundas Majauskas.
Praėjusiais metais plenero dalyviai buvo kviečiami pateikti laikinosios sostinės vaizdinius tapyboje. Šiais metais kviečiami žvalgytis po Kauno kiemus ir pateikti savąją refleksiją, raginami surasti savąjį santykį su konkrečia erdve, galbūt įvykiu, asmeniu, susijusiu su vieta. Liepos mėnesį Kauno kultūros centre numatoma surengti plenero metu sukurtų darbų parodą. Plenero rengėjai: Kauno kultūros centras ir VšĮ „Gabrielės meno galerija‘‘.
Menotyrininkė Gabrielė Kuizinaitė
Tapytojos Jolitos Lubienės personalinė tapybos darbų paroda
Nuo liepos 4 dienos Jurbarko krašto muziejuje, parodų ir koncertų salėje, veiks tapytojos Jolitos Lubienės personalinė tapybos darbų paroda. Tapytoja gimė ir užaugo Panevėžyje, šiuo metu gyvena ir kuria Kauno rajone. Nuo 2014 metų dalyvauja parodose ir pleneruose, taip pat rengia persona- lines parodas. Jolita Lubienė menu domisi nuo pat vaikystės. Tačiau intensyviai parodose pradėjo dalyvauti vos prieš kelis metus. Jau kuris laikas menininkė savo žinias gilina žinomo tapytojo Antano Obcarsko studijoje. Su savo darbais dažnai dalyvauja kasmetinėse šio tapytojo studijos rengiamose mokinių parodose. Parodoje parodos autorė pristato 25 vienetus įvairaus formato paveikslų, kuriuose dominuoja peizažo tema. Paveiksluose nors vyrauja įvairios ryškios spalvos, tačiau visus paveikslus jungia mėlynos spalvos koloritas. Kas būdinga menininkės Jolitos Lubienės tapybai? Paveikslus vienija linijinė dinamiška tapybos stilistika, mėlynai žalsvų geltonų atspalvių koloritas. Šioje parodoje pristatomuose paveiksluose svarbi ne tik spalva, bet taip pat nuotaika ir emocija. Jolita Lubienė kuria subtilią moterišką tapybą, kuri inspiruota gamtos nuotaikų ir įvairių kontekstų. Darbai kalba savajam žiūrovui ekspresyvių potėpių kalba. Kiekvienoje paveikslo plokštumoje svarbu spalva, ritmas, savitai pateikiami žiūrovui. Kiekvienas tapytojos paveikslas vis kitoks . Paveikslai yra abstraktūs, savito siužeto, kuriama dinamiška atmosfera. Itin svarbūs spalviniai kompoziciniai niuansai. Paveikslai pasižymi ryškiomis spalvomis ir jų kontrastais. Šie menininkės paveikslai tarsi skirtingų istorijų fragmentai. Autorės tapyba ekspresyvi ir įtaigi. Naujasis peizažų ciklas suteikia jos darbams ne tik tolygesnės spalvinės niuansacijos, bet ir nukreipia formos ieškojimams bei improvizacijos pratyboms. Kurdama peizažą tapytoja eina gamtos detalių apibendrinimo, suabstraktinimo keliu.
Menotyrininkė Gabrielė Kuizinaitė
Tapytojos Inos Loretos Savickienės personalinė tapybos darbų paroda
Liepos 1 d. 18 val. Perkūno name-muziejuje (Aleksoto g. 6) vyks tapytojos Inos Loretos Savickienės personalinės tapybos darbų parodos atidarymas. Ina Loreta Savickienė Vilniaus universitete yra baigusi psichologiją. Tradicinės Rytų Azijos tapybos studijas pradėjo lankyti 2011 metais, VU Konfucijaus instituto organizuojamuose kinų tapybos ir kaligrafijos kursuose, kuriuos vedė dėstytojai Dalia Dakšaitė ir Wang Lei. Vėliau savo įgūdžius gilino pas pripažintus meistrus Henri Li, Ning Yen ir kitus. Autorė parodose dalyvauja nuo 2017 metų. Tapytoja Ina Loreta Savickienė tapo naudodama tradicines Rytų Azijos priemones: tušą, teptuką, ryžių popierių, natūralius iš mineralų gautus pigmentus, sekdama per amžių nugludintais filosofiniais ir estetiniais principais. Itin svarbus ryšys su gamta: augalais ir medžiais. Autorė savo kūryboje tuo pačiu ieško tarpkultūrinio sąlyčio ir šiuolaikinio senųjų tradicijų įprasminimo. Siekia, kad tradicija gali būti gražus menas. Dalis tapybos darbų įkvėpti kinų, japonų, meistrų kompozicijų. Tai meninės kūrybos ieškojimai ir improvizacijos. Kūrinyje labai stipri estetika ir jaučiama Rytų filosofijos įtaka. Autorės kūriniuose dominuoja raudona, mėlyna, oranžinė ir žalia spalvos. Už savo išskirtinę kūrybą autorė yra pelniusi apdovanojimų. Autorė sukūrė savitą stilių pasižymintį ekspresyvia ir virtuoziška juodų kontūrų ir linijų grafika, itin svarbus lakoniškas spalvų pateikimas. Įvairiais ornamentais ir motyvais išsiskirianti augalų, gėlių ir medžių temomis, autorės kūriniai turi sąsajų su tapybos, grafikos ir netgi su kaligrafijos menu. Tai harmoningi paveikslai. Paveiksluose itin svarbus formos grynumas ir dekoratyvumas. Paroda veiks iki rugpjūčio 10 dienos. Parodos rengėjai: Perkūno namas-muziejus ir VšĮ “Gabrielės meno galerija“ .
Menotyrininkė Gabrielė Kuizinaitė
Aušros Bartkutės-Deviatnikovos tapybos darbų paroda
Nuo birželio 1d. dienos Kauno kultūros centre (Vytauto pr.79) pradės veikti Aušros Bartkutės-Deviatnikovos tapybos darbų paroda. Nors dėl karantino ribojimų parodos atidarymas neįvyks, tačiau autorė žada staigmeną būsimos parodos lankytojams, kurie lankydami parodą turės galimybę dalyvauti loterijoje, o laimingajam vienam parodos lankytojui autorė žada padovanoti savo tapybos darbą.
Tapytoja Aušra Bartkutė-Deviatnikova gyvena ir kuria Ukmergėje. Menu ji domisi nuo mažų dienų. Lankė Ukmergės meno mokyklą ir A. Smetonos gimnaziją, kur buvo dėstoma sustiprinta dailė. 2005 m. Šiaulių universitete įgijo tapybos bakalauro laipsnį, o 2007 m. tame pačiame universitete baigė tapybos magistro studijas. Nuo 2004 –ųjų metų Aušra dalyvauja grupinėse parodose, taip pat rengia rengia ir personalines parodas. Menininkė yra surengusi parodų ir užsienyje.
Naujausioje parodoje autorė pristato apie 15 darbų. Aušros Bartkutės-Deviatnikovos abstrakčiojoje tapyboje dominuoja gamtos motyvai, koloristiniai efektai, dinamiškas ir ekspresyvus pasakojimas, sukuriantis nuotaiką ir emociją. Tai darbai, kurie kuria grožio vaizdinius, pateikia savitą pasaulio viziją, tokio pasaulio, kuriame dominuoja šviesa, harmonija ir grožis. Šviesos blyksniai yra dažni daugelyje tapytojos darbų, jie tampa dažno darbo svarbiausiu motyvu, suvienijančiu pastelinių spalvų dermes ir priešpriešas. Apie savo kūrybą autorė kalba: niekada neturiu išankstinių eskizų, bet visada „išnešioju“ kažkokią jausmais grįstą viziją, kuri tik paėmus drobę, įgyja spalvinę, vizualinę išraišką. Tapyba man yra pati nuostabiausia meditacijos forma, kuri atgaivina, suteikia dvasinę ramybę, o galutiniu rezultatu – vizualiniu pavidalu džiugina ne tik mane pačią, bet ir žmones, pas kuriuos iškeliauja mano paveikslai.“ Autorės kūrybinės nuostatos tik paliudija intuityvų jos santykį su savo kuriamais darbais, kurie emociškai yra itin paveikūs ir jaudinantys. Paroda veiks iki liepos 4 dienos, parodos rengėjai: VšĮ „Gabrielės meno galerija“ ir Kauno kultūros centras.
Menotyrininkė Gabrielė Kuizinaitė
Tapytojos Daivos Kupstienės personalinė tapybos darbų paroda „Lietaus subtitrai“
Jurbarko krašto muziejuje, parodų ir koncertų salėje (Vydūno g. 21), nuo gegužės 6 dienos, veiks tapytojos Daivos Kupstienės, personalinė tapybos darbų paroda „Lietaus subtitrai“. Tai jau ketvirtoji tapytojos Daivos Kupstienės personalinė tapybos darbų paroda. Parodoje autorė pristato apie dvidešimt penkis vienetus įvairaus formato, seniau sukurtus ir ką tik naujai sukurtus paveikslus. Tapytoja Daiva Kupstienė gyvena ir kuria Kaune. 1977-1988 metais mokėsi Kauno 27-toje vidurinėje mokykloje. 2007-2011 metais A. Martinaičio dailės mokykloje. Šiuo metu savo įgytas žinias tobulina žinomo tapytojo Antano Obcarsko studijoje „Antaniniai ob“. D. Kupstienė yra ne tik tapytoja, bet ir parodų bei plenerų organizatorė Lietuvoje, Londone ir Švedijoje. Tapytojai yra artimas abstraktus peizažo žanras. Peizažas autorei yra ne tik vaizdas, tai kiekvieno dailininko savita ir išskirtina kūrybos kalba, kiekvienas dailininkas peizažo žanrą interpretuoja ir pateikia savitu stiliumi. Parodoje tapytoja pateikia skirtingą abstrakčių peizažų ciklą. D.Kupstienė yra puiki koloristė, mėgstanti plačią, spalvų ir atspalvių gamą, kontrastus abstrahuotuose peizažuose nerasime realių gamtos movyvų ar fragmentų, tačiau svarbiausias jos darbų bruožas yra spalvų ir formos emocinė ekspresija, žaidimas ir mėgavimasis meniniu vaizdiniu. D.Kupstienės peizažuose dominuoja dekoratyvios linijos, spalvų tonai ir pustoniai, erdvės pojūtis ir subtili raiška. Tapytojos darbai įtraukia žiūrovą į paslaptingą, mistinį savo sukurtą vaizdinių pasaulį. Parodoje pristatomi autorės darbai išsiskiria stiliaus, kompozicijos ir formos vientisumu. O taip pat ir polėkiu, kuris nepalieka abejingų. Paroda veiks iki birželio 20 dienos. Parodos rengėjai: Jurbarko krašto muziejus ir VŠĮ „Gabrielės meno galerija“.
Menotyrininkė Gabrielė Kuizinaitė
Kauno miesto muziejaus Pilies skyriuje meno ir istorijos mylėtojams nuo gegužės 5 d. atveriama nauja paroda „Laikinoji sostinė tapyboje“, kurioje bus galima išvysti 2019 m. Kauno kultūros centro bei VšĮ „Gabrielės meno galerijos“ rengto plenero darbus, atskleidžiančius kūrėjų santykį su Kauno istorija bei šiandiena.
Menotyrininkė Gabrielė Kuizinaitė apie parodoje pristatomus darbus:
„Plenero meninės dalies vadovas buvo tapytojas Gintautas Vaičys. Plenere dalyvavo ir parodoje savo kūrybą pristato Kauno kultūros centro dailės studijos „Vaivorykštė“ nariai ir VšĮ „Gabrielės meno galerijos“ veikloje dalyvaujantys menininkai: Gintautas Vaičys, Gitas Markutis, Zita Virginija Tarasevičienė, Daiva Kupstienė, Valentinas Jankauskis, Rūta Barniškytė-Klusienė, Vida Bagdonienė, Regina Cemnolonskienė, Natalija Karpinskienė, Gražina Ašmienė, Teresė Draugelienė, Eleonora Čepulienė, Virginija Jaskytė-Rūkienė ir Juozas Ivanauskas.
Plenero metu buvo siekiama, kad kiekvienas kūrėjas darbuose pateiktų savo santykį su Kauno istorija ar šiandiena, per skirtingus matymo taškus užfiksuotų savąjį laikinosios sostinės įvaizdį.
Pagrindinė parodos tema – Kauno istorinio ir kultūrinio konteksto refleksija. Menininkai buvo skatinami ieškoti ir įprasminti Kauno istorinės atminties atspindžius, Kauno kaip laikinosios sostinės savimonę ir jos ženklus. Plenero metu sukurti darbai išsiskiria tiek tematinės, tiek stilistinės įvairovės gausa. Šiuolaikinis žvilgsnis į Kauno miesto istoriją, architektūros, miesto dvasios fenomeną skatino menininkus kurti naujas menines interpretacijas ir kūrybinius vaizdinius. Parodoje susipina tradicinės ir abstrakčiosios tapybos kryptys.
Daugelis plenero autorių susitelkė ties Kauno peizažo, architektūros ar jų fragmentų meniniu įprasminimu, kiti pasirinko abstrakčiąją raišką. Visų plenere dalyvaujančių autorių kūryba yra savita ir išskirtinė. Tapytojai rinkosi įvairias stilistikas, technikas, o svarbiausia – kiekvienas išreiškė savo individualų santykį su Kaunu, ieškojo netradicinių raiškos priemonių ar charakteringų laikinosios sostinės ženklų ir juos įprasmino savo darbuose.“
Paroda Kauno miesto muziejaus Pilies skyriuje (Pilies g. 17) veiks nuo gegužės 5 iki 30 d.
Kovo 10 d. 18 val. Remis Tattoo gallery (M.Daukšos g. 16) vyks tapytojo Sigito Petrausko pirmosios personalinės tapybos darbų parodos „Metamorfozės“ atidarymas. Parodoje autorius pristato dvidešimt įvairaus formato darbų. Autorius gyvena ir kuria Kaune, dalyvauja grupinėse parodose. Tapybą Sigitas Petrauskas atrado prieš kelerius metus. Prireikė laiko, kol autorius surado savąją tematiką ir stilistiką. Ji gimė kuriant abstraktaus pobūdžio darbus, minimalizuojant ir simbolizuojant kuriamą objektą, išgryninant svarbiausią savųjų darbų idėją ir filosofinį turinį. Keldamas egzistencinius klausimus autorius išgrynina objektą kaip simbolį, tai gali būti augalinis motyvas, urbanistinė detalė, portretas. Jo transformuotas vaizdinys talpina savyje universalizuotą svarstymą apie būtį, likimą, žmogaus vietą pasaulyje. Apibendrintai idėją nusako ir parodoje eksponuojamų darbų pavadinimai: „Virš stogų“, „Žvilgsnyje“, „Šarma“, „Likimo žiedai“, „Vidurnakčio saulė“ ir kiti.
Tapytojo kūryba išsiskiria iškiliais, reljefiniais, grublėtais, daugiasluoksniais paviršiais. Sigitas Petrauskas naudoja išskirtinę techniką, kuri primena koliažo principą ir yra sukuriama akrilo dažais. Ši technologija suteikia statiškumo, bet tuo pačiu ir erdvės bei kuriamo pasaulio mistiškumo ir nerealumo aspektų.
Paroda veiks iki balandžio 15 d. Parodos rengėjai: Remis Tattoo gallery ir VšĮ „Gabrielės meno galerija“ .
Parodos kuratorė Gabrielė Kuizinaitė
Nuo kovo 3 dienos, Perkūno name-muziejuje (Aleksoto g. 6) veikia tapytojos Janinos Audros Toleikytės-Fiserienės personalinė tapybos darbų paroda „Tapyti-tai gyventi“. Menininkė yra gimusi 1963 metais, gyvena ir kuria Kaune. Nuo 2018 metų ji yra tautodailininkų sąjungos narė, bendradarbiauja su VšĮ „Gabrielės meno galerija“. Dalyvauja žinomo dailininko Gintaro Zubrio organizuojamoj parodoje ir pleneruose. Nuo 2018 metų autorė rengia personalines parodas Lietuvoje ir užsienyje, dalyvauja grupinėse parodose. Nuo 2019 metų menininkė dalyvauja tarptautiniame projekte, pagal programą „Kūrybiška Europa sienų menas“. Pastaruoju metu tapytoja yra žinoma, kaip didelio formato sienų autorė. Ji yra aktyvi Šančių bendruomenės narė. Ant betono šiame rajone yra užfiksavusi Šančių istorijos ir kasdienybės fragmentus.
Personalinėje parodoje „Tapyti-tai gyventi“, parodos autorė parodoje pristato apie 30 vidutinio formato paveikslų, kurie sukurti įvairiais laikotarpiais. Pagrindinis tapytojos žanras yra peizažas, autorė preciziškai yra ištobulinusi šį žanrą. Fiksuodama gamtinius motyvus, ji yra nuosekli ir kuria kompozicinę visumą, išryškina gamtovaizdžio detalę, daug dėmesio skiria koloristikai. Tapytojos Janinos Audros Toleikytės-Fiserienės darbai yra įtraukiantys žiūrovą savo charizmatiškumu, mistiškuoju paslaptingumu bei harmoninga visuma. Autorė nevengia ryškių spalvų, jos darbuose šviesos kaita kuria kerinčią ir žaismingą nuotaiką. Autorei svarbu užfiksuoti ryto šviesos ar saulėlydžio nušviestą mišką, ežerą, jūros plotelį. Gana fotorealistiniai, tačiau tuo pačiu ir simbolizuoti gamtos vaizdai nukelia žiūrovą į kitą realybę, kuri sukuriama sustabdant laiką, įprasminant gamtos grožį, kuriant neatsiejamą gamtos ir žmogaus ryšį. Tapytojos darbai žavi savo precizika, atlikimo maniera ir laiko nepaliesto gamtos peizažo idiline romantizacija, kviečia žiūrovą dar kartą atsigręžti ir apsidairyti ir pamatyti miško, jūros, landšafto grožį, pajusti gamtos pilnatvę.
Paroda veiks iki balandžio 4 dienos, parodos rengėjai: Perkūno namas-muziejus ir VšĮ „Gabrielės meno galerija“.
Fotomenininkės Eglės Ščerbinskaitės personalinė fotografijų paroda “2XItalija”
Nuo vasario 20 dienos, Jurbarko krašto muziejuje, parodų ir koncertų salėje (Vydūno g. 21) veiks fotomenininkės Eglės Ščerbinskaitės personalinė fotografijų paroda “2XItalija”. Parodoje fotomenininkė Eglė Ščerbinskaitė pristato apie 20 didelio formato fotografijų. Fotografijos spaustos ant organinio stiklo. Dažna šios autorės fotografijų serija yra inscenizuota. Autorė kuria pasakojimų scenarijų, vėliau to pasakojimo scenografiją, kurioje patalpina personažus. Visa tai fiksuoja vienoje ar kitoje serijoje. Paroda vieną kartą jau buvo pristatyta Kaune, antrą kartą pristatoma Jurbarke. Parodoje pristatomų fotografijų serija yra sukurta Italijoje, tad šios šalies peizažai yra gamtos motyvai. O pagrinde fotografinės scenos dalyvė yra moteris, kuri nuotaiką, emociją, harmoningą vidinį ir išorinį grožį paryškina minėti šalies kontekstai ir fonai. Estetizuotą moters pasaulį, parodos autorė padeda išryškinti netradicinis kostiumas, grimas, šokio elementas. Tai teatralizuotas pasakojimas apie moterį, kuri išsiskiria savo dinamika, vitališkumu, estetika. Pasak, meno kuratorės Eglės Knygauskaitės-Liakienės, E. Ščerbinskaitė praktikuoja retai sutinkamą režisūrinės fotografijos meną, tuo išsiskirdama iš kitų lietuvių fotografų ir kilsteli režisūrinės fotografijos žanrą į aukštesnį lygmenį “Pirmieji portretai buvo bandymai pristatyti po garsiais personažais asmeninius, stilistiškai transformuojantis paliekant atpažįstamumo kodus ir kt. Vėliau menininkė supratusi, kad nereikia bėgti nuo savęs, bet priešingai savęs pažinimo link ji turi pasitikti savas mintis ir išgyvenimus. Taigi fotografavo iš komforto zonos atšiauriomis sąlygomis, per audrą, lietų, sniegą. Kai būna sunku, tai tu būni tikras, nes nėra laiko ir jėgų apsimetinėti ir maskuotis. Šis kelias savęs pažinimo link peraugo į sociumo atvaizdo kūrimą per asmeninę patirtį” .
Fotografijų autorė kelia klausimą, kada žmonės tikri, o kada įsivaizduoja norintys būti. Ir kas yra svarbiau būti ar atrodyti? Analizuoja kaip drabužis įvaizdis, stilius įtakoja ir atspindi žmogaus elgseną savijautą, netgi politines pažiūras. Menininkė dažnai eksperimentuoja kelionėse, kuriose portreto fosesijos, peraugdavo į performancus kada daugybė smalsuolių susiburdavo stebėti jiems nesuprantamo fotomenininkės elgesio (fotoaparatas stovėdavo ant štatyvo, fotografuodavo save per atstumą su pulteliu) dažnas žiūrovas nepastebėdavo net fotokameros, stebėdavo jos pozavimo sau procesą.
Parodą „2XItalija” geriausiai apibūdina pati autorė „Sveiki atvykę į mano gyvenimo spektaklį.
Saulė-tai mano prožektorius, praeiviai – mano žiūrovai. Tiksliai atliekamas mano vaidmuo glumina žiūrovą, paklaikusiomis akimis nuo nežios stebi kiekvieną mano judesį. Ne, aš neišprotėjau, aš nieko nebandau Jums įpiršti, tiesą sakant Jūs man net nerūpite. Mano teatrui žiūrovai nereikalingi. Aš aktorė, aš vaidinu savo gyvenimą, aš atspindys veidrodyje, vandenyje, šešėlis sienoje, aš esu aš. Nusispjaut, ką apie tai mano kiti, juk bilieto į mano spektaklį neįsigijai, nesi vertas jį stebėti, smerkti, girti, juo žavėtis. Nebent aš tave pakviesiu, surengsiu dar vieną spektaklį “2XItalija” . Paroda veiks iki kovo 20 d. Parodos rengėjai: Jurbarko krašto muziejus ir VšĮ „Gabrielės meno galerija” .
Informaciją spaudai paruošė menotyrininkė Gabrielė Kuizinaitė
Nuo vasario 3 dienos Kauno kultūros centre (Vytauto pr. 79) pradeda veikti tapytojos Zitos Virginijos Jusevičiūtės-Tarasevičienės tapybos darbų paroda, autorė joje rodo ciklo „Odė rudeniui“ darbus. Susitikimas su autore vyks parodoje vasario 18 d. (antradienį) 17 val.
Zita Virginija Jusevičiūtė-Tarasevičienė gyvena ir kuria Kaune. Pastaraisiais metais autorė aktyviai dalyvauja meniniame gyvenime. Praėjusiais metais menininkei suteiktas Meno kūrėjo statusas. Savo personalines parodas autorė jau yra surengusi Lietuvoje, Latvijoje ir Airijoje. Ji dalyvavo grupinėse Lietuvos meną pristatančiose parodose Vokietijoje ir Italijoje. Tapytoja bendradarbiauja su VŠĮ “Gabrielės meno galerija Lietuvoje ir Bougie Art galerija Kanadoje.
Naujausia paroda “Odė rudeniui” siejama su rudens metų laiku, tad parodoje dominuoja rudens spalvų ir gamtinių motyvų žaismas. Kiekvienas darbas ekspresyviai sukuria nedidelę rudens motyvų, spalvų ir emocijų miniatiūrą. Dažno darbo kompoziciją sujungia ne tik spalvinės dermės ar kontrastai, kurie sukuria netikrumo, melancholijos refleksiją, bet ir raiškus pasakojimas apie būseną, nuotaiką, kuri šioje parodoje yra itin skaidri ir betapiška. Tapytojos paveikslai išsiskiria misticizmu, paslaptingumu, potekstėmis, dialogu su abstrakčiosios dailės tradicija. Autorės kūryboje itin svarbus ryšys su gamta, dialogas su gamta.
Kalbėdama apie rudenį tapytoja teigia: „Ruduo. Nuostabus metų laikas. Gamta mums daug ką perduoda. Primindama, tai, kad koks nuostabus ir tuo tarpu trapus žmogaus gyvenimas yra. Todėl tiek daug spalvų ir įrodymo, kad gyvenimas yra nuostabus“. Šias nuostatas tapytoja išsako savo darbuose. Paveikslų ciklas „Odė rudeniui“ yra itin dinamiškas, paženklintas emocija ir tapybiniu lengvumu, žaismingumu, be galo įvairia koloristika. Parodoje eksponuojamuose darbuose autorė įrodo savo galimybes į abstrakčiąją stilistiką įlieti ir figuratyvinius elementus, gamtos motyvus. Paroda yra įtraukianti, elegantiška savo visuma.
Parodos rengėjai Kauno kultūros centras ir VŠĮ „Gabrielės meno galerija.” Paroda veiks iki kovo 3 dienos.
Parodos kuratorė Gabrielė Kuizinaitė
______________________________________________________________________________Sausio 20 d. 15 val. Jurbarko krašto muziejuje (Vydūno 21) vyks tapytojos Janinos Audros Toleikytės-Fiserienės parodos „Tapyti – tai gyventi“ atidarymas. Autorė gyvena ir kuria Kaune. Ji yra tautodailininkų sąjungos narė, ji dalyvauja tapytojo Gintaro Zubrio rengiamose grupinėse parodose bei pleneruose. Pastaraisiais metais ji surengė ir personalinių parodų Lietuvoje ir užsienyje. Nuo 2019 metų menininkė dalyvauja tarptautiniame projekte pagal programą „Kūrybiška Europa, sienų menas“. Pastaruoju metu tapytoja yra žinoma kaip didelio formato darbų ant sienos autorė. Ji yra Šančių bendruomenės aktyvi narė ir ant betono sienų šiame rajone yra užfiksavusi Šančių istorijos ir kasdienybės fragmentus.
Personalinėje parodoje autorė pristato savo darbus, sukurtus įvairiais laikotarpiais. Pagrindinis tapytojos žanras yra peizažas, autorė preciziškai yra ištobulinusi šį žanrą. Fiksuodama gamtinius motyvus ji nuosekliai kuria kompozicinę visumą, išryškina gamtovaizdžio detales, itin daug dėmesio skiria koloristikai. J. A. Toleikytės-Fiserienės darbai yra įtraukiantys žiūrovą savo charizmatiškumu, mistiškuoju paslaptingumu bei harmoninga visuma. Autorė nevengia ryškių spalvų, jos darbuose jungiami simboliniai ženklai, vaizdai, nuolat akcentuojama šviesa, svarbiu akcentu tampa saulės spindulys, aušros ar vaivoryštės spindesys, nuolatinė tamsa ir šviesos kaita, kuria kerinčią ir žaismingą nuotaiką. Autorei itin svarbu užfiksuoti ryto šviesos ar saulėlydžio nušviestą mišką, ežerą, jūros plotelį. Gana fotorealistiniai, tačiau tuo pačiu ir simbolinizuoti gamtos vaizdai nukelia žiūrovą į kitą realybę, kuri sukuriama sustabdant laiką, įprasminant gamtos grožį, kuriant neatsiejamą gamtos ir žmogaus ryšį. Tapytojos darbai žavi savo precizika, atlikimo maniera ir laiko nepaliesto gamtos peizažo idiline romantizacija, kviečia žiūrovą dar kartą atsigręžti ir apsidairyti ir pamatyti miško, jūros, landšafto grožį, pajusti gamtos pilnatvę.
Parodos rengėjai: VšĮ „Gabrielės meno galerija“ ir Jurbarko krašto muziejus . Paroda veiks iki vasario 20 dienos.
Menotyrininkė Gabrielė Kuizinaitė
Šių metų sausio 8 d. 18 val. Remis Tattoo galerijoje (M. Daukšos g. 16) vyks tapytojos Dianos Maldeikytės-Behm personalinės tapybos darbų parodos atidarymas.
Parodos autorė gyvena ir kuria Šilutės rajone, netoli Švėkšnos, kurį laiką gyveno Vokietijoje. 1982 m. ji baigė Klaipėdos konservatorijos Teatrinio meno fakultetą. Dailininkės Dianos Maldeikytės-Behm tapyboje yra labai svarbus siužetas, pasakojimas, kuriame autorė apgyvendina pačius įvairiausius personažus: angelus, vaikus, gyvūnus, nuoseklio ir apgalvota kompozicija. Autorė kuria skaidrius teatralizuotus siužetus, kuriuose daug veiksmo, nuostabos, paslapties, stebuklo laukimo, lengvumo ir žaismės. Darbuose tapytoja naudoja ryškią koloristiką, jos piešinys itin išlavintas, aiškus, stilizuotas. Darbuose dominuoja ryškūs, linksmi ir žaismingi motyvai, aiški simbolika, dažnas darbas liudija gyvenimo pilnatvę ir harmoniją, neatsiejamą žmogaus ir gamtos ryšį, pasakos bei stebuklo svarbą bet kurio žmogaus gyvenime. Dianos Maldeikytės – Behm darbai itin vientisi, lengvi, įtraukiantys žiūrovą į pasakišką pasaulį ir leidžiantrys bent trumpam atitrūkti nuo realybės.
Paroda veiks iki vasario 18 dienos. Parodos rengėjai: VšĮ “Gabrielės meno galerija“ ir Remis Tattoo Gallery.
Menotyrininkė Gabrielė Kuizinaitė
Fotomenininko Valentino Jankauskio ketvirtoji fotografijos paroda ’’Fotografijos paveikslai’’
2020 metais sausio 9 d. 17:30 val. Lietuvos Švietimo istorijos muziejuje, vyks fotomenininko Valentino Jankauskio personalinės fotografijų parodos ’’Fotografijos paveikslai’’atidarymas. Parodos autorius gyvena ir kuria Vilniuje, kūrė šį ciklą Tauragėje. Dar mokydamasis mokykloje buvo aktyvus dailės konkursų dalyvis, įvertintas įvairiais prizais. V. Jankauskis Kaune mokėsi fotografijos, Kauno kolegijoje lankė kompozicijos kursus. Fotomeno paslapčių autorius mokėsi pas fotografus Regimantą Meilutį, Kristiną Meilutę ir Joną Danielevičių. Autorius jau yra surengęs septynias tapybos parodas ir net tris fotografijos parodas, taip pat dalyvauja grupinėse parodose Lietuvoje ir užsienyje. Šios fotografijos buvo pristatytos šių metų pavasarį, grupinėje lietuvių menininkų parodoje ’’8’’, Berlyno Rotušėje. Valentinas Jankauskis į fotografiją atėjo iš tapybos menų, todėl jo fotografija turi nemažai aliuzijų su tapyba. V. Jankauskis savo parodoje pristato įvairaus formato nestandartines fotografijas, fotografijos spaustos ant drobės.
Ketvirtojoje personalinėje fotografijos parodoje iš ciklo ’’Fotografijos paveikslai’’, kurios sukurtos 2017-2018 metais autorius didelį dėmesį skiria fotografijų dekoratyvumui per turinio ir formos niuansacijas, spalvinius ir eksperimentinius simbolius. Abstrahuoti vizualūs vaizdiniai fotomenininko V. Jankauskio kūryboje yra itin individualūs, ryškūs peraugantys į ženklus, kuriuose susilieja gamtovaizdis, nuotaikos ir emocijos, kultūros asociacijos. Tokio pobūdžio fotografija tampa menininko išskirtiniu kūrybos bruožu. V. Jankauskio kūryboje fotografinė idėja yra išreiškiama per spalvas ir transformuotus, dažnai deformuotus vaizdinius, tų vaizdinių sąlyčius. Abstrakčiose V. Jankauskio fotografijose vyrauja tematinė kūrybos įvairovė, vienas kitą papildantys pratęsiantys motyvai. Meninių fotografijų formų bei spalvų dermės nukelia į paslaptingumo zonas. Dažna fotografija žiūrovą kviečia dialogui ir perkelia į tam tikrą meditacinę būseną. Fotografijų serijoje ’’Fotografijos paveikslai’’ autorius sąmoningai ryškina fotografijos ir tapybos sąlytį, spalvinę faktūrą, dėmesys yra sutelkiamas į fotografinius siužetus ir intermedialias pasakojamas istorijas, kurios nepalieka abejingų, įtraukiamos į spalvų, svarstymų, paslapčių ir malonių atradimų procesą. Fotomenininko V. Jankauskio personalinė fotografijų paroda veiks iki sausio 31 dienos. Parodos rengėjai: VšĮ „Gabrielės meno galerija‘‘ ir Lietuvos švietimo istorijos muziejus.
Menotyrininkė Gabrielė Kuizinaitė
Fotomenininkės Indrės Bagdonės personalinė fotografijų paroda „3”
Lapkričio 12 d. 18 val. Perkūno name-muziejuje (Aleksoto g. 6) įvyks jaunos kartos fotomenininkės Indrės Bagdonės trečiosios personalinės fotografijų parodos „3” atidarymas. Indrė Bagdonė savo kelią fotografijoje atradusi 2007 –aisiais metais, kuomet neplanuotai gimė šioje parodoje matomas triptikas „Vėjų išbarstytas auksas“. Fotomenininkė Indrė Bagdonė yra VšĮ „Gabrielės meno galerijos“ narė.
Tą kart lietingą rudens dieną, prabėgomis su paprastu fotoaparatu „muiline“ nufotografuoti lietuviški laukai ir ant jų pabirę medžių lapai tapo autorės vizitine kortele ir paskata įprastinėje, dažnai net ir niūria, nykia ar pilka, vadinamoje kasdienoje bei aplinkoje ieškoti iškalbingų vaizdų.
„Mes taip visi skubame, lekiame, o fotografija leidžia sustabdyti akimirką ir čia pat po kojomis, purve, baloje ar tarp paprastų akmenų pastebėti nepaprastas istorijas. Sustabdyta akimirka kiekvienam fotografijos stebėtojui kelia be galo skirtingas mintis, asociacijas, įžvalgas, kiekvienas tą patį vaizdą regime visiškai kitaip. Tuo fotografija ir žavi. Ir yra geras būdas stabtelėti, įžvelgti, pajusti ir visa tuo dalytis su kitais‘‘-taip apie savo kūrybą kalba autorė.
Indrės Bagdonės darbuose, gamta, peizažai, gamtos detalės, siluetai, gamtos kuriami raštai, kuriuos išryškina juodai balta fotografija. Vyrauja tiek spalvinis, tiek objektinis minimalizmas, arba, visiškai priešingai detalių ir spalvų maksimalizmas, nuo kurio, kaip sako fotografė „raibsta akys“. Visgi labiausiai Indrė bando stabdyti akimirkas, kurios suteikia erdvės minčiai ir žvilgsniui, kad kiekvienas stebimoje fotografijoje atrastume save.
Į Indrės Bagdonės fotografijas socialiniuose tinkluose dėmesį atkreipė menotyrininkė Gabrielė Kuizinaitė ir tuomet prasidėjo Indrės fotografijų kelias. Kol kas paroda „3” yra pirmoji paroda, keliaujanti per įvairias erdves, o kodėl būtent skaičius „3”, autorė pasakoja taip: “Tiesiog sutapo bedėliojant fotoarchyvus. Akys pačios kibo už triptikų, sąsajų tarp fotografijų. Triptikų pavadinimai sujungia pavienias fotografijas į visumą. Pavienės fotografijos turi savo istorijas, triptikas sukuria dar kitokį pasakojimą. Be kita ko, skaičius “3” vyrauja ir asmeniniame gyvenime, o mano mėgstamas posakis- trys tai jau kompanija!”.
Kaip pastebi menotyrininkė Gabrielė Kuizinaitė, Indrės fotografijoms gileesnės prasmės suteikia nuotraukų pavadinimai. Jie nebūtinai susiėję su vaizduojamu dalyku ir todėl dažnai gerokai išplečia stebimos fotografijos suvokimą, sufleruoja apie kitokią mintį, kažkokią paslaptį, nuojautą, pasiūlo užuominą, tarsi suteikdama fotonovelės bruožų- iš vieno triptiko galima sukurti ilga pasakojimą.
Fotomenininkės kūrybos prioritetus atskleidžia slapyvardis internetinėje erdvėje Capere Sensum-lotyniškai reiškia “pagauti jausmą“. Indrė per nuotraukas siekia perteikti mintį, siužetą, sukurti erdvės vidiniams apmąstymams, pasakoti akimirkos istorijas, bet labiausiai, kad kiekvienas, žvelgdamas į fotografijas, jose susikurtų naujas, o gal jau atrastų savas istorijas, akimis ir mintimis „nueitų tolyn, gilyn“, fotografijose matomais takais, erdvėmis. Paroda veiks iki gruodžio 12 dienos. Parodos rengėjai : VšĮ „Gabrielės meno galerija“ ir Perkūno namas-muziejus.
Daugiau informacijos apie fotomenininkės Indrės Bagdonės kūrybą rasite šiuo adresu: http://www.gabrielegallery.eu/indre-bagdone/
Perkūno name- Ievos Zigunskaja skulptūrinė juvelyrika
Lapkričio 12 d., antradienį, 18 val. Perkūno name-muziejuje (Aleksoto g. 6) vyks juvelyrės Ievos Zigunskajos asmeninės parodos „Bricabracomania“ atidarymas. Savo pirmojoje parodoje I. Zigunskaja pristato papuošalus, kuriuose dėmesys skiriamas vizualinei ženklų ir simbolių kalbai. Ekspozicijoje dominuoja votų, memento mori bei gamtos įdomybių tematika.
I. Zigunskaja studijavo auksakalystę Kauno taikomosios dailės mokykloje ir jau keturis metus kuria skulptūrinę juvelyriką. Autorė keletą kartų dalyvavo „Amber trip“ meno konkurse ir du kartus iš eilės tapo jo laureate. Juvelyrės papuošaluose vyrauja viduramžių ir primityvaus meno motyvai jungiantys įvairias technikas, tekstūras bei metalus. Menininkės kuriamiems brutalių organinių metalo formų pavidalams išgauti reikalingas preciziškas tikslumas – visi darbai atlikti be skaitmeninių technologijų pagalbos.
Vilnietės juvelyrės Anos Lazauskienės parodos „Formos ir spalvos“ atidarymas Kaune.
Lapkričio 12 d. 18 val. Kaune, Perkūno name-muziejuje (Aleksoto g. 6), vyks Vilniuje gyvenančios ir kuriančios juvelyrės Anos Lazauskienės parodos „Formos ir spalvos“ atidarymas. Daugiau nei prieš dešimtmetį į juvelyriką pasukusi A. Lazauskienė ne tik pakeitė darbą pagal specialybę, bet ir įkūrė savo autorinės juvelyrikos verslą „Dea“. Juvelyrė kuria išskirtinius ir prabangius papuošalus, dažniausiai moterims. Lotynų kalboje dea reiškia „deivė“. Kaip pati menininkė sako: „Kiekviena moteris turėtų jaustis esanti deivė“. Originalių papuošalų kūrėja A. Lazauskienė skiria itin daug dėmesio darbų kokybei, mėgsta ieškoti įdomių formų, faktūrų, žaisti spalvų kontrastais. Parodoje pristatomi juvelyrikos kūriniai yra iš sidabro, aukso ir pusbrangių bei brangiųjų akmenų. Autorės papuošalų pavadinimai itin poetiški ir intriguojantys, pvz., žiedai: „Deivė“, „Poezija“, „Medaus lašas“, „Jūros legenda“; auskarai: „Sapnai“, „Spurgos“; pakabutis „Lietuvos pievos“, ir kt. Juvelyrė A. Lazauskienė įkvėpimo semiasi iš gamtos, tapybos, fotografijos, architektūros ir rankdarbių. Menininkės kūryboje persipina taikomojo meno motyvai ir įvairios autorinės technikos. Papuošalai itin konceptualūs.
Apie savo kelią į juvelyriką autorė pasakoja taip: „Viskas prasidėjo nuo karoliukų vėrimo. Kartą suvėriau kekių formos auskarus iš įvairaus dydžio granatų, karneolių ir kvarco akmenukų. Jie buvo gana sunkūs, bet atrodė prašmatniai. Juos pamačiusi draugė dailininkė pasiūlė apsikeisti darbais – aš padovanojau jai šiuos auskarus, o ji man savo tapytą paveikslą. Auskarais susidomėjo draugės brolis juvelyras ir pasiūlė rimčiau pasimokyti juvelyrikos. Tuo metu juvelyrika man apskritai atrodė beveik neįmanoma misija, tad pasiūlymas ne tik nustebino, bet ir labai sudomino. Taigi dvi savaites savo atostogų praleidau juvelyro dirbtuvėse. Netrukus draugės brolis pasiūlė pameistrio darbą. Man tereikėjo įsigyti būtiniausius smulkius įrankius ir išmokti apdirbti metalą. Vėliau sekė savarankiški bandymai, eksperimentai ir atradimai. Įrankių vis daugėjo, o užsidegimas vis stiprėjo. Dar vėliau vėl pasitaikė proga pasimokyti ir pasitobulinti vienoje menų studijoje Vilniuje. Po truputį ėmė rastis norinčiųjų įsigyti vieną ar kitą mano kurtą papuošalą. Jau tada supratau, kad juvelyrika – mano didžioji aistra“. Paroda veiks iki gruodžio 12 d. Parodą rengia Perkūno namas-muziejus ir VšĮ „Gabrielės meno galerija“.
Parodos kuratorė menotyrininkė Gabrielė Kuizinaitė
Jurbarko krašto muziejuje, spalio 18 d. 15 val, vyks žinomos tekstilininkės Marijonos Sinkevičienės keliaujančios parodos „Atmintis“ atidarymas. Tekstilininkė Marijona Sinkevičienė gimė Tauragėje, gyvena ir kuria Kaune. Ši paroda jau buvo pristatyta: Kaune, Vilniuje, Kėdainiuose, Lietuvos Respublikos ambasadoje Lenkijoje, Lietuvos Respublikos ambasadoje Estijoje, Lietuvos Respublikos ambasadoje Latvijoje.
1971 metais baigė Kauno Stepo Žuko taikomosios dailės technikume įgijo rūbų modeliavimo specialybę. Dirbo dėstytoja Kauno kolegijoje, o vėliau tapo docente. Nuo 1987 metų ji yra Lietuvos dailininkų sąjungos narė. Taip pat priklauso tekstilės grupei „Esame“. Autorė intensyviai dalyvauja grupinėse parodose ir rengia personalines tekstilės parodas Lietuvoje ir užsienyje. Dalyvauja pleneruose, kūrybinėse dirbtuvėse, įgyvendina tekstilės meno projektus. M. Sinkevičienės kūrinių yra įsigiję: Lenkijos Gdynės, Krosnos, Lietuvos Dailės muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio muziejus, Raseinių krašto istorinis muziejus. Tekstilės darbus autorė yra sukūrusi Nacionaliniam Kauno dramos teatrui (1986m.), Ukrainos Slavičiaus vaikų darželiui-lopšeliui, taip pat yra sukurtas penkių gobelenų ciklas „Metų laikai“ (1987m.).
Sinkevičienės darbai sujungia klasikinę tekstilę ir modernumą. Dailininkės darbai yra įvairūs savo tematika ir tekstilės technologijomis.
Pristatydama savo parodą autorė sako: „Parodoje eksponuojamų parodų ciklas byloja apie mūsų tautos istoriją, įvykius, kuriuos Lietuva patyrė: Lietuvos valstybingumo šimtmetis, atkurta Nepriklausomybė, Sausio 13-oji. Kūriniuose įprasminta Lietuvos istorinė atmintis, kaip mūsų tautos dokumentas, kuris visuomet primena, kad Laisvė turi savo kainą, aplaistytą didvyrių krauju, siekdama perteikti tautos nueitą kelią ir ryžtą išsaugoti globalias vertybes.“
Parodoje pristatomuose gobelenuose autorė įvairiomis faktūromis audžia Lietuvos himno, dainos „Lietuva brangi“ eilutes, tarsi žaidžia jų fragmentais, apeliuoja į kiekvieno lietuvio istorinę atmintį, tautinės tapatybės ir savivertės jausmus, Kituose parodos gobelenuose M. Sinkevičienė improvizuoja tradicinių liaudies raštų ornamentika ir spalvomis, juos modernizuoja, šiuolaikine tekstilės kalba, kviečia dialogui apie istorinę atmintį ir jos kaitą. Paroda veiks iki lapkričio 30 dienos. Parodos rengėjai: VŠĮ „Gabrielės meno galerija“ ir Jurbarko krašto muziejus.
Parodos kuratorė menotyrininkė Gabrielė Kuizinaitė
Tapytojos Zitos Virginijos Jusevičiūtės-Tarasevičienės personalinė tapybos darbų paroda iš ciklo “GYVENIMAS PILNAS CHAOSO“
Lietuvos Respublikos ambasadoje Latvijoje ((adresas Rūpniecības iela 24, Ryga rugsėjo 26 d. 18 val. vyks tapytojos Zitos Virginijos Jusevičiūtės-Tarasevičienės personalinės tapybos darbų parodos iš ciklo “GYVENIMAS PILNAS CHAOSO“ atidarymas. Tapytoja Zita Virginija Jusevičiūtė-Tarasevičienė aktyviai parodose dalyvauja nuo 2001 metų. Autorė yra surengusi apie 40 personalinių parodų Lietuvoje ir Airijoje, dalyvavo grupinėse parodose Vokietijoje ir Italijoje. Naujausias tapytojos paveikslų ciklo dalius darbų jau buvo eksponuoti Lietuvoje, Vokietijoje ir dabar ciklas yra pristatomas Rygoje. Tapytojos Zitos Virginijos Jusevičiūtės-Tarasevičienės tapybiniai pasakojimai išsiskiria misticizmu, paslaptingumu, potekstėmis, dialogu su abstrakčiosios dailės tradicija. Tapytojos darbo kompoziciją sujungia ne tik spalvinės dermės ar kontrastai, kurie ir sukuria netikrumo, melancholijos refleksiją apie tekantį laiką, praeitį ir dabartį, bet ir nuotaikas. Naujausią tapytojos ciklą sudaro daugiau nei dvidešimt skirtingo formato tapybos darbų, sukurtų skirtingu laikotarpiu. Visus šiuos darbus jungia ne tik abstrakti stilistika, bet ir gelsvų, žalsvų spalvų koloritas, subtilių formų žaismas, o taip pat vienu iš skiriamųjų tapybos darbo ir darbų visumą jungiančių elementų yra balta ekspresyvi linija, kuri atskleidžia tiek kūrybos, tiek ir aplinkinio pasaulio prieštaringumą. Tapytojos Zitos Virginijos Jusevičiūtės-Tarasevičienės paveikslai išsiskiria subtilia niuansacija, formų dinamika ir įvairove. Autorė gilinasi į filosofinį individo ir aplinkos dialogą, pateikia vaizdinius, tiek per simboliais, tiek ir per spalvinius bei tematinius motyvus. Zitos Tarasevičienės kūryboje stipri vizualinė ženklų ir simbolių kalba. Naujausi darbai išsiskiria figūratyvine objekto, asmens figūros interpretacija, dažname kūrinyje ryškėja abstraktaus peizažo ženklai ir spalvinė simbolika. Ekspresyvi, dinamiška koloristinių variacijų kompozicija įtraukia į savitą kūrėjos meninį pasaulį. Tapytoja nuolat ieško ir eksperimentuoja. Naujausiame cikle ji ryškina savo vaizduojamojo pasaulio prieštaras ir įvairovę, sujungia tiek lyrines, tiek simbolines chaotiškojo pasaulio ir aplinkos puses. Nuo 2018-ųjų metų dailininkė bendradarbiauja su VšĮ “Gabrielės meno galerija“.
Parodos rengėjai: VšĮ “Gabrielės meno galerija“ ir Lietuvos ambasada Latvijoje. Paroda veiks iki lapkričio 5 dienos. Parodos lankymas – susitarus iš anksto telefonu +371 673 209 19.
Parodos kuratorė Gabrielė Kuizinaitė
Šių metų rugsėjo mėnesio 20 dieną 17 val, Lietuvos Respublikos ambasadoje Estijos Respublikoje (UuS 15) įvyks šiauliečio fotomenininko Alvydo Šalkausko personalinė fotografijų paroda „Nykstantys ir atgimstantys dvarai“ atidarymas. Parodą pristato VšĮ „Gabrielės meno galerija‘‘. Parodos atidaryme dalyvaus autorius.
Svarbiausi fotomenininko Alvydo Šalkausko fotografijų ciklai: „Lietuvos dvarai‘‘, „Žaidimas šviesa“, „Prisiminimai apie gimtą kaimą‘‘, „Gimtadieniai“, „Kolegos“, „Vilniui‘‘, „Po saulės ženklu“, „Per laiko tėkmę“, panoraminiai fotografijų ciklai „Gimto kaimo liekanos“ ir kiti.
Paroda „Nykstantys ir atgimstantys dvarai“ jau buvo pristatyta Klaipėdoje architektų sąjungos galerijos patalpose, Kelmės kultūros centro J. Liaudansko galerijoje, Biržų krašto muziejuje „Sėla“, Biržų pilyje, Kaune Perkūno name-muziejuje, Joniškio Baltojoje sinagogoje.
Fotomenininkas Alvydas Šalkauskas gimė 1958 metais, Molėtų mieste. Šiuo metu gyvena ir kuria Šiauliuose. 1985 metais jis baigė Šiaulių Kazio Preikšo pedagoginio instituto dailės fakultetą (dabar Šiaulių universitetas, Socialinių mokslų fakultetą). Nuo studijų baigimo iki 1993 metų fotografo Alvydo Šalkausko darbai buvo susiję su Šiaulių universitetu. Nuo 1993 metų A. Šalkauskas užsiima individualia veikla. Nuo 2004 metų fotomenininkas dirba Dalės mokykloje, nuo 2013 metų jis yra Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys. Tais pačiais metais suteiktas Meno Kūrėjo statusas. Taip pat bendradarbiauja su VšĮ „Gabrielės meno galerija“. Fotomenininkas Alvydas Šalkauskas yra surengęs apie 15-a personalinių parodų, yra dalyvavęs 36-iose grupinėse parodose, pleneruose ir meno renginiuose su profesionaliais menininkais.
Fotografija autorius domisi nuo pat vaikystės. Dvarų projektą kuria nuo 2010 metų. Kai kūrė dvarų projektą fotomenininkas yra apvažiavęs 50 Lietuvos dvarų. Menininko fotografijos atlieka ne tik dokumentinę, tačiau jo fotografijos atstovauja ir architektūrinės fotografijos sričiai, kuriai svarbi ne tik estetika, bet ir kontekstas, bendra fotografijų visuma. Parodoje eksponuojamuose fotografijose yra pateikiami ne tik dvarų fasadai, bet ir dvaro visuma, gamtos aplinka, interjero fragmentai, bet ir dvaro visuma, gamtos aplinka, interjero fragmentai, bei ekrano visumos pastatai, sena ir nauja santykis, kitų nepastebėtų nefiksuotų architektūros detalių grožis, autentika.
Projektas skirtas Lietuvos Valstybingumo šimtmečiui paminėti. Projektas šiuo metu dar tęsiamas iki šiol. Paroda kviečia susipažinti su fotografijose įamžintų dvarų istorija. Atrasti ir pamatyti jų pokyčius, istoriją, netikėtas ir pamatytas menininko detales, priartinančias kiek pamirštą istoriją. Parodos rengėjai VšĮ „Gabrielės meno galerija“ ir Lietuvos Respublikos ambasada Estijos Respublikoje. Paroda veiks iki 2020 metų rugpjūčio 8 dienos.
Informaciją spaudai parengė menotyrininkė Gabrielė Kuizinaitė
Rugsėjo 12 dieną 17:30 val, Verslo Parko AUŠRA meno zonoje (Vytauto pr. 23), vyks tarptautinį pripažinimą turinčios menininkės-tapytojos Zitos Vilutytės personalinė tapybos darbų parodos ‘‘Terra Nova‘‘ atidarymas.
Dalis šios kolekcijos paveikslų jau buvo pristatyti Lietuvos ir užsienio parodose, o kai kurie visiškai nauji ir bus pristatomi pirmą kartą.
Zita Vilutytė yra surengusi virš 50 personalinių ir grupinių parodų Lietuvoje ir užsienyje (Danijoje, Italijoje, Indijoje, Nyderlanduose, Gruzijoje, Latvijoje, Estijoje, Makedonijoje, Serbijoje, Juodkalnijoje, Vengrijoje, Portugalijoje, Maltoje ir t. t.).
„Gyvename labai įdomiu, plačios ir fundamentalios transformacijos laiku, kai viskas keičiasi, pradedant gyvenimo stiliumi, baigiant technologijomis. Nors tai didžiulių galimybių laikas, vis dėlto jis pilnas pavojų. Dabar tas momentas, kai turime priimti sprendimą ir tapti atsakingais už savo gyvenimą, ir ne tik už savo, bet ir bendrai už gyvenimą. Už mintis, žodžius, kiekvieną veiksmą ir viską, ką mes darome. Manyti, kad pokyčiai visos žmonijos sąmonėje bus lengvi ir greiti yra utopija. Tačiau tie, kas tai suvokia, turi veikti.
Kur yra menininko vieta šiuo pokyčiu laikotarpiu?
Būti menininku šiandieniniame pasaulyje reikalauja daugybės pastangų. Menininko pareiga ne tik sukurti originalią išraišką, menininkas taip pat turi sugebėti dalintis tuo, kas jau sukurta. Nuolatinė grėsmė menininko autentiškumui yra komercializmas, vartotojiška visuomenė, kuri gali lengvai nugalėti menininko dvasinį augimą ir panaikinti ribą tarp tikrojo gyvo meno ir negyvo, stagnacinio meno.
Gyvename ypatingoje šalyje, kuri po komunizmo žlugimo persirito į gęstančio kapitalizmo epochą, draskomą krizių, beprotiškos gamybos ir vartojimo konkurencijos. Senasis laikotarpis mums paliko degradavusią aplinką ir sklerotišką politinę kultūrą, pavergtą išankstinių nuostatų ir interesų. Nežiūrint viso to šis naujas laikotarpis suteikia didelių galimybių. Viskas keičiasi, šiandiena tampa istorija jau rytoj, o mūsų laikas yra dabar.“ Z.Vilutytė
Zitos Vilutytės kūrybinė veikla labai plati ir įvairiapusė – holistinis menas, tarpdisciplininis menas- tapyba, grafika, muzika, poezija, judesio teatras, video menas. 2004m. įkurto Holistinio judėjimo teatro „S“ veikla nuo judesio spektaklių ir muzikos kūrimo išsiplėtė į tarpdisciplininių edukacijos projektų veiklas ir įvairius kitus renginius Lietuvoje ir užsienyje. Nuo 2006m. Zita Vilutytė yra Ambientinės muzikos kūrėjų asociacijos „Ambient music garden“ (D.Britanija) narė, yra išleidusi 17 muzikos albumų, kūrė muziką dokumentiniams filmams bei spektakliams. Ji rengia interviu bei rašo publikacijas meno ir kultūros temomis įvairiuose portaluose, kuruoja tarptautines menininkų parodas Lietuvoje ir užsienyje. Jos poezija publikuojama JAV portale World Press bei Indijos literatūriniuose žurnaluose.
2016 m. įkurta Asociacija IAF ANIMA MUNDI, jungianti kultūros, meno, mokslo ir švietimo profesionalus ir inovatorius iš įvairių šalių. Zita yra šios asociacijos prezidentė, o meno, švietimo ir mokslo tyrimų projektas ANIMA MUNDI yra skirtas menininkams iš viso pasaulio.
Nuo 2018m. asociacija organizuoja Tarptautinį socialinio praktikos meno projektą bei tarptautinę šiuolaikinio meno bienalę „NO standART“. IAF ANIMA MUNDI renginiai niekada nevyksta tose pačiose erdvėse, jie migruoja Lietuvoje, neretai persikelia ir į kitas šalis. Šiuo metu vyksta paruošiamieji darbai Tarptautinės migruojančios akademijos įkūrimui, į kurį įtraukti kultūros ir mokslo profesionalai iš įvairių pasaulio šalių.
www.iaf-animamundi.com
2011m. Nyderlandų F.G.S. galerijos rengiamame tarptautiniame konkurse, parodos kolekcija ATLAS OBSCURA pelnė bronzinį apdovanojimą. Vėliau darbai dalyvavo tarptautinėje Skandinavijos mitologinio meno parodoje Danijoje Brondume, „Katrineholm“ galerijoje, į kurią, dalyvauti svečio teisėmis, kuratoriaus buvau pakviesta po Kerteminde Tarptautinio meno Festivalio Danijoje.
2012m. OPENART projektas Romoje (Italijoje) vyko prestižinėje „Sale del Bramante“ galerijoje, kur buvo pristatyta parodos ATLAS OBSCURA kolekcija. 2013m. Autorė dalyvavo Tarptautiniame meno festivalyje Brondume, o personalinė jos paroda buvo atidaryta „Mimers“ galerijoje (Danija).
2015m. Zitos Vilutytės darbai pristatyti pasauliniame menininkų almanache PEACE, kuris kasmet leidžiamas Damaske (apimtis 1200psl.). 2017-18 m. ji dalyvavo Tarptautinėje šiuolaikinio meno bienalėje Maltoje APSMDINA BIENNAL, 2018m. EUROPOS KULTŪROS SOSTINĖJE Valetoje.
2018 m. Filmas “Caerdroia” (rež. Z.Vilutytė, muzika Z. Vilutytės, G. Dapkevičius) buvo rodomas tarptautiniame žemės meno festivalyje Norvegijoje “Vigilia”. 2019 m. Tarptautinėje bienalėje Belgrade (Serbija), kurią organizavo Belgrado kultūros ir meno asociacija, menininkė gavo garbės menininkės apdovanojimą. 2019 m. birželį vyko ir Tarptautinė miniatiūrų meno paroda Budapešto DUAL galerijoje (Vengrija).
Tapybos ir grafikos darbų yra saugomi Makedonijos pasauliniame piešinių muziejuje, Juodkalnijos Brudvės Marko K. Gregorovič memorialiniame muziejuje, Gruzijos D. Kipiani memorialiniame muziejuje. Dauguma jų iškeliavo į privačias kolekcijas – Portugalijoje, Maltoje, Indijoje, UK, Švedijoje, Rusijoje, Latvijoje, JAV ir kt.
Visai neseniai menininkė pasirašė kontraktą su šiuolaikinio meno almanachu „FAKfulness“ Lenkijoje, kur bus publikuojami jos tapybos darbai. Artimiausiuose planuose numatytos parodos įvairiose šalyse.
Parodą pristato VšĮ „Gabrielės meno galerija“ ir „Verslo Parkas AUŠRA‘‘.
Pranešimą spaudai parengė tapytoja Zita Vilutytė
Šiek tiek dangiško gyvenimo Niujorko fotomenininkės parodoje
Rugsėjo 6 d. 17.30 val. Kauno kultūros centre atidaroma Niujorko menininkės Renay Elle Morris fotografijos paroda „renay elle morris, fotografė – atgimęs gyvenimas“.
„Šiek tiek dangiško gyvenimo užpildo erdvę, kurią užbaigia tik ribota vaizduotė. Eidama savo gyvenimo labirintu, aš užginčijau tai, kas tapo saugu ir galbūt per daug priežastinga. Aš ilgiuosi to, kas gali tapti nelygumais takuose, klaidinguose laipteliuose, staigiuose pakilimuose ir niūriuose vandenyse. Neįsivaizduojamas gyvenimas yra tas, kuris provokuoja tyrinėti ir parodo, ką reikia pakeisti. Man tai yra istorinis tyrimas kartu su estetiniais piešiniais ir klausimais: kas, kada ir kur šiame labirinte rado savo kūrybinių ketinimų vietą,“ – sako Renay.
Renay Elle Moris yra tarptautiniu mastu pripažinta rašytoja, apdovanojimus pelniusi grafikos dizainerė ir fotografė, turintis patirties reklamos ir rinkodaros komunikacijų srityje. Renay yra Ilinojaus universiteto „Urbana-Champaign“ prestižinės Krannert vaizduojamojo meno ir taikomosios dailės mokyklos absolventė. Šis universitetas apima ir Krannerto dailės muziejų (KAM), antrą pagal dydį dailės muziejus Ilinojaus valstijoje, kuriame yra nuolatinė kolekcija, su daugiau kaip 10 000 meno kūrinių.
Renay karjeroje persipina grafika ir fotografija. Ji dirbo kūrybos sektoriaus direktore ir vadovavo komandoms kuriant žiniasklaidos programas tiek privačioms, tiek valstybinėms organizacijoms, įskaitant: „Universal Pictures“, „Sony Music / CBS Records“, „CBS Publications“ ir „TDS Time Warner“. Renay Elle Morris dirba „CorporateIDeasWorldwide“ ir renayellemorris.com, photopresseimages.com. portaluose ir palaiko vaizdinių komunikacijų ir konsultavimo platformą pasauliniams klientams.
Kaip žurnalistė ir JAV bei užsienio spaudos bendruomenių narė, Renay buvo tarptautinių naujienų redaktorė ir filmo „Picture magazine“ bendraautorė, nominuota labai svarbiam „Lucie“ apdovanojimui. Ji bendradarbiauja įvairiuose portaluose ir leidiniuose kaip meno kritikė. Be to, nuo 2016 m. ji yra portalo „Arstler.com“ fotografijos ir vaizduojamojo meno vystomojo turinio redaktorė. Jos karjera šioje arenoje leido patekti į išskirtinių garsių leidinių sąrašą, įskaitant „Magnum Group“ narių profilius bei tarp meno leidybos pasaulio lyderių, fotografijos studijų pramonės vadovų. Ji dėstė greta žymių profesorių fotografijos mokyklų studentams, savo darbuose ji remiasi novatoriškomis idėjomis ir programomis. Renay dalyvauja seminaruose apie fotografijos estetiką, apžvalgose, paskaitų programose, fotografijos dirbtuvėse ir kituose su fotografija susijusiuose projektuose.
Šiuo metu pagrindinė jos kryptis yra vaizduojamojo meno fotografija, pristatoma dideliu formatu. Renay dalyvauja galerijų parodose JAV ir užsienyje. 2017-2018 Maltos MDINA katedros APS Šiuolaikinio meno bienalėje ji pristatė fotografijų seriją tema „Viduržemio jūra: konfliktų jūra“. Renay buvo apdovanota 1-ojoje tarptautinėje šiuolaikinio moterų meno bienalėje 2018, No standART, „Mano istorija“ Lietuvoje. 2019 m. Rugsėjo mėn. ji grįžta į Lietuvą, į Kauną, su savo personaline paroda „renay elle morris, fotografė – atgimęs gyvenimas“.
Parodą organizuoja Tarptautinė asociacija IAF ANIMA MUNDI, VŠĮ Gabrielės galerija ir Kauno kultūros centras.
Organizatorių informacija spaudai
( tel. 861698307 Zita Vilutytė
tel. 867612745 Gabrielė Kuizinaitė )
Fotomenininko Mindaugo Norkaus personalinė fotografijų paroda ‘‘Akimirkos‘‘
Rugpjūčio 30 dieną 15 val. Jurbarko krašto muziejuje, vyks fotomenininko vilniečio Mindaugo Norkaus personalinės fotografijų parodos ‘‘Akimirkos‘‘ parodos atidarymas. Apie 1980 metus fotomenininkas M. Norkus pradėjo dirbti Lietuvos televizijoje, tuomet atsirado galimybė fotografuoti įvairiuose renginiuose sutiktus kultūros ir visuomenės atstovus, fiksuoti sutiktų žmonių portretus, įamžinti įsimintinas akimirkas. Lietuvos televizijoje M. Norkus pradėjo dirbti nuo 18-os metų, iš pradžių darbinininku, dekoracijų statytoju, rekvizitininku, dailininko, o vėliau operatoriaus asistentu. Kiek vėliau likimas parodos autorių nuvedė į Lietuvos kino studiją, kur dirbo meninių filmų direktoriaus pavaduotoju, talkino režisieriaus Vytauto Žalakevičiaus kino studijoje ‚‘‘Studija 2000‘‘.
Pristatotomojoje fotografijų parodoje ‘‘Akimirkos‘‘ užfiksuoti žinomi kultūros ir visuomenės veikėjų, aktorių, rašytojų, dailininkų portretai, dabar jau daugelio šių žmonių nebėra: aktorė Rūta Staliliūnaitė, rašytoja Jurga Ivanauskaitė, fotografas ir keliautojas Paulius Normantas, poetas Sigitas Geda, filosofas profesorius Leonidas Donskis ir kiti.
Portreto žanras meninėje fotografijoje turi savo specifiką. Dokumentinėje fotografijoje autoriaus užfiksuotose M. Norkaus žinomų kultūros ir visuomenės veikėjų, teatro aktorių portretuose-labai svarbu yra netikėta akimirka. Meninėje portreto fotografijoje yra labai svarbi laikysena, santykis su aplinka, aprangos detalės akcentas, veido išraiškos bruožas ir žvilgsnis. Kalbėdamas apie fotografiją parodos autorius teigia ‘‘Kinas man jau nebeįdomus, bet fotografija dar traukia. Gal tik man nepatinka ta naujoji modernistinė fotografija, lieku prie portretų‘‘ pasakojo autorius. Šie portretai pradėti kurti nuo 1975 metų iki dabar.
Fotografuodamas meninius portretus autorius tampa stebėtoju ir fiksuotoju.
Paroda jau buvo pristatyta: 2014 metais Kino teatre ‘‘Skalvija‘‘, 2015 metais Vilniaus Rotušėje, Marijampolės kultūros centre, Kauno kultūros centre ‘‘Tautos namai‘‘, Alvydo Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje ir kitose erdvėse. Paroda veiks iki spalio 15 dienos. Parodos rengėjai: Jurbarko krašto muziejus ir VšĮ ‘‘Gabrielės meno galerija ‘‘. Pranešimas spaudai viešinamas.
Pranešimą spaudai paruošė menotyrininkė Gabrielė Kuizinaitė
Birželio 17-21 dienomis Kauno kultūros centras kartu su VšĮ „Gabrielės meno galerija“ ir Lietuvos Švietimo istorijos muziejus, organizuoja Laikinosios sostinės šimtmečiui skirtą dailininkų plenerą „Laikinoji sostinė tapyboje“. Siekiant dalinimosi patirtimi tikslo ir, kad šiandieninį Kauną įamžinančioje parodoje atsiskleistų skirtingų žvilgsnių laikinoji sostinė, dalyvauti plenere pakviesti profesionaliąją tapybą ir mėgėjų meną atstovaujantys dailininkai. Plenere dalyvaus tapytojai Gintautas Vaičys, Gitas Markutis, Valentinas Jankauskis, menininkė iš Ukrainos Marina Čopei, Zita Virginija Tarasevičienė, Rūta Barniškytė-Klusienė, Vida Bagdonienė, Regina Cemnolonskienė, Natalija Karpinskienė, Gražina Ašmienė, Juozas Ivanauskas ir kiti.
Pagrindinė plenero tema – Kauno istorinio ir kultūrinio konteksto refleksija. Menininkai yra skatinami ieškoti ir įprasminti Kauno istorinės atminties atspindžius, Kauno kaip laikinosios sostinės savimonę ir jos ženklus. Šiuolaikinis žvilgsnis į Kauno miesto istorijos, architektūros, miesto dvasios fenomeną greičiausiai skatins naujas menininkų interpretacijas bei naujus kūrybinius vaizdinius.
Plenero metu dalyviams bus organizuojamos ekskursija po Lietuvos švietimo istorijos muziejų, vyks diskusijos, menininkų susitikimai žinomo tapytojo Gintauto Vaičio bei tapytojo Gito Markučio studijose. Birželio 21 d. Kauno kultūros centre bus surengta bendra plenero metu sukurtų darbų paroda.
Fotomenininko Roberto Misiukonio personalinė-retrospektyvinė fotografijų paroda „SapnoVizija“
Nuo šių metų birželio 17 dienos, Jurbarko krašto muziejuje, parodų ir koncertų salėje veiks fotomenininko Roberto Misiukonio fotografijų paroda „SapnoVizija‘‘.
Fotomenininkas Robertas Misiukonis yra Kauno miesto menininkas. Nuo 1981 metų jis yra Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys. 1984 metais jis baigė KPI elektrotechnikos fakultetą. 1976 metais jis įkūrė KPI-FOTO klubą. Iki 1984 metų buvo valdybos pirmininkas. O nuo 1986 metų tapo klubo meno vadovu. Nuo 1991-2014 metų KTU-FOTO studijos vadovas. Nuo 2013-ųjų dirba fotografijos mokytoju Kauno taikomosios dailės mokykloje, yra kūrybinių dirbtuvių „Už rėmų“ projekto vadovas. Šio projekto įgyvendinimo metu, vyksta susitikimai su žinomais fotografais. Nuo 2015 metų bendradarbiauja su VšĮ „Gabrielės meno galerija“. Rengia personalines parodas Lietuvoje ir užsienyje.
Fotomenininkas Robertas Misiukonis pristato dar nematytą retrospektyvinę-personalinę fotografijų parodą „SapnoVizija“. Fotomenininkas Robertas Misiukonis, retrospektyvinėje fotografijų parodoje „SapnoVizija“ pristato įvairiais laikotarpiais sukurtas fotografijas, naudodamas skirtingas fotografijos technikas ir technologijas. Šioje naujoje fotografijų serijoje naudojami infrared, pinhol, studijinės kameros, manipuliacijos, specialiųjų filtrų magija. Parodos fotografijos yra subtilios, jautrios, sujungiančios gamtinį motyvą, aplinkos detalę, dažname darbe autorius pasitelkia sudvigubintą vaizdą, kurio pirmajame ir antrajame plane pateikiamas moterų portretas, moters aktas. Fotografijose nemažai gamtos vaizdų, kurie sukurti skirtingais metų laikais. Dažnai užfiksuoti gimtojo Kauno vaizdai pateikti pavieniais ar sudvigubintais kadrais. Netikėti sugretinimai, niuansuotas rakursas, spalvinis tonas, suteikiantis fotografijai siurrealistinės fotografijos magijos įspūdį, yra išskirtinis šių fotografijų bruožas. R. Misiukonis pateikia emocinio išgyvenimo dinamika ir mintimi paženklintą fotografiją, kurioje per pasakojimą simboliškai ryškėja sapno vizijos ar dienos realybės fragmentas ir jų dermė. Fotografijos dažnai kelia aliuzijų su režisūrine fotografija. Paroda veiks iki liepos 17 dienos.
Menotyrininkė Gabrielė Kuizinaitė
Fotografikos paroda “Aguonų šokis“
Birželio 6 d. 16 val. Perkūno name-muziejuje, vyks fotomenininkės Gražinos Pašakarnienės parodos “Aguonų šokis“ atidarymas.
Mitologijoje aguona užima ypatingą vietą. Antikos laikais aguona buvo laikoma šventu dievų augalu, graikų poetas Teokritas (III a. pr. Kr.) aguoną kildino iš Afroditės ašarų, nukritusių jai apraudant savo mylimojo Adonio praradimą, sapnų dievo Morfėjaus simbolis – aguona, deivei Demetrai šios gėlės buvo aukojamos kaip žemės, miego ir užmaršties simbolis.
Nenuostabu, jog efemeriškas aguonų grožis užbūrė ir mane. Trapūs ir švelnūs lyg šilkas aguonų žiedai prikaustė mano žvilgsnį ir nepaleidžia iki šiol… raudoni aguonų žiedai tarsi aistringos šokėjos raudonais sijonėliais plazda šokio ritmu.
Ciklo “Aguonų šokis” darbuose organiškai susipina sentimentalūs lauko aguonų skaitmeninių fotografijų bei nuotraukų grafiniai vaizdai sukurti kompiuterinėmis technologijomis.
Tai – vaizdiniai užfiksuotų kadrų, praėjusių per mano jausmų, minčių, asociacijų ar prisiminimų prizmę ir tapusių naujais daugiasluoksniais ir daugiaprasmiais fotografikos darbais.
Pamėgau fotografikos techniką. Juodai baltus darbus esu panaudojusi poezijos knygų iliustravimui. Knygų iliustracijas, atspaustas ant rankų darbo popieriaus, esu eksponavusi parodoje “Poezijos slėpiniai”.
Gražina Pašakarnienė
Jolitos Lubienės tapybos darbų paroda
Kauno miesto savivaldybės V. Kudirkos viešosios bibliotekos Panemunės padalinyje (Vaidoto g. 115) nuo birželio 3 d. veikia jaunos kartos tapytojos Jolitos Lubienės personalinė tapybos darbų paroda. Tapytoja Jolita Lubienė gimė ir užaugo Panevėžyje, šiuo metu gyvena ir kuria Kauno rajone. Nuo 2014 metų dalyvauja pleneruose, taip pat grupinėse parodose. Jolita Lubienė menu pradėjo nuo pat vaikystės, tačiau intensyviau dalyvau parodose kelerius metus. Jau kuris laikas dailininkė savo dailės žinias gilina žinomo tapytojo Antano Obcarsko studijoje, su savo darbais dalyvauja kasmetinėse šio tapytojo studijos mokinių parodose.
Parodos autorė kuria abstrakčiuosius ir ekspresyviuosius tapybos darbus, kuriuos vienija linijinė dinamiška tapybos stilistika, mėlynai žalsvų, gelsvų spalvų koloristika. Šioje parodoje tapytoja Jolita Lubienė pristato dvylika įvairaus formato paveikslų, kuriuos vienija ne tik panaši koloristika, stilistika, bet ir nuotaika bei emocija, teikianti menininkei didelį malonumą. Apie savo kūrybą autorė kalba: „Prisilietusi prie tapybos paslapčių, mėgaujuosi ekspresyvios abstrakcijos potėpiais, kūrybiniais proveržiais, nes tik tapyba suteikia puikią galimybę akimirkai būti „čia ir dabar“ bei išsilaisvinti laisvėje/ nelaisvėje.“
Jolita Lubienė kuria subtilią moterišką tapybą, kuri inspiruota gamtos, nuotaikų, kultūrinių kontekstų. Autorės darbai „kalba“ savajam žiūrovui ekspresyvių potėpių kalba, tačiau tuo pačiu padeda pasinerti į spalvų, jausminių niuansacijų, žaidimo tapybinėmis formomis pasaulį, kuris harmonizuoja, praturtina ir kviečia meninei meditacijai.
Paroda veiks iki liepos 3 dienos. Parodos rengėjai: VšĮ „Gabrielės meno galerija“ ir Kauno miesto savivaldybės V. Kudirkos viešosios bibliotekos Panemunės padalinys.
Informaciją spaudai parengė menotyrininkė Gabrielė Kuizinaitė
Fotomenininkės Eglės Ščerbinskaitės fotografijų paroda “2XItalija”
Nuo gegužės 30 dienos Verslo Parko AUŠRA (Vytauto pr. 23) veiks fotomenininkės Eglės Ščerbinskaitės personalinė fotografijų – autoportretų paroda “2XItalija”. Parodoje E. Ščerbinskaitė pristato 12 didelio formato fotografijų, spaustų ant organinio stiklo. Dažna šios autorės fotografijų serija yra inscenizuota. Autorė kuria pasakojimo scenarijų, vėliau to pasakojimo scenografiją, kurioje “patalpina” personažus. Visa tai fiksuoja vienoje ar kitoje serijoje. Parodoje eksponuojamų fotografijų serija yra sukurta Italijoje, tad šios šalies architektūra, tam tikri pastatai, architektūros fragmentai tampa svarbia ir neatsiejama menininkės kuriamo vaizdinio neatsiejama dalimi ir kontekstu. Dar vienas svarbus fonas yra šalies peizažai, gamtos motyvai. O pagrindine fotografinės scenos dalyve yra moteris, kuris nuotaiką, emociją, harmoningą vidinį ir išorinį grožį tik paryškina minėti kontekstai ir fonai. Estetizuotą moters pasaulį parodos autorei padeda išryškinti netradicinis kostiumas grimas, šokio elementas. Tad teatralizuotas pasakojimas apie moterį keri savo dinamika, vitališkumu ir estetika.
Pasak meno kuratorės Eglės Knygauskaitės – Liakienės, E. Ščerbinskaitė praktikuoja retai sutinkamą fotografinės režisūros meną, tuo išsiskirdama iš kitų lietuvių fotografų ir kilsteli režisūrinės fotografijos žanrą į aukštesnį lygmenį. „Pirmieji autoportretai buvo bandymai pasislėpti po garsiais personažais, asmenimis, stilistiškai transformuojantis, paliekant atpažįstamumo kodus ir kt. Vėliau menininkė supratusi, kad nereikia bėgti nuo savęs, bet priešingai, savęs pažinimo link ji turi pasitelkti savo mintis ir išgyvenimus. Taigi fotografavo išėjusi iš komforto zonos, atšiauriomis sąlygomis, per audrą, lietų, sniegą. Kai būna sunku, tu būni tikras, nes nėra laiko ir jėgų apsimetinėti ir maskuotis. Šis kelias savęs pažinimo link, peraugo į sociumo atvaizdo kūrimą per asmeninę patirtį.“
Fotografijų autorė kelia klausimą, kada žmonės būna tikri, o kada būna tuo, kuo įsivaizduoja norintys būti. Ir kas yra svarbiau – būti ar atrodyti? Analizuoja kaip drabužis, įvaizdis, stilius įtakoja ir atspindi žmonių elgseną, savijautą, netgi politines pažiūras. Menininkė dažnai eksperimentuoja kelionėse, kuriose autoportreto fotosesijos peraugdavo į performansus, kada daugybė smalsuolių susiburdavo stebėti jiems nesuprantamo fotomenininkės elgesio (fotoaparatas stovėdavo ant štatyvo, fotografuodavo save per atsumą su pulteliu), dažnas žiūrovas net nepastebėdavo fotokameros, stebėdavo jos pozavimo sau procesą.
Parodą „2XItalija“ geriausiai apibūdina pati autorė: “Sveiki atvykę į mano gyvenimo spektaklį. Italija šiandien mano scena. Saulė – tai mano prožektorius, praeiviai – mano žiūrovai. Tiksliai atliekamas mano vaidmuo glumina žiūrovą, jis paklaikusiomis nuo nežinios akimis stebi kiekvieną mano judesį. Ne aš neišprotėjau, aš nieko nebandau jums įpiršti, tiesą sakant man jūs net ir nerūpite. Mano teatrui žiūrovai nereikalingi. Aš aktorė, aš vaidinu savo gyvenimą, aš atspindys veidrodyje, vandenyje, šešėlis sienoje aš esu aš. Nusispjauti, ką apie tai mano kiti, juk bilieto į mano spektaklį neįsigijai, nesi vertas jį stebėti smerkti, girti, juo žavėtis. Nebent aš tave pakviesiu… surengsiu dar vieną spektaklį. Du x Italija.“
Eglės Ščerbinskaitės personalinę fotografijų paroda “2XItalija” veikia Verslo Parko AUŠRA I – V nuo 9 val. iki 18 val. Parodos lankymas nemokamas.
Informaciją spaudai paruošė Menotyrininkė Gabrielė Kuizinaitė
Parodą pristato VšĮ ‘’Gabrielės meno galerija’’ ir Verslo Parkas AUŠRA.
Jei gerai nusiteikęs, gražią gegužės pavakarę, atsidūrėte Kauno senamiestyje ir ieškote potyrių ar netikėtų atradimų, apsilankykite “Remis Tattoo” galerijoje (M. Daukšos g. 16). Čia Gegužės 10 dieną 18 val. atidaroma Žydrūno Šlajaus grafikos darbų paroda. Kurioje grafikas pristato nepelnytai primirštą portreto žanrą.
Šioje ekspozicijoje pasijusite tarsi šaunioje, atpažįstamoje kompanijoje. Tarpe garbių amžininkų, nuostabių šarmingų moterų ar Džeimso Bondo įvaizdį primenančių vyrų (kūriniuose atskleidžiant personažų gyvenimiškas aistras ir pomėgius), švelnių mergaičių portretų (jaunatvišką melancholiją) kalbančių apie autoriaus meistriškumą. Visi suburtieji į parodą paveiksluose gyvena savo gyvenimą, kurį autorius mums atskleidžia per grafines raiškos priemones, spalvą, šriftą. Nuspėjamai šmaikštus žodžių žaismas, skirtingos technologijos, įvairių epochų ir laikotarpių detalės, kartais perimama komikso stilistika, rodo išlaikytą meistro jumoro jausmą, pateikiamo žanro išmanymą ir patirtį.
Kalbėdamas apie portreto žanrą Ž. Šlajus teigia: „Europoje atsiradus, o po kurio laiko ir Lietuvoje pasklidus eurams, pastebėjau kad portreto žanras dingsta „iš apyvartos“ net pinigų kupiūrose. Tada ir kilo mintis – kuriamus žmonių portretus išpildyti portretavimą kupiūruose primenančia maniera. Kartu norėjosi didesnio mastelio, formato. Įspūdžio. Todėl ėmiausi simuliuoti (imituoti) giliaspaudės išraiškos specifiką kompiuterio pagalba. Tai suteikė galimybę įgyvendinti bet kokį kūrinį neapsiribojant formatu ir nenukenčiant spaudos kokybei.“
Tai pirmoji autorinė grafiko Žydrūno Šlajaus paroda, tačiau autorius pilnas naujų sumanymų ir kryptingai artėja link antrosios autorinės parodos. Juolab, kad menininkas puikus piešėjas, gavęs klasikinės grafikos pagrindus Kauno dailės gimnazijoje (tuometinėje J. Naujalio vidurinėje meno mokykloje) pas maestro Romualdą Čarną, 1996 m. baigė Vilniaus dailės akademiją. Architektūros ir dizaino katedroje įgijo taikomosios grafikos specialybę. Į parodinę veiklą įsijungė, dar būdamas studentas. Žydrūnas Šlajus drauge su grupės Post ars nariu Aleksu Andriuškevičiumi dalyvavo performansuose kaip kūrėjas ir kaip bendraautorius. Vieną įsimintiniausių performansų Ž Šlajus grupėje su kolegomis studentais sukūrė 1992 metais. Tai buvo šalia M. Žilinsko dailės galerijos esančios P. Mazūro skulptūros “Žmogus“ aprengimo akcija. Šis renginys sulaukė dėmesio ir žiniasklaidoje. Nuo 1993 metų Žydrūnas Šlajus dirba grafinio dizaino srityje. Jo kūrybos sritys apima piešimą ir grafiką. Kūrinis išpildo įvairiomis technikomis: lino raižiniai, šilkografija, skaitmeninė spauda, kompiuteriniai piešiniai. Jo žinios ir gebėjimai kompiuterinės grafikos srityje yra vertinamos grafikos bei grafinio dizaino specialistų, dažnai kreipiamasi pagalbos. Paroda veiks iki birželio 30 dienos.
Informacija spaudai parengta pagal grafiko Žydrūno Šlajaus tekstą.
Parodos rengėjai VšĮ “ Gabrielės meno galerija“ ir Remis Tattoo Gallery.
Perkūno name-muziejuje įvyks menininkės Aretos Didžionienės personalinės tapybos darbų parodos „ Transformacija Virsmai“ atidarymas.
Šių metų gegužės 9 d. 16 val. Perkūno name-muziejuje, atsidarys personalinė tapybos darbų paroda „Transformacija, Virsmai“. Parodos atidaryme dalyvaus autorė.
Menininkė Areta Didžionienė kalbėdama apie savo paveikslų ciklą „Transformacija“ pasakoja itin filosofiškai.
Autorės darbuose atsispindi pokyčių suvokimas ir pripažinimas, jų analizavimas laiko aspektu. Ji nostalgišku potėpių dvelksmu kužda apie besikeičiantį miestą – Vilnių. Pasitelkusi vaizduotę, menininkė judina vaizdą minčių erdvėje ir tai galima užčiuopti drobėje.
Nenorėdama kurti realistinių paveikslų, dailininkė transformuoja vaizdus, jiems suteikia savo asmeninės energijos ir pozityvo.
Mąstydama apie praeitį autorė vaizduojamosios dailės pagalba sprendžia aktualias nūdienos bėdas, apžvelgia ekologinių problemų aktualumą, ekonomikos augimą, aplinkos tausojimo reikšmę.
Gyvenimą įvardindama upe, kuri niekada nestovi vietoje, dailininkė renkasi ryškius simbolius. Vienas tokių, – medis. Jis kalba apie tvirtumą, saugumą ir, tapęs savotiška ašimi, mistifikuoja miesto augimą, pokyčius ir architektūrinių šedevrų žavesį.
Žiūrovui pristatydama Vilniaus senamiesčio metamorfozes, menininkė atskleidžia erdvinius architektūros komponentus, kurie kinta laiko migloje tirpdydami savo aiškius kontūrus. Papildomų virpesių suteikia tikslingai ir atsitiktinai nutekėjusių dažų akcentai, kurie savitai išreiškia erdvę, laisvę, orą bei tampa paslaptingomis laiko gijomis, kurios persipina su pastatų vaizdais. Atsiranda nenumaldomas poreikis užčiuopti fizinį paveikslo pajautimą. Liesti…
Savo kūryba autorė seka pasaką apie senąjį Vilnių, kurio irstantys, tačiau nenykstantys pastatai turi viltį išlikti pasikeisdami ir sukurdami naujas negirdėtas istorijas.
Dalyje darbų atsiranda susapnuoti veidai, giminingos sielos, kurios susilieja su architektūros fragmentais, dangaus erdve, peizažu. Autorei tai tampa mistišku mikro ir makro pasaulio susiliejimu. Kiekvienas paveikslas po savitu paslapties šydu įtvirtina harmonijos bei estetikos poreikį, o potėpių dinamika atskleidžia gyvybines galias.
Tenka pripažinti, kad menininkės paveiksluose pasakojama gausiai, įdomiai ir aktualiomis temomis. Tapybos kalba intriguoja ir įtraukia žiūrovą, o emocinis paveikslų ciklo vientisumas leidžia pajusti harmoniją.
Svarbiausia tai, kad Aretos Didžionienės kūryboje viskas eina iš širdies ir ta širdies šiluma ji pasirengusi pasidalinti su žiūrovu. Pranešimas spaudai parengtas pagal dailininkė technologė, paveldosaugininkės, meno istorikės, Šiaulių dailės mokytojų metodinės grupės pirmininkės, LBKS Šiaulių skyriaus tarybos narės Anetos Koryznės tekstą.
Paroda veiks iki gegužės 30 dienos, Parodos rengėjai VšĮ “.Gabrielės meno galerija“ ir Perkūno namas-muziejus.
Lietuvių menininkų paroda „8” Berlyno Rotušėje
Gegužės 2 dieną 16 val. Berlyno Rotušėje įsikūrusioje Berolinos galerijoje, (im Rathaus Mitte Berlin Karl Marx Allee 31, 10178) vyks grupinės lietuvių menininkų parodos „8” atidarymas. Parodoje savo kūrybą pristatys aštuoni lietuvių menininkai, kurie atstovauja skirtingas meno sritis. Parodą pristato VšĮ „Gabrielės meno galerija“, kuri septynerius metus bendradarbiauja su meno ir kultūros institucijomis Vokietijoje, taip pat rengia tarptautines užsienio menininkų parodas Lietuvoje ir užsienyje. Lietuvių menininkų parodos-projekto „8’’ partneriai: LR ambasada Berlyne ir Lietuvos kultūros institutas.
Parodoje dalyvauja tekstilininkė Danguolė Brogienė, tapytojos Dalia Kirkutienė, Rūta Levulienė, Zita Virginija Tarasevičienė fotomenininkai Iridijus Švelnys ir Valentinas Jankauskis, juvelyrė Nijolė Jovarienė, skulptorė Gabrielė Biering-Žemaitytė.
Tekstilininkė, VDA profesorė Danguolė Brogienė parodoje pristato ornamentinius geometrizuotus gobelenus. 2016-2017 m. sukurti darbai „Žaibo šviesa“, „Protėvių ženklai“, „Aitvarai“, „Meditacija“, gobelenuose labai svarbi ženklų ir simbolių kalba, kuri pateikta simetrizuotas geometrines formas, išryškina faktūrų ir spalvinių niuansacijų dermes.
Tapytoja Dalia Kirkutienė savo kūryboje nuolat eksperimentuoja abstrakčiomis formomis, subtilia koloristika, žyminčia emocijų, asociacijų prisodrintus meninius vaizdinius. Parodos veidu tapo tapytojos Dalios Kirkutienės paveikslas „Ežeras“, kuriame abstraktūs vaizdiniai sudaro vieningą gamtinio motyvo ir jausminės išraiškos kompoziciją.
Tapytoja Rūta Levulienė pristato darbus iš ciklo „Peizažai“, sukurtus 2017-2018 metais. Nuo pat savo kūrybinio kelio pradžios tapytoja tapo abstrakčia maniera. Autorė ieško įkvėpimo gamtoje, augalo ar gamtos detalės motyvas tampa dažno kūrinio improvizacijos pagrindu. Autorės darbai išskiria ekspresija, formų bei ryškių spalvų dinamika.
Tapytoja Zita Virginija Tarasevičienė eksponuoja darbus išskiriančius subtilia spalvų niuansacija, abstrakčiųjų formų precizika. Kurdama be galo įvairų ir betarpišką pasaulį autorė gilinasi į filosofinį individo ir aplinkos pasaulio dialogą. Pateikia vaizdinius, pilnus įvairiausių motyvų ir spalvų.
Fotomenininkas Iridijus Švelnys parodoje pristato fotografijas iš ciklo „Medžių grafika“. Meninis pasakojimas apie medžius nuoseklus, autorius įsižiūri į kiekvieną detalę. Fotografijos išsiskiria modernia „įrėminimo apskritime“ kompozicija, savitu stiliumi.
Fotomenininkas Valentinas Jankauskis parodoje pristato fotografijų ciklą „Fotografijos paveikslai“. Autorių įkvepia aplinka – miesto, gamtos, architektūros temos, kurios yra išreikštos abstrakčia kalba. Autorius sąmoningai ryškina fotografijos ir tapybos sandūrą, išryškina spalvinę fotografijos faktūrą, tapybiškumo įspūdį dar sustiprina tai, kad fotografijos yra spaustos ant drobės.
Juvelyrė Nijolė Jovarienė eksponuoja kolekciją : „Perėję ugnį ir vandenį“. Vokiečių mistikės Hildegard von Bingen, gilus, įvairus visų reiškinių tarpusavio sąveikos supratimas, savo paskirties Žemėje pajutimas, suvokimas, kad „begaliniai gamtos tvariniai, paskatino sukurti šią kolekciją. Papuošaluose atgyja senovinės, išraiškingos savo formomis bei faktūromis detalės. Autorė siekia nauja menine kalba išreikšti istorijos ir modernumo dermę. . Improvizaciniai derinimai suteikia magiškos meditacijos poveikį, išdegta emalė susijungia su perlų, krištolo karoliukais, metalo nėrinių ir senovinių elementų būtimi. Tai – įdomi kelionė laiku. Kolekcija sukųrta 2019-ais metais.
Skulptorė Gabrielė Biering-Žemaitytė gyvena ir kuria Berlyne. Autorės skulptūros liečia šeimos ir svajojančios moters temas. Darbai veikia vidiniu ramumu, įspūdingai koncentruoti. Paroda veiks iki gegužės 31 dienos
Informacija spaudai paruošta pagal parodos kuratorės, menotyrininkės Gabrielės Kuizinaitės tekstą
Latvijos dailininkės tapytojos Ainos Putninos parsonalinė tapybos ir kompiuterinės grafikos darbų paroda “Pavasario laukimas“
Jurbarko krašto muziejuje parodų ir koncertų salėje balandžio 12 dieną 14 val vyks latvių menininkės Ainos Putninos, personalinės tapybos ir kompiuterinės grafikos darbų parodos „Pavasario laukimas‘‘ atidarymas.
Tapytoja Aina Putnina 1992 metais Latvijoje baigė dailės akademiją ir 2011 metais Baltijos tarptautinę akademiją, Rygoje. Nuo 1994 metų dalyvauja parodose, kūrybinėse dirbtuvėse, pleneruose ir kituose projektuose Latvijoje ir užsienyje. Nuo 1993 metų Aina Putnina dirba vaikų ir suaugusiųjų meno mokykloje, moko tapybos ir kompiuterinės grafikos.
„Kaip ir daugumai šiauriniuose kraštuose gyvenančių žmonių, kaip ir kiekvienam menininkui pavasario laukimas yra labai svarbi emocinė būsena. O ši paroda apie tamsų ir ilgą žiemos laiką.“, – sako menininkė. Aina Putnina savo kūrybos procese pasitelkia tradicinę tapybą ir skaitmeninę grafiką, o paroda „Pavasario laukimas‘‘ yra eksperimentas, leidžiantis sujungti šias pakankamai skirtingas vizualines kalbas į vieną. Mišri technika padeda atsiskleisti menininkės pasaulėžiūrai.
„Ainos Putninos kūryboje vyrauja šiuolaikinės technologijos, kurios suteikia daug naujų išraiškos galimybių. Tačiau tapyba išlieka prioritetas, o technologijos naudojamos tik kaip priedas. Vyraujančios temos kūryboje – minimalistiniai simboliai, išgryninti per gilią vidinę kontempliaciją ir ilgą kūrybinį kelią. Aina paliečia labai trapias žmogaus būties problemas bei skverbiasi į pasąmonę, ieškodama atsakymų. Jos darbuose daug pauzių ir nutylėjimų, todėl galima jausti poezijos dvelksmą.“ Z.Vilutytė
Ainos Putninos pristatomuose paveiksluose dominuojanti spalvinė gama nuo pilkos iki raudonos spalvos, abstrakti tapybos stilistika slepia metaforų ir emocijų gausą. Menininkės kūryboje jaučiamas išskirtinis filosofinis požiūris į besikeičiančius metų laikus, čia svarbus gamtos ir žmogaus trapumo santykis. Paveiksluose daug geometrizuotų ženklų, kurie sukuria įdomią simbolių kalbą. Menininkės kūriniuose vyrauja harmoninga pusiausvyra ir ramybė. Paveikslų turinį papildo šviesa ir šešėliai, sutekdami vizualinei kalbai subtilią išraišką.
Paroda veiks iki gegužės 15 dienos.
Menotyrininkė Gabrielė Kuizinaitė
Parodos kuratorė – Gabrielė Kuizinaitė, parodos rengėjai: Jurbarko krašto muziejus ir tarptautinė asociacija IAF ANIMA MUNDI, parodos partneris VšĮ ‘‘Gabrielės meno galerija“.
Tapytojos Zitos Virginijos Tarasevičienės personalinė tapybos darbų paroda “Chaoso kelias“
Balandžio 3 dieną 17 val. Perkūno name-muziejuje (Aleksoto g. 6) vyks tapytojos Zitos Virginijos Tarasevičienės keliaujančios parodos „Chaoso kelias“ atidarymas. Tapytoja Zita Virginija Tarasevičienė jau kuria 20 metų, ji yra surengusi apie 30 parodų Lietuvoje ir užsienyje: Italijoje ir Airijoje. O gegužės pradžioje Berlyno Rotušėje (Berolina –Galerie im Rathaus Alt Mitte) savo kūrybą autorė pristatys grupinėje lietuvių menininkų parodoje „8“. Nuo 2018 metų tapytoja Zita Virginija Tarasevičienė, bendradarbiauja su VšĮ „Gabrielės meno galerija“.
Tapytoja Zita Virginija Tarasevičienė taip pat dalyvauja grupinėse parodose ir pleneruose su profesionaliais menininkais. Naujausioje savo tapybos parodoje autorė pristatys apie 17 įvairaus formato paveikslų, kuriuose atsispindi vis kitos emocijos, o taip pat dažname darbe matome tiek koloristikos, tiek formos įvairovę. Autorė savo kūryboje, dažnai kviečia žiūrovą padiskutuoti filosofinėmis temomis. Dauguma parodos paveikslų neturi pavadinimų, tačiau kai kurių savo darbų temą autorė nusako per pavadinimus „Klajonės po sapnų labirintu“, ir „Emocijos“.
Tapytojos Zitos Virginijos Tarasevičienės kūryba yra itin įvairi ir nuolat kintanti. Tačiau savo kūryboje autorė daugiausia dėmesio skiria abstrakčiajai tapybos stilistikai. Didelis dėmesys skiriamas formos paieškai. Jos kūryba yra inspiruota gamtinių motyvų, paremta simboline atpažįstamų objektų bei motyvų stilizacija, filosofine įžvalga, emocijos blyksniu, kūrybine paieška.
Autorės kūryboje naujausioje parodoje itin svarbus tampa santykis su žmogumi, didelis dėmesys skiriamas vidiniams žmogaus išgyvenimams ir būsenoms. Dažnai paveiksluose atsiranda ir rutulio simbolis.
Tapytojos Zitos Virginijos Tarasevičienės kūryba įvairuoja savo stilistikomis: tai ir figūratyvinė interpretacija, ir abstraktus peizažas, ir spalvinė simbolika. Žmogaus ir pasaulio santykis jos kūryboje įgyja daug koloristinių variacijų, paremtų emocijos nulemta kompozicija, kuri yra ekspresyvi, dinamiška, įtraukianti į savitą kūrėjos meninį pasaulį.
Tapytoja Zita Virginija Tarasevičienė savo kūryboje nuolat ieško naujų temų, eksperimentuoja koloristine spalvų gama. Naujausioje savo parodoje menininkė ryškina ir ironiškąją savo vaizduojamo pasaulio pusę, sujungia tiek lyrines, tiek ir simbolines chaotiškojo pasaulio ir aplinkos puses. Paroda veiks iki gegužės 1 dienos. Parodos rengėjai VšĮ „Gabrielės meno galerija“ ir „Perkūno namas-muziejus“.
Pranešimas spaudai parengtas pagal menotyrininkės Gabrielės Kuizinaitės tekstą
Tapytojo Gito Markučio personalinė darbų paroda „Minčių skrydis“
Balandžio 2 dieną 17 val. Lietuvos Švietimo istorijos muziejuje vyks tapytojo Gito Markučio personalinės tapybos darbų parodos „Minčių skrydis‘‘ atidarymas. Tapytojas Gitas Markutis gyvena ir kuria Kauno rajone. 1986-1993 m. Vilniaus technikos universitete studijavo statybos ekonomiką. 2002-2006 m. studijavo dailės pedagogiką Marijampolės kolegijoje. Nuo 2006 metų dalyvauja grupinėse parodose, pleneruose, rengia personalines parodas, yra tarptautinių plenerų organizatorius. Gitas Markutis rengia jau nebe pirmąją personalinę parodą. Šį kartą tapytojas pateikia ne tik intriguojantį parodos pavadinimą, bet parodoje eksponuojami darbai ryškina ir tam tikrus pokyčius. Šioje dailininko parodoje vyrauja net keli tapybos stiliai.
Dailininko kūryboje atsirado daugiau laisvesnių ryškesnių potėpių, aktyvių ir ekspresyvių koloristinių akcentų, netikėtų kompozicinių sprendimų. Abstrakti tapybinė raiška suteikia daugeliui parodoje eksponuojamų darbų ekspresijos, dinamikos, simbolinės kalbos, o tikros emocijos leidžia improvizuoti spalva ir forma. Parodoje eksponuojamų darbų tematika gana įvairi: sakraliniai, gamtiniai, urbanistiniai motyvai išplėtojami į meninius siužetus, kurie pasakoja apie tapytojo matomo pasaulio įvairovę, harmoniją ir grožį. Parodos darbų pavadinimų akcentas – gamta: „Skrydis vandens paviršiumi“, „Gėlių laistymas“, „Medžiai prie marių“, „Dugne“, „Medžiai parke“, „Pakrančių medžiai“ ir kiti .
Parodoje eksponuojamas darbas „Minčių skrydis“ išsiskiria savo konceptualumu. Ryškiais potėpiais nutapytas kelias, galbūt skrydis nutapytas abstrakčia maniera, jis ryškina autoriaus požiūrį į minties, egzistencijos pasaulį. Dominuojanti raudona spalva šiame darbe yra akcentas, kaip ir geometrizuoti, stilizuoti skrydžio, kelio fragmentai, visumos dalelės sudaro neskaidomą visumą. Harmoninga pusiausvyra G. Markučio darbuose tampa jo meninės kūrybos svarbiausia linija, kviečia šios parodos lankytoją pasinerti į subtilų tapybos pasaulį. Paroda veiks iki balandžio 30 dienos. Parodos rengėjai: Lietuvos Švietimo istorijos muziejus ir VšĮ „Gabrielės meno galerija‘‘.
Pranešimą spaudai parengė menotyrininkė Gabrielė Kuizinaitė
Tapytojos Astos Kuzmickienės tapybos darbų paroda Jurbarko Krašto muziejuje
Nuo kovo 16 dienos Jurbarko krašto muziejaus parodų ir koncertų salėje veiks tapytojos Astos Kuzmickienės pirmoji personalinė tapybos darbų paroda. Asta Kuzmickienė gyvena ir kuria Vilniuje. Vilniaus universitete studijavo ekonomiką. Tapyti pradėjo prieš kelerius metus ir intensyviai kuria, dalyvauja parodose.
Naujausioje savo parodoje Asta Kuzmickienė pristato dvidešimt penkis įvairaus formato darbus. Autorė yra pasirinkusi abstrakčiąją tapybinės raiškos formą, kurioje itin svarbūs abstraktieji vaizdiniai, koloristiniai deriniai ir priešpriešos, spalva bei linija išreikšta emocinė ekspresija. Menininkės darbai pasakoja apie universaliąsias vertybes: todėl labai dažnai jos tapybos darbų kompoziciniu pagrindu tampa abstrahuotas, stilizuotas gamtos motyvas, subtiliai ir taikliai inkorporuotas į bendrąją spalvinę visumą. Arba stilizuotas portretas, figūra dažname tapytojos darbe išplaukia iš žanrinių ribų ir tampa paslaptingo, jautraus pasakojimo apie pasaulį ir žmogų, dvasinio pasaulio ieškojimų dalimi. Astos Kuzmickienės darbai pirmiausia „kalbina” savąjį žiūrovą emocine tapybos kalba, atvirumu, subtiliomis, kartais mistinėmis aliuzijomis, riba tarp kasdienybės realijų ir egzistencinių abstrakčiųjų vaizdinių išnyksta. Tą ryškina ir parodoje eksponuojamų darbų pavadinimai „Laimės švytrysu“, „Vasara“, „Pokalbiai su savimi“, „Beieškant savo kelio“, „Pakilti virš tikrovės ir tapti karaliene“, „Neatmenu tavo veido“. Savo kūrybiniame pasaulyje autorė pateikia harmoningą ir estetizuotą pasaulį, kuris žavi savo jautrumu ir dinamika.
Parodos rengėjai: Jurbarko krašto muziejus ir VšĮ ‘Gabrielės meno galerija“, paroda veiks iki balandžio 12 dienos .
Menotyrininkė Gabrielė Kuizinaitė
Fotomenininko Valentino Jankauskio fotografijų paroda „Fotografijos paveikslai“
Kauno kultūros centre (Vytauto pr. 79) kovo 13 d 17 val. įvyks fotomenininko Valentino Jankauskio antrosios personalinės fotografijų parodos „Fotografijos paveikslai‘‘ atidarymas .
Parodos autorius gyvena ir kuria Tauragėje, ir Kaune. Dar mokydamasis mokykloje buvo aktyvus dailės konkursų dalyvis, įvertintas įvairiais prizais. V. Jankauskis 2017 metais Kaune mokėsi fotografijos, Kauno kolegijoje lankė kompozicijos kursus. Fotografijos mokėsi pas mokytojus-fotografus: Joną Danielevičių, Regimantą Meilutį ir Kristiną Meilutę. Autorius yra surengęs septynias personalines tapybos darbų parodas. Fotomenininkas Valentinas Jankauskis į fotografiją atėjo iš tapybos. Tai antroji fotomenininko Valentino Jankauskio personalinė fotografijų paroda. Šios fotografijų parodos menininkui tarsi startas kurti ir fotomeno srityje. Šioje parodoje V. Jankauskis pristato nestandartines itin meniškas fotografijas. Fotografijos spaustos ant drobės.
Antrojoje personalinėje fotografijų parodoje rodomos pristatomas fotografinių atvaizdų ciklas „Fotografijos paveikslai“, sukurtas 2017-2018 metų laikotarpiu. Autorius dėmesį skiria fotografijų dekoratyvumui išryškinti per turinio ir formos niuansacijas, spalvinius eksperimentus, simbolius.
Abstrahuoti vizualūs vaizdiniai fotomenininko Valentino Jankauskio kūryboje yra itin individualūs, ryškūs, peraugantys į ženklus, kuriuose susilieja gamtovaizdis, nuotaika ir emocija, kultūrinės asociacijos. Tokio pobūdžio fotografija tampa menininko išskirtiniu kūrybos bruožu. V. Jankauskio kūryboje fotografinė idėja yra išreiškiama per spalvas ir transformuotus, dažnai deformuotus vaizdinius, tų vaizdinių sąlyčius. Abstrakčioje fotografinėje plokštumoje detalės, ženklai, perauga į simbolius, emocijas, kuria vizualųjį pasakojimą, kuris gali būti siejamas su šiuolaikinio žmogaus egzistencine būsena, jo jausenomis, globalaus pasaulio apmąstymu ir pajauta. Abstrakčiose V. Jankauskio fotografijose vyrauja tematinė kūrybos įvairovė, vienas kitą papildantys ir pratęsiantys motyvai. Meninių, fotografinių formų bei spalvų dermė nukelia į filosofijos, mistikos ir paslaptingumo zonas. Dažna fotografija žiūrovą kviečia dialogui ir perkelia į tam tikrą meditacinę būseną. Fotografijų serijoje „Fotografijos paveikslai“ autorius sąmoningai ryškina fotografijos ir tapybos sąlytį, spalvinę faktūrą, dėmesys yra sutelkiamas į fotografinius siužetus ir intermedialias pasakojamas istorijas, kurios nepalieka abejingų, įtraukdamos į spalvų, svarstymų, paslapčių ir malonių atradimų procesą. V. Jankauskio fotografijose susipina piešinio, tapybos, graviūros, kompiuterinės grafikos ir fotografinio montažo technikos.
Paroda veiks iki balandžio 22 dienos. Parodos rengėjai: Kauno kultūros centras ir VšĮ „Gabrielės meno galerija“ .
Menotyrininkė Gabrielė Kuizinaitė
Tekstilininkės Marijonos Sinkevičienės tekstilės paroda „Atmintis“
Lietuvos Respublikos Ambasadoje Lenkijos Respublikoje, kovo 8 d. 18 val. įvyks žinomos tekstilininkės Marijonos Sinkevičienės personalinės tekstilės paroda “Atmintis“ parodos atidarymas. Tekstilininkė Marijona Sinkevičienė gimė Tauragėje, gyvena ir kuria Kaune. 1971 m. Kauno Stepo Žuko taikomosios dailės technikume ji įgijo rūbų modeliavimo –konstravimo specialybę. 1976-1982 m. studijavo Vilniaus dailės akademijoje, įgijo tekstilės specialybę. Dirbo dėstytoja Kauno kolegijoje, vėliau tapo docente. Nuo 1987 m. M. Sinkevičienė yra Lietuvos dailininkų sąjungos narė. Priklauso tekstilės dailininkų grupei “Esame”. Dalyvauja grupinėse parodose, rengia personalines parodas Lietuvoje ir užsienyje. Dalyvauja pleneruose ir kūrybinėse dirbtuvėse, įgyvendina tekstilės projektus. M. Sinkevičienės kūrinių yra įsigiję Lenkijos Gdynės, Krosnos, Lietuvos dailės muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio nuziejai, Raseinių krašto istorinis muziejus. Tekstilės darbus yra sukūrusi Nacionaliniame Kauno dramos teatrui (1986), Ukrainos Slavutičiaus vaikų darželiui – lopšeliui yra sukurtas penkių gobelenų ciklas “Metų laikai” (1987).
M. Sinkevičienės darbai sujungia klasikinę tekstilę ir modernumą. Dailininkės darbai yra gana įvairūs savo tematika bei tekstilės technologijomis. LR Seime M. Sinkevičienė pristatė gobelenų parodą „Atmintis“, kurią sieja su Lietuvos valstybingumo ženklais, tautinio audimo tradicija, Lietuvos valstybingumo tvarumo ženklais, Sausio 13- osios ir kitais Lietuvos valstybės istoriniais įvykiais.
Pristatydama savo parodą autorė sako: „Parodoje eksponuojamų darbų ciklas byloja apie mūsų tautos istoriją, įvykius, kuriuos Lietuva patyrė: Lietuvos valstybingumo 100-metis, atkurta Nepriklausomybė, Sausio 13-oji ir kt. Kūriniuose įprasminta Lietuvos istorinė atmintis, kaip mūsų Tautos dokumentas, kuris visuomet primena, kad Laisvė turi savo kainą, aplaistytą didvyrių krauju, siekiama perteikti tautos nueitą kelią ir ryžtą išsaugoti globalias vertybes.“
Parodoje pristatomuose gobelenuose autorė įvairiomis faktūromis audžia Lietuvos himno, dainos „Lietuva brangi“ eilutes, tarsi žaidžia jų fragmentais, apeliuoja į kiekvieno lietuvio istorinę atmintį, tautinės tapatybės ir savivertės jausmus. Kituose parodos gobelenuose M. Sinkevičienė improvizuoja tradicinių liaudies raštų ornamentika ir spalvomis, juos modernizuoja, šiuolaikine tekstilės kalba kviečia dialogui apie istorinę atmintį ir jos kaitą. Paroda veiks iki balandžio 19 dienos. Parodą pristato VšĮ “Gabrielės meno galerija“.
Menotyrininkė Gabrielė Kuizinaitė
Viktorijos Jasinskaitės-Bobinos personalinė tapybos darbų paroda „Švelnumas“
Nuo kovo 4 dienos, Verslo Parke AUŠRA “Meno zonoje“ veikia tapytojos Viktorijos Jasinskaitės-Bobinos personalinė tapybos darbų paroda “Švelnumas“ (Vytauto pr 23)
Kalbėdama apie savo kūrybą tapytoja Viktorija Jasinskaitė-Bobina teigia: „Kurti labiausiai įkvepia noras matyti Pasaulį gražesnį ir turėti jį geranorišką. Taip pat labai įkvepia graži muzika, malda, saulės spindulių šviesa ir visa gamta : ežerai, upės, jūros, miškai, gėlės, kalnai ir viskas, kas gražu mūsų Visatoje, taip, kaip ir sutikti bei einantys šalia, nuostabūs žmonės mano gyvenimo kelyje“ .
Tapytojos paveiksluose dominuoja moters, angelo, gamtos motyvai. Angelą pati autorė tapatina su angelo sargo, saugančiojo simboliu. Moteris jos darbuose įgauna paslaptingumo ir mistikos, taip pat įgauna nenuspėjamumo aspektą. Paveikslai itin dekoratyvūs, juose dominuoja subtili koloristika, išraiškingos gamtos detalės. Dažname menininkės darbe moters įvaizdis yra tapatinamas su angelo įvaizdžiu, vyro įvaizdis tapatinamas su angelu. Gamtiniai motyvai – stilizuoto medžio ir gėlės vaizdiniai yra itin trapūs, poetiški, niuansuoti ir kelia asociacijas su amžinąją žmogaus ir gamtos harmonija. Visi Viktorijos Jasinskaitės-Bobinos darbai yra nepaprastai skaidrūs ir šviesūs, jie optimistiški, spinduliuoja džiaugsmą ir teigiamas emocijas, kviečia matyti šviesą ir meilę, teigia gyvenimo pilnatvę. Autorės kūrybai įkvėpimo teikia meilė žmonėms, gamtai ir dvasiniam pasauliui.
Parodoje, tapytoja pristato darbus, kurių ir pavadinimai signalizuoja šviesiąją gyvenimo pusę, kurie nori perduoti optimistinę žinutę parodos žiūrovui: „Angelo sparnas“, „Margaspalvis rudens žiedas plazdesyje“, „Meilė tarp žiedų“, „Pavasariniame žiedų plazdesyje“, „Tarsi sustojęs laikas“, „Laimės pieva“, „Meilės ir ramybės pieva“ ir kiti.
Džiugu, jog pačioje Kauno miesto širdyje įsikūręs verslo parkas „Aušra“ yra draugiškas ne tik jame įsikūrusioms ir sėkmingai augančioms įmonėms, bet ir miesto gyventojams bei svečiams.
Kviečiame aplankyti meno zoną, kurioje eksponuojama Viktorijos Jasinskaitės-Bobinos personalinė tapybos darbų paroda „Švelnumas“. Ateityje čia esančioje jaukioje meno zonoje numatytos ir kitų menininkų kūrybos ekspozicijos.
Lankytojai laukiami kiekvieną darbo dieną (I-V) nuo 9:00 iki 18:00 valandos, adresu Vytauto pr. 23, Kaunas.
Parodos rengėjai: VšĮ „Gabrielės meno galerija“ ir Verslo parkas „Aušra“ .
Menotyrininkė Gabrielė Kuizinaitė
Daivos Kupstienės pirmoji personalinė tapybos darbų paroda „Lietaus subtitrai“
Kauno kultūros centre (Vytauto pr. 79) vasario 14 d. 17 val. vyks tapytojos Daivos Kupstienės pirmosios personalinės tapybos darbų parodos „Lietaus subtitrai“ atidarymas. Tapytoja Daiva Kupstienė gyvena ir kuria Kaune. 1977-1988 metais mokėsi Kauno 27-toje vidurinėje mokykloje, 2007-2011 metais A. Martinaičio dailės mokykloje. Šiuo metu savo įgytas žinias tobulina žinomo tapytojo Antano Obcarsko studijoje „Antaniniai ob“. D. Kupstienė yra ne tik tapytoja, bet ir parodų organizatorė: yra dalyvavusi ir suorganizavusi 4 grupines menininkų parodas Lietuvoje ir Londone, surengusi 7 menininkų plenerus 3 plenerus surengė Švedijoje. Tapytojai artimiausias yra abstraktus peizažo žanras. Peizažas autorei yra ne tik vaizdas, tai kiekvieno dailininko savita ir išskirtina kūrybos kalba, kiekvienas dailininkas peizažo žanrą interpretuoja ir pateikia savitu stiliumi. Parodoje tapytoja pateikia skirtingų abstrakčių peizažų ciklą. D. Kupstienė yra puiki koloristė, mėgstanti plačią spalvų ir atspalvių gamą, kontrastus, abstrahuotose peizažuose nerasime realių gamtos motyvų ar fragmentų, tačiau svarbiausias jos darbų bruožas yra spalvos ir formos emocinė ekspresija, žaidimas ir mėgavimasis sukurtu meniniu vaizdiniu. D. Kupstienės peizažuose dominuoja dekoratyvios linijos, spalvų tonai ir pustoniai, erdvės pojūtis ir subtili raiška. Dailininkės darbai įtraukia žiūrovą į paslaptingą, mistinį savo sukurtų vaizdinių pasaulį. Parodoje pristatomi darbai išsiskiria stiliaus, kompozicijos ir formos vientisumą. O taip pat ir polėkiu, kuris nepalieka abejingų.
Paroda veiks iki kovo 11 dienos. Parodos rengėjai: Kauno kultūros centras ir VšĮ „Gabrielės meno galerija“.
Menotyrininkė Gabrielė Kuizinaitė
Kauno kultūros centre (Vytauto pr 79) vasario 11 d 18 val. vyks susitikimas su Kauno miesto fotografu Robertu Misiukoniu. Šiuo metu kaip tik Kauno kultūros centre vyksta retrospektyvinė fotomenininko Roberto Misiukonio fotografijų paroda „SapnoVizija” . Nuo 1981 metų fotomenininkas Robertas Misiukonis yra Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys. Nuo 2013 metų fotomenininkas Robertas Misiukonis dirba Kauno taikomosios dailės mokykloje dėsto fotografiją. Nuo 2015 metų bendradarbiauja su VšĮ „Gabrielės meno galerija“ . Susitikimo metu fotomenininkas Robertas Misiukonis pasakos apie savo kūrybinio kelio pradžią ir vyks retrospektyvinės fotografijų parodos „SapnoVizija“ aptarimas . Susitikimo rengėjai: Kauno kultūros centras ir VšĮ „Gabrielės meno galerija“ .
Fotomenininko Valentino Jankauskio fotografijų paroda „Fotografijos paveikslai“
Šių metų sausio 31 d. 17 val. REMIS TATTOO Gallery (Daukšos g. 16-15) vyks fotomenininko Valentino Jankauskio fotografijų parodos atidarymas. Parodos autorius gyvena ir kuria Tauragėje, ir Kaune. Dar mokydamasis mokykloje buvo aktyvus dailės konkursų dalyvis, įvertintas įvairiais prizais. V. Jankauskis 2017 metais Kaune mokėsi fotografijos, Kauno kolegijoje lankė kompozicijos kursus. Fotografijos mokėsi pas mokytojus-fotografus: Joną Danielevičių, Regimantą Meilutį ir Kristiną Meilutę. Autorius yra surengęs septynias personalines tapybos darbų parodas. Fotomenininkas Valentinas Jankauskis į fotografiją atėjo iš tapybos. Tai pirmoji fotomenininko Valentino Jankauskio personalinė fotografijų paroda. Ši fotografijų paroda menininkui tarsi startas kurti ir fotomeno srityje. Šioje parodoje V. Jankauskis pristato nestandartines itin meniškas fotografijas.
Pirmojoje personalinėje fotografijų parodoje rodomos iki šiol neeksponuotos fotografijos, pristatomas fotografinių atvaizdų ciklas „Fotografijos paveikslai“, sukurtas 2017-2018 metų laikotarpiu. Parodoje autorius pristatys 15 abstrakčios fotografijos stilistikos darbų, spaustų ant drobės. Autorius dėmesį skiria fotografijų dekoratyvumui išryškinti per turinio ir formos niuansacijas, spalvinius eksperimentus, simbolius. V. Jankauskio fotografijų stilistika yra nuolat kintanti autorius eksperimentuoja technikomis, vaizdų suliejimu, abstrakcijos išgryninimu, jo meninė eksperimentinė fotografija yra savito braižo, koloristika išsiskiria įvairove ir kontrastais. Kompiuterinių technologijų pagalba fotomenininkas jungia fotografiją su grafikos ir tapybos meninėmis priemonėmis.
Abstrahuoti vizualūs vaizdiniai fotomenininko Valentino Jankauskio kūryboje yra itin individualūs, ryškūs, peraugantys į ženklus, kuriuose susilieja gamtovaizdis, nuotaika ir emocija, kultūrinės asociacijos. Tokio pobūdžio fotografija tampa menininko išskirtiniu kūrybos bruožu. V. Jankauskio kūryboje fotografinė idėja yra išreiškiama per spalvas ir transformuotus, dažnai deformuotus vaizdinius, tų vaizdinių sąlyčius. Abstrakčioje fotografinėje plokštumoje detalės, ženklai, perauga į simbolius, emocijas, kuria vizualųjį pasakojimą, kuris gali būti siejamas su šiuolaikinio žmogaus egzistencine būsena, jo jausenomis, globalaus pasaulio apmąstymu ir pajauta. Abstrakčiose V. Jankauskio fotografijose vyrauja tematinė kūrybos įvairovė, vienas kitą papildantys ir pratęsiantys motyvai. Meninių, fotografinių formų bei spalvų dermė nukelia į filosofijos, mistikos ir paslaptingumo zonas. Dažna fotografija žiūrovą kviečia dialogui ir perkelia į tam tikrą meditacinę būseną.
Fotografijų serijoje „Fotografijos paveikslai“ autorius sąmoningai ryškina fotografijos ir tapybos sąlytį, spalvinę faktūrą, dėmesys yra sutelkiamas į fotografinius siužetus ir intermedialias pasakojamas istorijas, kurios nepalieka abejingų, įtraukdamos į spalvų, svarstymų, paslapčių ir malonių atradimų procesą.
V. Jankauskio fotografijose susipina piešinio, tapybos, graviūros, kompiuterinės grafikos ir fotografinio montažo technikos. Paroda veiks iki kovo 7 dienos. Parodos rengėjai: REMIS TATTOO Gallery ir VšĮ “Gabrielės meno galerija“.
Informaciją paruošė menotyrininkė Gabrielė Kuizinaitė
Tapytojos Janinos Audros Fiserienės-Toleikytės personalinės tapybos paroda ‘’Besivejant laiką’’
Lietuvos ambasadoje Latvijoje (Rūpniecības iela 24, Ryga) sausio 28 dieną 18 val. bus atidaryta tapytojos Janinos Audros Fiserienės-Toleikytės personalinė tapybos darbų paroda „Besivejant laiką“. Autorė gyvena ir kuria Kaune. Menu pradėjo domėtis dar vaikystėje. 2017.05.15 pirmą kartą apsilankė žinomo tapytojo Gintaro Zubrio dailės studijoje Metus laiko intensyviai lankė užsiėmimus Pusę metų dirbo vien su pieštuku, vėliau pradėjo tapyti natiurmortus. 2018.01.03 nutapė peizažą Botanikos sode. Šiuo metu tapo savarankiškai. 2018 metais Tapytoja yra priimta į Lietuvos tautodailininkų sąjungą. Pastaruoju metu yra surengusi personalinių parodų. Bendradarbiauja su VšĮ „Gabrielės meno galerija“. 2018 metų vasarą dalyvavo tapytojų plenere.
Tapytojos kūrybinis motto: „Visada atrodo kažkas neįmanoma, kol tu nepadarai“.
Autorė yra pasirinkusi peizažo žanrą, kuris dominuoja jos kūryboje. Tapydama peizažus menininkė atskleidžia savo požiūrį į gamtą, niuansuoja spalvas ir atspalvius, stengiasi atskleisti gamtos harmoniją, besikeičiančių metų laikų idilę. J. A. Fiserienės – Toleikytės kuriami peizažai nėra statiški, autorė išryškina ir atskleidžia gamtinio peizažo ekspresiją, jūros stichijos nenuspėjamumą. Autorei itin svarbu užfiksuoti ryto šviesos ar saulėlydžio nušviestą mišką, ežerą, jūros plotelį. Gana fotorealistiniai, tačiau tuo pačiu ir simbolizuoti gamtos vaizdai nukelia žiūrovą tarsi į kitą realybę, kuri sukuriama sustabdant laiką, įprasminant gamtos grožį, kuriant neatsiejamą gamtos ir žmogaus ryšį. Tapytojos darbai žavi savo preciziška atlikimo maniera ir laiko nepaliesto gamtos peizažo idiline romantizacija, kviečia žiūrovą dar kartą atsigręžti, apsidairyti ir pamatyti miško, jūros, landšafto grožį, pajusto gamtos pilnatvę. Paroda veiks iki kovo 15 d. Parodos rengėjai: Lietuvos ambasada Latvijoje ir VšĮ ‚Gabrielės meno galerija“.
Informaciją paruošė menotyrininkė Gabrielė Kuizinaitė
Fotomenininko Roberto Misiukonio personalinė-retrospektyvinė fotografijų paroda „SapnoVizija“
2019 metais sausio 17 dieną 17 val. Kauno kultūros centre (adresas: Vytauto pr.79) veiks fotomenininko Roberto Misiukonio personalinė-retrospektyvinė fotografijų paroda „SapnoVizija‘‘. Fotomenininkas Robertas Misiukonis yra Kauno miesto menininkas. Nuo 1981 metų jis yra Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys. 1984 metais jis baigė KPI elektrotechnikos fakultetą. 1976 metais jis įkūrė KPI-FOTO klubą. Iki 1984 metų buvo valdybos pirmininkas. O nuo 1986 metų tapo klubo meno vadovu. Nuo 1991-2014 metų KTU-FOTO studijos vadovas. Nuo 2013-ųjų dirba fotografijos mokytoju Kauno taikomosios dailės mokykloje, yra kūrybinių dirbtuvių „Už rėmų“ projekto vadovas. Šio projekto įgyvendinimo metu, vyksta susitikimai su žinomais fotografais. Nuo 2015 metų bendradarbiauja su VšĮ „Gabrielės meno galerija“. Rengia personalines parodas Lietuvoje ir užsienyje.
Fotomenininkas Robertas Misiukonis pristato dar nematytą retrospektyvinę-personalinę fotografijų parodą „SapnoVizija“. Fotomenininkas Robertas Misiukonis, retrospektyvinėje fotografijų parodoje „SapnoVizija“ pristato įvairiais laikotarpiais sukurtas fotografijas, naudodamas skirtingas fotografijos technikas ir technologijas. Šioje naujoje fotografijų serijoje naudojami infrared, pinhol, studijinės kameros, manipuliacijos, specialiųjų filtrų magija. Parodos fotografijos yra subtilios, jautrios, sujungiančios gamtinį motyvą, aplinkos detalę, dažname darbe autorius pasitelkia sudvigubintą vaizdą, kurio pirmajame ir antrajame plane pateikiamas moterų portretas, moters aktas. Fotografijose nemažai gamtos vaizdų, kurie sukurti skirtingais metų laikais. Dažnai užfiksuoti gimtojo Kauno vaizdai pateikti pavieniais ar sudvigubintais kadrais. Netikėti sugretinimai, niuansuotas rakursas, spalvinis tonas, suteikiantis fotografijai siurrealistinės fotografijos magijos įspūdį, yra išskirtinis šių fotografijų bruožas. R. Misiukonis pateikia emocinio išgyvenimo dinamika ir mintimi paženklintą fotografiją, kurioje per pasakojimą simboliškai ryškėja sapno vizijos ar dienos realybės fragmentas ir jų dermė. Fotografijos dažnai kelia aliuzijų su režisūrine fotografija. Paroda veiks iki vasario 13 dienos.
Menotyrininkė Gabrielė Kuizinaitė
Žinomo fotomenininko Sauliaus Paukščio fotografijų parodos “Vilniaus vaizdai” atidarymas ir paskaita Kaune
Lietuvos Švietimo istorijos muziejuje (Vytauto pr. 52) sausio 10 d. 16 val. vyks žinomo fotomenininko Sauliaus Paukščio personalinės fotografijų parodos “Vilniaus vaizdai” atidarymas ir paskaita apie Van Dyke Brown fotografijos techniką. Saulius Paukštys gyvena ir kuria Vilniuje. 1987 metais baigė Kauno technologijos universiteto automatikos fakultetą, įgijo inžinerijos specialybę. Gana anksti S. Paukštys susidomėjo fotografija. Jis yra Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys, yra surengęs keliolika parodų Lietuvoje ir užsienyje. 2007 metais S. Paukštys įkūrė fotografijos studiją “Fototeatras” jai ir vadovauja iki šiol. Parodoje autorius pristatys 20 vienetų fotografijų iš keliaujančios fotografijų serijos “Vilniaus vaizdai”. Visą šį fotografijos ciklą sudaro 50 vienetų fotografinių atvaizdų, serija nuolat yra papildoma naujomis fotografijomis. Fotografijose autorius fiksuoja istorines Vilniaus erdves, senamiesčio kiemus, naudodamas senovinę XIX amžiaus techniką, kuri suartina istoriją ir dabartį, mistifikuoja Vilniaus architektūrą. Savo fotografijų ciklą “Vilniaus vaizdai” Saulius Paukštys apibūdina taip: “Dirbant su senovine Van Dyke Brown fotografijų technika ja išgaunami atvaizdai labai faktūriški, subtilūs ir išraiškingi. Kiekvienas toks atspaudas yra unikalus ir vienetinis. Itin įspūdingai atrodo architektūrinės kompozicijos – išryškėja architektūrinių elementų kontrastai, faktūros daugiaplanių struktūrų šešėliai. Tai savotiškas alchemiškos laiko mašinos modelis, kelios dozės Užupio atvaizdų, kuriuose praeities senovinė technologija susipina su dabarties fotografavimo momentais. Tai sukonstruoja unikalų vaizdą, kuris turi ir istorinio vyksmo užtaisą ir fotografijai būdingą dabarties liudijimo unikalaus laiko konspiravimo faktą. Pats šis fotografinių paveikslų spausdinimo procesas reiškia, kad kiekvienas atspaudas yra vienetinis ir unikalus. Popieriaus faktūra atspaustą vaizdą priartina labiau prie grafikos nei prie fotografijos.“
Kviečiame patyrinėti ir pasigrožėti šiais beveik šimtmečiu atgal sugrąžinančiais Užupio vaizdais. Jo paslaptingais ženklais, faktūrų ir atspalvių subtilybėmis. Paroda veiks iki sausio 30 dienos.
Autoriaus darbai parduodami. Kreiptis į menotyrininkę Gabrielę Kuizinaitę mob. tel : 8-676-12745
Parodos rengėjai: Lietuvos švietimo istorijos muziejus ir VšĮ „Gabrielės meno galerija“.
Pranešimą spaudai paruošė menotyrininkė Gabrielė Kuizinaitė
Tapytojos Rūtos Levulienės personalinė tapybos darbų paroda “Etapai“
Nuo lapkričio 22 dienos Jurbarko krašto muziejaus parodų ir koncertų salėje veiks tapytojos Rūtos Levulienės personalinė tapybos darbų paroda „Etapai“. Tapytoja R. Levulienė rengia personalines parodas, aktyviai dalyvauja grupinėse parodose bei pleneruose nuo 2014 metų. Menininkės kūrybai įtakos turėjo jos mokytojas tapytojas Antanas Obcarskas, tapytojai Violeta Juodzevičienė ir dailininkas Lukas Kalmogercovas. Nuo 2018 metų R. Levulienė studijuoja Vilniaus dailės akademijos Kauno fakultete tapybą.
Jurbarko krašto muziejuje tapytoja pristato personalinę tapybos parodą “Etapai”, kurią sudaro ankstyvieji ir naujausi darbai. R. Levulienės darbai išsiskiria informatyviu abstrakčiu turiniu- tai tarsi žinutė, kurią nori autorė perduoti žiūrovui. Jos kūryba spalvinga ir emocinga-abstrakčių paveikslų drobėse menininkei svarbu perteikti emocijas, jausmus ir savąjį pasaulio suvokimą. Tokiu būdu R. Levulienė transliuoja pasakojimą, kurį išryškina spalvinės niuansacijos ir potėpių dinamika. Ankstyvuosiuose R. Levulienės darbuose svarbi metaforų kalba. Autorės darbai nėra vientisi, juose jungiasi kelios stilistikos bei tematikos. Dalyje darbų dominuoja abstraktūs peizažai, kituose ryškinamas dekoratyvumas. Dažno tapybos darbo meninį naratyvą sustiprina raudonos spalvos akcentai: potėpis, linija, abstraktus vaizdinys. Kitos autorės mėgstamos spalvos – mėlyna, žalsva, geltona, juoda. Parodoje R. Levulienė pristato šiuos ankstyvojo ciklo darbus: “Užmarštis”, “Transliacija”, “Perkrova”, “Natiurmorto improvizacija”, “Gimtadienis”, “Užgaida”. Naujausius autorės darbus galima pavadinti žaliuoju etapu. Autorė įkvėpimo dažnai ieško gamtoje, todėl šioje parodoje pristato peizažų ciklą ir naujuosią abstrakčią tapybą: “Ši diena”, “Keturios energijos”, “Žaidimas”, “Peizažas”, “Paskutinė žiemos diena” ir “Laukimas”. R. Levulienės darbuose dominuoja augalo motyvas, peizažo fragmentas, tampantis atsvara improvizacijai. Tapytojai itin svarbios pereinančios artimos viena kitai formos, spalvų ir atspalvių niuansacija, abstrakčiųjų formų tęstinumas. Visa tai sukuria nuotaikos virpėjimą ir emocinius gamtinės reflekcijos aspektus. Naujausiame autorės tapybos cikle dominuoja žalsvos, geltonos, rudos, mėlynos, raudonos spalvos ir jų paralelės. R. Levulienės peizažų cikle dominuoja itin ekspresyvi, bet kartu ir vieninga, ir harmoninga paveikslų stilistika. Visus šiuos parodoje pristatomus paveikslus vienija intriguojantys ir tuo pačiu poetiški, filosofiniai paveikslų pavadinimai, panašių ir tuo pačiu skirtingų spalvų žaismas.
Parodos rengėjai: VšĮ “Gabrielės meno galerija” ir Jurbarko krašto muziejus. Paroda veiks iki gruodžio 15 dienos.
Menotyrininkė Gabrielė Kuizinaitė
Fragmentai iš tapytojos Rūtos Levulienės parodos Jurbarko krašto muziejuje:
Sorry, nothing found.
Fotomenininkas Iridijus Švelnys pristato fotografijų parodą „Lietuvos senamiesčiai kitu kampu‘‘
Verslo parko “Aušra” meno zonoje nuo lapkričio 2 dienos, veiks fotomenininko Iridijaus Švelnio fotografijų paroda ‘’Lietuvos senamiesčiai kitu kampu’’. I. Švelnys parodoje pristatys vienuolika didelio formato fotografijų. Tai pasakojimas apie Lietuvos senamiesčius. Didelio formato fotografijose autorius fiksuoja Kauno, Šiaulių, Kėdainių, Klaipėdos ir Ukmergės senamiesčių erdves. Fotomenininkas Iridijus Švelnys gyvena ir kuria Kaune. Kauno technologijos universitete studijavo radioelektroniką, vėliau ISM-vadybos magistrantūrą. 2018 metais Fotografijos institute New Yorke, baigė fotografijos studijas. Fotomenininkas Iridijus Švelnys, jau yra surengęs 35 parodas: Lietuvoje, Vokietijoje, Londone, Ispanijoje. Fotografijų parodoje tema „Lietuvos senamiesčiai kitu kampu‘‘ I. Švelnys pristato šias fotografijas: „Ponai ir ponios‘‘, „Kaimynai“, „Akies žvilgsniu“, „Paukštė“, „Žvaigždė“, „Kaimynas“, „Galiūnas“, „Tiltai‘‘, „Skrydis“, „Įkalinta“, „Pragaro vartai“, „Duetas“. I.Švelnys savo kūrybos pristatymuose, parodų atidarymuose autorius akcentuoja jo kūrybinę triadą: fotografiją, psichologiją ir filosofiją. Fotografuodamas Lietuvos senamiesčius autorius pasirenka netikėtą rakursą, akcentuodamas netikėtumo momentą, naudodamas netradicinę „žuvies akies‘‘ fotografavimo manierą, eksperimentuoja fotografiją spausdamas ant stiklo plokštės. I. Švelnys miesto raiškai naudoja simbolių ir metaforų kalbą. Filosofinė ir ironiška metaforų kalba. I. Švelnio miesto pateikimo samprata pristatoma geometrizuotoje apskritimo formoje, kuri leidžia vaizdą žiūrovui matyti 180 laipsnių kampu. Senamiesčio vaizdas įrėminamas į laužytos žvaigždės simbolį. Kalbėdamas apie savo kūrybą fotografas Iridijus Švelnys teigia: „Fotografija – tai vizualinė priemonė išjausti ir atvaizduoti sampratą dešimtis kartų greičiau nei parašyta raidėmis. Filosofija-tai mano siekiamybė. Tai mano idealus pasaulis, kurį aš vejuos savo darbais, savo poelgiais, savo iššūkiais. Psichologija-tai trečias dėmuo, kuris padeda išjausti bei perteikti žiūrovui emocinį jausmą ir įterpti jį į esamą vaizdinio viziją‘‘.
I. Švelnys kuria netradicinę fotografiją, jo kuriamą meninį naratyvą apjungia ir papildo psichologiniai bei filosofiniai dėmesys įgaunantys savitą aplinkos matymo aspektą ir psichologinį emocinį potyrį, kuris yra ryškus jo parodose, taip pat fotografijos albume. Paroda veiks iki vasario 28 d. Parodos rengėjai: VšĮ „Gabrielės meno galerija“ ir Verslo parkas „Aušra“.
Menotyrininkė Gabrielė Kuizinaitė
Fragmentai iš fotomenininko Iridijaus Švelnio parodos fotografavo Iridijus Švelnys
Sorry, nothing found.
THOMAS WEIGEL – FOTOGRAFIJOS PARODA „ NERAMIŲ SAPNŲ KNYGA“
Spalio 30 d. 17 val. Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje-muziejuje (S.Daukanto g.25, LT 44249 Kaunas) Thomas Weigel, istorikas iš Vokietijos, pristatys savo personalinę fotografijos parodą “Neramių sapnų knyga”. T. Weigel gimė Čekoslovakijoje, šiuo metu gyvena ir dirba Berlyne. Berlyno universitete („Freie Universität“) jis studijavo istoriją, portugalų ir ispanų kalbas, įgijo magistro laipsnį. Nuo 2010 metų Thomas Weigel dalyvauja grupinėse parodose, taip pat prisideda prie savo žmonos, tekstilininkės Almyros Weigel parodų ir projektų įgyvendinimo. 2010 metais Tomas Weigel buvo apdovanotas Kauno miesto savivaldybės diplomu, tapo vienu dienraščio „Kauno diena“ ir Kauno miesto savivaldybės surengto konkurso „Idėja Kaunui“ vienu iš finalininkų ir nugalėtojų. Pirmosios Thomo Weigel sukurtas fotografijos buvo eksponuojamos parodoje „Kvadrienalė 2014 – dailė ant vėliavos stiebo“, Vilniuje.
Parodoje „Neramių sapnų knyga“ eksponuojamos fotografijos fiksuoja Lietuvos kraštovaizdį. Tai nespalvotos konceptualios fotografijos serija. Fotografijų ciklas susideda iš devynių fotografijų, yra suskaidytas į tris dalis: „Vaikų sapnai“, „Sapnai apie gimtinę“, „Sapnai apie ateitį“. Kiekvieną fotografijos vaizdą lydi trumpas teksto komentaras, kuris yra arba literatūros klasikos ar filmuko vaikams citata, ar oro uosto elektroninio tablo atskiri išvykimą ir atvykimą žymintys žodžiai. Iš vienos pusės minėti intertekstai tarsi įrėmina T. Weigel fotografijas, tačiau tuo pačiu tai filosofinė fotografija, sustabdanti kraštovaizdžio fragmentą tam tikrame momente. Šioje fotografijoje tam tikrą įtampą ir intrigą sukuria vaizdo ir teksto dialogas. Per jį T. Weigel fotografijoje yra keliami egzistenciniai klausimai, kuriama simbolių kalba, verčianti žiūrovą sustoti, mąstyti, svarstyti. Visi sapnai „Neramių sapnų knygoje”, – panašiai, kaip ir mūsų sapnuojamuose sapnuose, kuriuose susipina kalbos ir vizualinių įspūdžių elementai, išreikšti teksto fragmentais ir foto nuotraukomis. Pirmasis ciklas „Vaikų sapnai“ pavadinimuose panaudoja sovietmečio metu buvusių populiarių vaikiškų filmų pavadinimus ir vaikiškų dainelių citatas, jos yra užrašytos rusišku šriftu ir kelia istorinės ir kultūrinės sovietmečio atminties aliuzijas. Vizualusis fotografijų turinys, fiksuojantis Kauno gamtos vaizdus, disonuoja, kuria dialogą.
Cikle „Sapnai apie gimtinę“ cituojama pirma Adomo Mickevičiaus kūrinio „Ponas Tadas” eilutė. Šios citatos fragmentai pateikiami jidiš, lenkų ir lietuvių kalbomis. Taip klasikinės eilutės fragmentacija yra kuriama tapatybės sampratos prieštaringumas, fotografinių vaizdinių įvairovė, kuri verčia dar kartą permąstyti tai, kas yra tradiciškai nusistovėję.
Cikle „Sapnai apie ateitį“ dėmesys suteikiamas į elektroninio tablo užrašus Vilniaus oro uoste. Jie tampa visų trijų fotografijų ironiškuoju motto, kryptimi, kuri orientuoja žiūrovą ne į konkrečią vietovę, o į vidinių apmąstymų bei sapnų erdvę.
T. Weigel konceptualioji paroda yra netradicinė lietuviškosios fotografijos lauke savo intertekstais, bandymu keisti tapatybės, atminties sampratą menine kalba. Savo fotografijų ciklo esmę autorius nusako taip: „Tapatybės ir realybės yra konstrukcijos, kurios sukuriamos žmogaus vaizduotės ir žodžio galiomis. Bandau išreikšti ne tik šių konstrukcijų atsiradimą bei stereotipinį veiksmingumą, bet taip pat joms charakteringą trapumą ir iliuziškumą.“ Parodos partneris dailės galerija “Aukso pjūvis”
Menotyrininkė Gabrielė Kuizinaitė
Fragmentai iš Thomas Weigel personalinės fotografijų parodos “Neramių sapnų knyga” fotografavo Antanas Antanas Untydi.
Sorry, nothing found.
Fotomenininko Roberto Misiukonio personalinė-retrospektyvinė fotografijų paroda „SapnoVizija“
Šių metų spalio 10 dieną 17 val. Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje (adresas: Radastų g. 2 IV a. foje) veiks fotomenininko Roberto Misiukonio personalinė-retrospektyvinė fotografijų paroda „SapnoVizija‘‘. Fotomenininkas Robertas Misiukonis yra Kauno miesto menininkas. Nuo 1981 metų jis yra Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys. 1984 metais jis baigė KPI elektrotechnikos fakultetą. 1976 metais jis įkūrė KPI-FOTO klubą. Iki 1984 metų buvo valdybos pirmininkas. O nuo 1986 metų tapo klubo meno vadovu. Nuo 1991-2014 metų KTU-FOTO studijos vadovas. Nuo 2013-ųjų dirba fotografijos mokytoju Kauno taikomosios dailės mokykloje, yra kūrybinių dirbtuvių „Už rėmų“ projekto vadovas. Šio projekto įgyvendinimo metu, vyksta susitikimai su žinomais fotografais. Nuo 2015 metų bendradarbiauja su VšĮ „Gabrielės meno galerija“. Rengia personalines parodas Lietuvoje ir užsienyje.
Fotomenininkas Robertas Misiukonis pristato dar nematytą retrospektyvinę-personalinę fotografijų parodą „SapnoVizija“. Fotomenininkas Robertas Misiukonis, retrospektyvinėje fotografijų parodoje „SapnoVizija“ pristato įvairiais laikotarpiais sukurtas fotografijas, naudodamas skirtingas fotografijos technikas ir technologijas. Šioje naujoje fotografijų serijoje naudojami infrared, pinhol, studijinės kameros, manipuliacijos, specialiųjų filtrų magija. Parodos fotografijos yra subtilios, jautrios, sujungiančios gamtinį motyvą, aplinkos detalę, dažname darbe autorius pasitelkia sudvigubintą vaizdą, kurio pirmajame ir antrajame plane pateikiamas moterų portretas, moters aktas. Fotografijose nemažai gamtos vaizdų, kurie sukurti skirtingais metų laikais. Dažnai užfiksuoti gimtojo Kauno vaizdai pateikti pavieniais ar sudvigubintais kadrais. Netikėti sugretinimai, niuansuotas rakursas, spalvinis tonas, suteikiantis fotografijai siurrealistinės fotografijos magijos įspūdį, yra išskirtinis šių fotografijų bruožas. R. Misiukonis pateikia emocinio išgyvenimo dinamika ir mintimi paženklintą fotografiją, kurioje per pasakojimą simboliškai ryškėja sapno vizijos ar dienos realybės fragmentas ir jų dermė. Fotografijos dažnai kelia aliuzijų su režisūrine fotografija.
Menotyrininkė Gabrielė Kuizinaitė
Fragmentai iš fotomenininko Roberto Misiukonio personalinės fotografijų parodos atidarymo “Sapnovizija”.
Fotografavo Antanas Antanas Untydi.
Sorry, nothing found.
Alvydo Šalkausko personalinė fotografijų paroda „Lietuva. Nykstantys ir atgimstantys dvarai“
Šių metų spalio 5 d. 18 val. Perkūno name-muziejuje (Aleksoto g. 6) vyks fotomenininko Alvydo Šalkausko personalinė fotografijų paroda „Lietuva. Nykstantys ir atgimstantys dvarai“ atidarymas. Alvydas Šalkauskas gimė 1958 metais Molėtų mieste, šiuo metu gyvena ir kuria Šiauliuose. 1985m. jis baigė Šiaulių Kazio Preikšo pedagoginio instituto dailės fakultetą (dabar Šiaulių universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultetą). Nuo studijų baigimo iki 1993 metų fotografo darbai buvo susiję su Šiaulių universitetu. Nuo 1993 m. A. Šalkauskas užsiima individualia veikla. Nuo 2004 m. jis veda fotografijos užsiėmimus Šiaulių dailės mokykloje. Yra Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys. A. Šalkausakas yra surengęs 12-a personalinių parodų, dalyvavo 36-iose grupinėse parodose, įvairiuose meno renginiuose ir pleneruose. Fotografija domisi nuo vaikystės. Šalkauskas yra apvažiavęs visą Lietuvą ir įamžinęs 50 dvarų. Menininko fotografijos yra įdomios atlieka ne tik dokumentinę ar pažintinę funkciją, tačiau jo fotografijos atstovauja ir architektūrinės fotografijos sričiai, kuriai svarbi ne tik estetika, bet ir kontekstas, bendra fotografijos visuma. Parodoje eksponuojamose fotografijose yra pateikiamos ne tik dvarų fasadai, bet ir dvaro visuma, gamtos aplinka, interjero fragmentai, kiti dvaro visumos pastatai, sena ir nauja santykis, kitų nepastebėtų, nefiksuotų architektūros detalių grožis, autentika.
Paklaustas, kada jį sudomino dvarai, A. Šalkauskas pasakoja: „Tai buvo studijų laikai, kai teko kartu su profesore Prane Dunduliene, kartu su istorikais pabuvoti etnografinėje ekspedicijoje. Tuomet teko padirbėti su istorikais. Aišku tada buvo truputį kitaip, viską reikėjo piešti: liaudiški daiktai, ornamentai, audinių raštai. Vėliau jau dirbdamas dailės mokykloje penkerius metus su kolegomis vykome į plenerus, jų metu įamžinome Kelmės krašto architektūrinius paminklus. Dirbome kiekvienas savo srityje: kas piešė, kas spaudė ir kas fotografavo. Na ir nuo to kilo mintis, fiksuot tuos objektus, jų pasikeitimą, nes teko matyti kaip pats objektas keičiasi, praėjus kažkokiam laiko tarpsniui. Na, o galiausiai tai virto į savaitgalinius pasivažinėjimus ir fiksavimą fotoaparatu. Sėsdavome su žmona, per atostogas, savaitgalius ir važiuodavome į kurią, nors pusę. Taip kaupėsi medžiaga, kurios nedidelę dalį rodau šioje parodoje. Dar yra vietų kur vykti ir ką fiksuoti.“
Svarbiausi Alvydo Šalkausko fotografijų ciklai: „Lietuvos dvarai“, „Žaidimas šviesa“, „Prisiminimai apie gimtą kaimą“, „Gimtadieniai“, „Kolegos“, „Vilniui“, „Po saulės ženklu“, „Per laiko tėkmę“, panoraminiai fotografijų ciklai „Gimto kaimo liekanos“, „Paskutinė a lia vakarienė“.
Paroda skirta Lietuvos valstybingumo šimtmečiui paminėti. Lietuvos dvarų projektas pradėtas įgyvendinti 2010 metais ir tęsiamas iki šiol. Paroda kviečia susipažinti su nuotraukose įamžintų dvarų istorija, atrasti ir pamatyti jų grožį, pokyčius, atrasti netikėtas menininko pamatytas ir užfiksuotas detales, priartinančias kiek primirštą istoriją.
Menotyrininkė Gabrielė Kuizinaitė
Fragmentai iš fotomenininko Alvydo Šalkausko personalinės fotografijų parodos apie dvarus. Fotografavo fotomenininkas Alvydas Šalkauskas.
Sorry, nothing found.
Juvelyrės Nijolės Jovarienės personalinė papuošalų paroda „METALO ŠVELNI ESATIS“
Perkūno name-muziejuje (adresas: Aleksoto g. 6) rugsėjo 30 d. 12 val. vyks juvelyrės Nijolės Jovarienės personalinės papuošalų parodos „Metalo švelni esatis“ atidarymas.
Nijolė Jovarienė profesinėje veikloje yra vokiečių kalbos mokytoja. Viena iš laisvalaikio saviraiškos formų – metalo dirbinių gamintoja. 2015 metais Kauno taikomosios dailės mokykloje įgijo „Dailiųjų metalo dirbinių gamintojo“ diplomą ir surengė parodą „Sakrali būtis“. N.Jovarienės dėstytojas juvelyras Egidijus Strackas teigia, kad ji – savitą koncepciją ir stilių turinti menininkė, naudojanti naujus, neformalius darbo metodus, savo originaliu požiūriu papildanti juvelyrų gildiją kūriniais, kurie gali drąsiai lygiuotis su kitų kūrėjų darbais, yra nešiojami su meile: „Tikiuosi, kad menininkė ir toliau liks ištikima pasirinktoms temoms bei dar ne kartą nustebins mus savo naujomis kolekcijomis.“
Eksponuojamoje parodoje pristatomi naujausi menininkės darbai iš šių kolekcijų: „Kilni širdis“, „Rašikliai ant delno“, „Votai“, „Šaukšteliai pilni Gerovės“, „Atodaira“. Sukurtuose papuošaluose atgyja senovinės, išraiškingos, įdomios savo praeitimi detalės. Tai – kelionė laiku, protėvių ir senolių laikrodžių, šaukštelių suklestėjimas naujai, delikati improvizacija: ar tiems antikvariniams akcentams patiks jų naujoje erdvėje, naujoje meninėje fantazijoje. Improvizaciniai derinimai suteikia magiškos meditacijos poveikį, išdegta emalė susijungia su perlų, krištolo karoliukais, metalo nėrinių ir senovinių elementų būtimi. Papuošalo prabanga išreiškiama fantazija ir senoviniais akcentais. Reikia pabrėžti, kad papuošalai kuriami tik rankų darbu, todėl yra archajiškai gruboki. Menininkės nuomone, papuošalo kokybės suvokimą nulemia jo sukelti jausmai, o jos ekstravagantiškos kūrybos gerbėjos teigia, jog nešiojant individualiai sukurtas vienetines puošmenas, jaučia unikalią antikvarinių detalių dvasią.
Kalbėdama apie savo inspiracijas, menininkė teigia: „Pagarbus požiūris į visą Kūriniją, į praeitį, kelionės po muziejus – tai svarbiausia mano kūrybai ir yra didžiausias įkvėpimas. Labai vertinu prasmingumą, originalumą ir, svarbiausia, patį kūrybos procesą. Matau grožį, kai jo ieškau, o kurdama pajaučiu emocinį ryšį su kūriniu, senovine detale. Manau, jog asmenybės, besidominčios antikvariniais daiktais – išsilavinusios, inteligentiškos, jautrios, dėmesingos ir pagarbios praeičiai, protėviams, istorijai ir tikroms vertybėms.“
Menininkė yra dėkinga dailės mokyklos profesionaliems pedagogams. Taip pat, autorė labai dėkoja dėstytojui juvelyrui Egidijui Strackui, „Vilijampolės dailės centro“ vadovui, kuris paskatino dirbti su emale, išpildyti įvairias koncepcijas, identifikuoti ir atrasti savo stilių.
Paroda veiks iki lapkričio 1 dienos.
Parodos rengėjai: VšĮ „Gabrielės meno galerija“ ir Perkūno namas-muziejus.
Pranešimas spaudai parengtas pagal menotyrininkės Gabrielės Kuizinaitės tekstą.
Fragmentai iš juvelyrės Nijolės Jovarienės personalinės parodos “Metalo švelni esatis”.
Sorry, nothing found.
Maloniai kviečiame rugsėjo 27 dieną, ketvirtadienį, 17.30 val. apsilankyti VERSLO PARKE AUŠRA, čia bus atidaryta nauja parodinė erdvė „Meno zona‘‘. Renginio metu bus galima susipažinti su tapytojo Edmundo Kartano paroda „Paslapties beieškant“, pabendrauti su menininku, paklausyti gitaristų muzikos, gros: Vilius Jasaitis ir Pijus Makauskas. Paroda verslo parke AUŠRA veiks iki spalio 31 d. Ateityje čia esančioje jaukioje parodų erdvėje planuojama rengti ir kitų menininkų kūrybos parodas.
Parodos lankytojai VERSLO PARKE AUŠRA laukiami (Vytauto pr. 23) kiekvieną dieną nuo 9 iki 17 val. Parodos rengėjai – VERSLO PARKAS AUŠRA ir VšĮ ‘Gabrielės meno galerija’.
Renginio rėmėjai: Coffee one, Spaustuvė bistro, Kaimo turizmo sodyba “Šaltupis”.
Žvilgsnis į tapytojo Valentino Jankauskio tapybą ‚Menas-tai mano emocijos‘‘
Šiuo metu Jurbarko krašto muziejuje, parodų ir koncertų salėje, veikia jaunos kartos tapytojo Valentino Jankauskio tapybos darbų personalinė paroda „Menas-tai mano emocijos‘‘. Paroda jau buvo pristatyta Vinco Kudirkos Viešojoje bibliotekoje, Kauno miesto Vinco Kudirkos viešojoje bibliotekoje, jaunimo meno ir muzikos skyriuje. Pagėgių bibliotekos filialuose, Tauragės kultūros scenoje, Pagėgių pasienio rinktinės erdvėse. Jis yra baigęs tapybos kursus Kauno kolegijoje, tapo nuo 8 klasės. Gyvena ir kuria Tauragėje, ir Kaune: fotografuoja ir tapo. Personalinėje parodoje V. Jankauskis pristato paveikslus, sukurtus 2014-2018 metais. Kelerių metų laikotarpiu sukurti darbai yra tapyti abstrakčiąja stilistika. Darbus galima suskirstyti į idėjos, minties realizavimo ir skleisties ir simbolinius, metaforinius ciklus, kiekviename darbe ieškoti gilesnių atsakymų ir prasmės. Didelis dėmesys V. Jankauskio kūryboje yra skiriamas spalvų niuansacijai, dekoratyvumui bei įvairovei, meninei kompozicijai. Kiekvieno paveikslo stilistika ir koloristika yra įvairi, nuolat kintanti ir besikeičianti. Menininkas kalbėdamas apie savo kūrybą nuolat akcentuoja emocijos svarbą, tai yra įrašyta į parodos pavadinimą. Emocija diktuoja meninius sprendimus, o taip pat nulemia ir improvizuotą ekspresyvią kūrinio kalbą ir koloristiką. Per geometrizuotas formas , detales V. Jankauskis išreiškia savąją pasaulio sampratą, dažname tapytojo darbe dėmesys skiriamas linijų, formos, spalvos vienovei sukurti ir išgryninti.
Emocijomis pulsuojantys darbai, išraiškingos formos ir detalės, pakankamai ryškios, neprislopintos spalvos , jų dermės ir kontrastai savo vaizdine dinamika yra išraiškingi, kadruojantys bent kelias prasmes savajam žiūrovui, kuriantys vieningą, bet savitą pasaulį, kuriame egzistuoja ir misticizmas, neįminta mįslė, o tuo pačiu vidinio ir išorinio pasaulio pilnatvė, teigianti pasaulio įvairovė, jos kaitos spektras, kuris visada yra pažymėtas emocijos ir tikrumo ženklu.
Žvelgiant į V. Jankauskio paveikslus stebina jo darbų tematinė įvairovė. Jo darbus vienijanti abstrakti stilistika tampa tik priemone menininko improvizacijai ir nuolatinėms paieškoms. Pasitelkdamas skirtingas išraiškos priemones ir jų pagalba kurdamas individualius simbolius tapytojas pateikia meninius naratyvus, kuriuose dominuoja transformuoti gamtos motyvai ir jų interpretacijos. Paroda veiks iki spalio 16 d. Parodos rengėjai VšĮ ‚Gabrielės meno galerija“ ir ‚Jurbarko krašto muziejus“.
Menotyrininkė Gabrielė Kuizinaitė
Fragmentai iš tapytojo Valentino Jankauskio parodos “Menas-tai mano emocijos”. Fotografavo parodos autorius fotomenininkas Valentinas Jankauskis.
Sorry, nothing found.
Šių metų rugsėjo 11 d. 17:30 val. Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešojoje bibliotekoje (Laisvės al 57) vyks tapytojo Sigito Oranto-Sausio personalinės tapybos darbų parodos “Mano pasaulis” atidarymas. Sigitas Orantas-Sausis gyvena ir kuria Kaune. Dailės mokėsi A. Martinaičio dailės mokykloje, yra tautodailininkas. Parodose dalyvauja nuo 2014 metų. Šioje parodoje pristato savo darbus, kurie sukurti 2014-2018 metų laikotarpiu. Tapytojas nuolat ieško naujų temų, eksperimentuoja formomis, improvizuoja spalvų dermėmis. Tai ir nulemia, kad tapytojo kūryba yra nuolat kintanti. Kiekviename S. Oranto darbe atspindintis pasaulis išreikštas per koloristinės tapybos, rytietiškų formų, minimalistinės geometrizacijos, persipinančių stilistikų įvairovę. Menininko kūrybai įtakos turėjo Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, Kazys Šimonis, Claud Monet, atskiruose darbuose ryškėja fragmentiški šių autorių kūrybos intertekstai.
Sigito Oranto-Sausio kūrybai būdinga aiški kompozicija, dekoratyvumas, skirtingų kultūrų motyvų pasikartojimas. Gamtinis motyvas kyla iš abstraktaus vaizdinio, kurį neabejotinai inspiruoja emocija, nuotaika ir neapibrėžtos, ekspresyvios formos puikiai atspindėtos per koloristikos įvairovę bei dinamiką. Menininko kūryboje vienu iš svarbiausių simbolių tampa mandala, kuri yra ir kūrinio kompozicijos, ir meninės saviraiškos būdas, sutalpinantis pasaulio suvokimą ir jo raišką kūryboje, padedantis surasti meninės formos ir dvasinės harmonijos neatskiriamumą. Parodoje Sigitas Orantas-Sausis naujausius savo darbus paveikslus: “Pavasario sparnai”, “Prie Neries”, “Keliai keleliai”, “Zuikių pasaka”, “Žvaigždžių daina” ir kt. Darbų pavadinimai poetiški, literatūriniai, asociatyvūs, keliantys aliuzijų ir su lietuviškojo folkloro ir simblistine bei Rytų tradicijomis.
Tapytojas Sigitas Orantas-Sausis atidarymo metu skaitys savo eiles, saksofonistas Aleksandras Lakšmanas atliks džiazines improvizacijas. Paroda veiks iki spalio 11 d.
Parodos rengėjai VšĮ “Gabrielės meno galerija“ ir Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešoji biblioteka.
Fragmentai iš tapytojo Sigito Oranto-Sausio parodos fotografavo fotomenininkai: Vigmantas Balevičius ir Antanas Antanas Untydi.
Sorry, nothing found.
Žinomos tekstilininkės Marijonos Sinkevičienės paroda “ Atmintis“ Estijoje
Šių metų rugsėjo 5 d. val. d. LR ambasadoje Estijos Respublikoje (adresas: Uus 15, EE 0100) , vyks žinomos tekstilininkės Marijonos Sinkevičienės parodos “Atmintis“ atidarymas. Paroda skirta Lietuvos valstybingumo šimtmečiui paminėti. Tai keliaujanti paroda. Marijonos Sinkevičienės darbai sujungia tekstilę ir modernumą. LR ambasadoje Rygoje M. Sinkevičienė pristato gobelenų parodą “Atmintis“, kurią sieja su Lietuvos valstybingumo ženklais, tautinio audinio tradicija. Sausio 13-osios įvykiais.
“ Šio kūrybinio darbo tikslas – įprasminti Lietuvos istorinę atmintį, siekiant perteikti Lietuvos nueitą kelią ir ryžtą, išsaugoti globalias vertybes. Perteikiant mūsų tautos gilias tekstilės tradicijas konceptualioje kūrinio raiškoje. Pagrindinė šio kūrinio esmė- istorinė atmintis. Pateikti Lietuvos visuomenei kaip mūsų Tautos dokumentą, kuris visuomet primintų, kad Laisvė turi savo kainą, kuri aplaistyta didvyrių krauju, ugdyti visuomenės pilietiškumą, ypač jaunimo, ateities kartų. Pasakojo parodos autorė M. Sinkevičienė. “
Parodoje pristatomuose gobelenuose autorė įvairiomis faktūromis audžia Lietuvos himno, dainos, “Lietuva brangi“ eilutes, tarsi žaidžia jų fragmentais, apeliuoja į kiekvieno lietuvio istorinę atmintį, tautinės tapatybės ir savivertės jausmus. Kituose parodos gobelenuose M. Sinkevičienė improvizuoja tradicinių liaudies raštų ornamentika ir spalvomis, juos modernizuoja, šiuolaikine tekstilės kalba kviečia dialogui apie istorinę atmintį ir jos kaitą.
Tekstilininkė Marijona Sinkevičienė gimė Tauragės raj., gyvena ir kuria Kaune. 1971 metais Kauno Stepo Žuko taikomosios dailės technikume, ji įgijo rūbų modeliavimo-konstravimo specialybę. 1976-1982 metais studijavo Vilniaus dailės akademijoje, įgijo tekstilės specialybę. Dirbo dėstytoja Kauno kolegijoje, vėliau tapo docente. Nuo 1987 metų M. Sinkevičienė yra Lietuvos dailininkų sąjungos narė. Priklauso tekstilės dailininkų grupei “Esame“. Dalyvauja grupinėse parodose, rengia personalines parodas Lietuvoje ir užsienyje. Menininkė dalyvauja pleneruose, kūrybinėse dirbtuvėse, įyvendina tekstilės projektus.
M. Sinkevičienės kūrinių yra įsigiję Lenkijos, Gdynės, Krosnos, Lietuvos dailės muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio muziejai, Raseinių krašto istorinis muziejus. Tekstilės darbus yra sukūrusi Nacionaliniam Kauno dramos teatrui (1986), Ukrainos Slavičius vaikų darželiui- lopšeliui yra sukurtas penkių gobelenų ciklas “Metų laikai (1987 )“M. Sinkevičienės paroda LR ambasadoje Estijoje veiks iki spalio 20 d. Parodos rengėjai: VšĮ „Gabrielės meno galerija“ ir LR ambasada Estijos Respublikoje.
Pranešimas spaudai parengtas pagal parodos kuratorės Gabrielės Kuizinaitės tekstą.
Fragmentai iš tekstilininkės Marijonos Sinkevičienės parodos LR ambasadoje Estijoje:
Sorry, nothing found.
Filosofinės lietuvių fotografo įžvalgos Niujorko gatvėse
Tomas Pabedinskas
Liepos 31 d. 17 val. Lietuvos švietimo istorijos muziejuje, vyks fotomenininko Iridijaus Švelnio fotografijų paroda „I LOVE NY“atidarymas . Šia paroda autorius prisistato plačiajam žiūrovų ratui iki šiol mažai pažįstamame gatvės fotografo amplua. Ekspozicijoje bus galima išvysti nespalvotas, Niujorko gatvių kasdienybę ir jose sutiktus ryškius žmonių tipažus įamžinusias fotografijas, kurios žiūrovo žvilgsnį kreipia ne į gerai pažįstamus šio didmiesčio simbolius, o į tikrą gyvenimą jame.
I. Švelnys yra surengęs ne vieną asmeninę parodą bei dalyvavęs grupinėse parodose Lietuvoje ir užsienio šalyse. Jose fotografas eksponavo skirtingas savo darbų serijas: „žuvies akies“ objektyvu užfiksuotus senamiesčių vaizdus („Lietuvos senamiesčiai“), neįprastai minėtos optikos transformuotus gamtovaizdžius („Medžių grafika”), estetizuotas nuogo žmogaus kūno fotografines studijas (instaliacija „Apribojimų aspektas”), bendrą tarpdisciplininį kūrybinį projektą su neįgalia jaunąja fotografe Gabija Riaubaite („Migrena”) ir kt. Nepaisant fotografijų motyvų ir temų įvairovės, jose nuosekliai skleidėsi I. Švelnio autorinis braižas – kruopščiai apgalvotos urbanistinės ir gamtinės aplinkos atvaizdų kompozicijos ar specialiai fotografijai pozuojančių žmonių kūno kalba perteikiamos apibendrintos metaforinės prasmės.
Toks kūrybinis metodas ir siekis savo gyvenimo filosofiją išreikšti vaizdų kalba I. Švelnį labiau sieja su ilgalaikėmis vaizduojamojo meno, fotografijai įtaką dariusios dailės tradicijomis, nei su dabar įprastu fotografo, kaip akylo lemiamų momentų „medžiotojo” vaidmeniu. Ligšioliniuose darbuose autorius atsiskleidė ne kaip išraiškingiausių natūralios gyvenimo tėkmės akimirkų fiksuotojas, bet kaip fotografuojamų siužetų „režisierius” ir estetas, nebijantis nuotraukose kone neatpažįstamai transformuoti įprastus tikrovės vaizdus.
Tačiau serijoje apie Niujorką I. Švelnys išbando visiškai kitą fotografijos sritį. Atrodytų, čia ir pradinė mintis, ir jos įgyvendinimo metodas, ir ypač žiūrovui pateikiami kūrybiniai rezultatai yra visiškai kitokie, nei ankstesniuose autoriaus darbuose. Šiuo atveju kūrybiniam procesui pradžią duoda ne fotografo vaizduotė, bet aplinkinė realybė ir neretai chaotiška didmiesčio gyvenimo tėkmė. Tokiomis aplinkybėmis keičiasi ir paties autoriaus vaidmuo – neturėdamas galimybės apgalvoti ir sokomponuoti būsimo kadro, jis turi pasikliauti intuicija ir akimirksniu priimti sprendimą, ką ir kaip įamžinti nuotraukoje. Fotografija, kaip teigė britų meno kritikas Johnas Bergeris, pirmiausia yra pasirinkimų menas: „Nuotrauka yra rezultatas fotografo sprendimo, kad verta užfiksuoti tai, jog tam tikras įvykis ar objektas buvo jo pamatytas. Jei viskas, kas egzistuoja, būtų nuolat fotografuojama, kiekviena nuotrauka taptų bereikšme”. Šios pastabos ypač teisingos gatvės fotografijos kontekste – visas kūrybinis veiksmas čia, iš esmės, telpa akimirksniu įvykstančiame fotografo sprendime užfiksuoti vieną ar kitą gyvenimo akimirką.
Taigi kokius momentus pasirenka įamžinti I. Švelnys ir kaip tai atsisipindi galutiniame kūrybiniame rezultate, kuri įvertinti autorius kviečia parodoje? Šį kartą menininkas seka fotografijos kryptimi, kuri susiformavo kaip tik ten, kur buvo kuriama jo naujoji fotografijų serija – Amerikos didmiesčių gatvėse. XX a. šeštuoju ir septintuoju dešimtmečiais amerikiečių fotografai, klajodami miestų gatvėmis, įamžino jų chaotišką gyvenimą, socialinius prieštaravimus, žmonių susvetimėjimą, o kartais – net ir egzistencinę dramą. Tokį fotografų požiūrį perteikė anuomet įprastų technolginių ir estetinių kokybės reikalavimų neatitinkantys „šurkštūs” tikro gyvenimo vaizdai, o jų prasmės neapibrėžtumas tapo neatskiriama amerikietiškos gatvės fotografijos dalimi.
Panašiai į Niujorką žvelgia ir I. Švelnys. Jo darbuose gatvės gyvenimo dinamiškumą perteikia judėjimo sąlygojami vaizdo „išsiliejimai”, o daugiaplanės kompozicijos ne tik užmena vizualinius galvosūkius, bet ir atvaizdo prasmę padaugina kone iki begalybės. Su tikrovės vaizdu persidengiantys įvairūs užrašai, plakatai, reklaminiai stendai, graffiti peišiniai tuo pat metu ir vizualiai konkuruoja tarpusavyje, ir praturtina fotografijų prasmę, neleisdami žiūrovui apsiriboti baigtine, vienaprasme nuotraukų interpretacija. Tikro gyvenimo netobulumą, dramą, o kartu ir savitą jo žavesį padeda atskleisti spontaniškos, „geros” fotografijos taisyklių rėmuose netelpančios kompozicijos, pasvirę horizontai ir didelis nespalvotų fotografijų kontrastas. Visa tai kuria betarpiško, gyvo santykio su įamžintu Niujorko gyvenimu įspūdį, leidžia autoriui emociškai įtaigiai perteikti individualaus žmogaus situaciją įspūdingo mąsto didmiesčio aplinkoje.
Vis dėlto, pasirinkęs ligšiolinės jo kūrybos kontekste naują fotografijos žanrą ir neįprastą stilistiką, I. Švelnys fotografiją ir šį kartą pasitelkia perteikti filosofinėms įžvalgoms, pratęsiančiomis ankstesnius jo darbus. Autorius teigia, kad fotografuodamas Niujorke norėjo atkreipti dėmesį į individualaus žmogaus suvaržymus, kurie egzistuoja net ir žymiosios Niujorko Laisvės statulos papėdėje. „Žmonės čia nuolat gyvena dėžutėse: ryte prausiasi dušo kabinoje, vėliau keliauja į darbą ankštame metro ir praleidžia visą dieną biure”, – pasakoja savo įspūdžius fotografas. Tokie apribojimai nėra vien fiziniai – jie lemia ir laisvo pasirinkimo, mąstymo suvaržymus. Apie tokią šiuolaikinio žmogaus situaciją I. Švelnys „kalba” ir vizualiomis užuominomis. Greitas ir griežtai sustyguotas šių dienų gyvenimo ritmas yra tarsi kryžius, kurį kiekvienam tenka nešti susvetimėjusioje didmiesčio visuomenėje – lyg tam metro keleiviui, kuris fotografijoje atrodo laikantis švytintį kryžių.
Taigi kaip ir ankstesnius savo darbus, taip ir Niujorko gatvių fotografijas I. Švelnys pripildo simbolinėmis prasmėmis. Nors šį kartą jos ne sukuriamos paties autoriaus, bet „atrandamos” kasdienėje gyvenimo tėkmėje, tačiau išplečia fotografijų interpretacijų galimybes toli už jų tiesioginio, dokumentinio turinio ribų. Parodos rengėjai VšĮ „Gabrielės meno galerija“ ir „Lietuvos švietimo istorijos muziejus“.
Fragmentai iš fotomenininko Iridijaus Švelnio “I Love Ny” parodos atidarymo.
Sorry, nothing found.
Žinomos tekstilininkės Marijonos Sinkevičienės paroda „Atmintis“
Nuo šių metų liepos 10 dienos LR Užsienio reikalų ministerijoje, veiks žinomos tekstilininkės Marijonos Sinkevičienės paroda “Atmintis”. Paroda šiais metais jau buvo eksponuota: LR Seimo rūmuose, Vilniaus Rotušėje, Kėdainių daugiakultūriniame centre, Kauno galerijoje “Meno parkas”, Raseinių krašto istorijos muziejuje, LR ambasadoje Rygoje.
Tekstilininkė Marijona Sinkevičienė gimė Tauragės rajone, gyvena ir kuria Kaune. 1971 metais baigė Kauno Stepo Žuko dailės technikumą, ji įgijo rūbų modeliuotojos specialybę. 1976-1982 metais studijavo Vilniaus Dailės akademijoje, įgijo tekstilės specialybę. Dirbo dėstytoja docente. Nuo 1987 metų M. Sinkevičienė yra Lietuvos dailininkų sąjungos narė. Priklauso tekstilės grupei “Esame“. Dalyvauja tarptautinėse, grupinėse parodose: Lietuvoje ir užsienyje. Menininkė dalyvauja pleneruose, kūrybinėse dirbtuvėse, įgyvendina tekstilės meno projektus. Tekstilininkės M. Sinkevičienės projektų yra įsigiję Lenkijos Gdynės, Krosnos, Lietuvos dailės muziejus, Raseinių krašto muziejus. Tekstilės darbų autorė yra sukūrusi Nacionaliniam Kauno dramos teatrui (1986m.), Ukrainos -Slavičiaus vaikų darželis-lopšelis, sukūrė gobelemnų ciklą “Metų laikai” (1987 m.).
Kalbėdama apie savo projekto kūrybinį procesą tekstilininkė M. Sinkevičienė teigia: „Kūrybiniame darbe stengiuosi įgyvendinti aktualias temas, susijusias su tautos istorija, kultūros paveldu, tradicijomis. Artėjant Lietuvos valstybingumo šimtmečiui norėjau įprasminti Lietuvos nueitą kelią savo kūrybiniuose darbuose. Juo labiau, kad mano šeima susijusi su šimtmečio istoriniais įvykiais partizaninės kovos, tremtis, Sausio 13-oji. Aš asmeniškai, aktyviai dalyvavau Sąjūdžio organizuojamuose mitinguose. Sausio 12-ąją budėjau prie Lietuvos Parlamento rūmų, klausiau atliekamų dainų, kurios skambėjo žmonių lūpose, skanduotės, kurios jungė tūkstančių žmonių širdis į vieną bendrą tikslą ar troškimą- Laisvė. Todėl norėjosi Lietuvos valstybingumo šimtmečio proga sukurti šį tekstilės darbų ciklą „Atmintis“.
Parodoje pristatomuose gobelenuose autorė įvairiomis faktūromis audžia Lietuvos himno dainas: „Lietuva brangi“, tarsi žaidžia jų fragmentais, apeliuoja į kiekvieno lietuvio istorinę atmintį, tautinę tapatybę ir lietuviškosios savivertės jausmus. Parodą pristato VšĮ ‚Gabrielės meno galerija. Paroda veiks iki rugpjūčio 30 d. Parodos kuratorė menotyrininkė Gabrielė Kuizinaitė.
Fragmentai iš tekstilininkės Marijonos Sinkevičienės parodos “Atmintis”.
Sorry, nothing found.
Tapytojo Edmundo Kartano personalinė paroda „PASLAPTIES BEIEŠKANT“
Šiuo metu Verslo Parke AUŠRA (Vytauto pr. 23) veikia trečioji tapytojo Edmundo Kartano personalinė paroda „PASLAPTIES BEIEŠKANT“. Jaunos kartos tapytojas Edmundas Kartanas gimė 1973 metais Šiauliuose. Nuo 2003 metų gyveno Kaune, šiuo metu gyvena ir kuria Kauno rajone Vandžiogaloje. Tapyba ir piešimu tapytojas E. Kartanas domėjosi nuo pat vaikystės. E. Kartanas abstrakcionisto tapytojo Antano Obcarsko suaugusiųjų dailininkų grupės dalyvis. Tapytojas E. Kartanas rengia ne tik personalines parodas, bet ir dalyvauja grupinėse parodose. E. Kartanas savo kūryboje pasirinko abstrakčios tapybos stilistiką bei koloristinę ir tematinę įvairovę. Tapytojas savo mintis ir svarstymus išreiškia per potėpius, liniją, spalvą. Nuo 2015 metų autorius bendradarbiauja su VšĮ „Gabrielės meno galerija“.
Parodoje pristatomi tapytojo kūriniai, sukurti 2017-2018 metų laikotarpiu. Tapytojo kolekciją jau sudaro apie šimtas kūrinių. Trečiojoje personalinėje E. Kartano parodoje „PASLAPTIES BEIEŠKANT“ tapytojas pristato 14 paveikslų: „Seno žvejo valtis“, „Atspindžiai“, „Laiptai“, „Prošvaistės“, „Gelmės“, „Upelis“, „Tarp“, „Miško paslaptys“, „Beieškant“, „Sapnas“, „Gaivalas“, „Namelis prie krioklio“, „Aš išeisiu parūkyti“, „Katės deimantai arba komplikuota meilė“. Kiekviename tapytojo E. Kartano darbo abstrakčioji stilistika slepia tam tikrą paslaptį, kiekvienas darbas turi savąją sukūrimo istoriją. Tapytojo savo abstrakčiajame pasakojime persipina įvairovė: nuo subtilios detalės iki spalvinės, formų įvairovės, ekspresyvios ir netikėtos koloristinės dinamikos. Dažnas tapybos darbas atspindi tam tikrą būseną, kuri reiškiama per gamtinę detalę, architektūros fragmentą, situacijos ar detalės pamatymą neįprastu rakursu, kasdienybės detalės sureikšminimas ar susimbolinimas. Tiek savo ankstesniuose kūriniuose, tiek parodoje eksponuojamuose yra svarbūs ženklai ir simboliai, kurie kartkartėmis pasikartoja ir kuria stiprų emocinį santykį su savuoju žiūrovu.
Kalbėdamas apie savo parodą teigia: „Vaikystės vaizduotėje kurdavau visokias istorijas, kurios leisdavo nuekeliauti į perskaitytas knygas, matytus filmus, ar į savo išgalvotą pasaulį, kuriame galėdavai turėti ar įminti paslaptį. Augant tos paslaptys po truputį nykdavo, buitis, įsipareigojimai, suvalgydavo energiją ir laiką leidžiantį gryžti į tą vaikystės būseną. Pradėjęs tapyti vis labiau ir labiau leidžiu sau gryžti į tą vaikystės būseną, pasijunti kūrėju, kuris kuria istoriją ir ieško paslapties, į kurios ieškojimai, galiu pakviesti ir žiūrovą, kuris per savo matymo lauką, spalvų priėmimą, gali taip pat ieškoti savo paslapties. Tai labai geras jausmas, kai Tavo darbas sukelia kažkam, kažkokias emocijas, nukelia į kažkokią būseną ar atvirkščiai pažadina iš buities ir rutinos. „
Visi 14 parodoje eksponuojamų E. Kartano tapybos darbų yra vieningi savo stilistika, išraiškingu pasakojimu, jungiančiu realybę ir fantaziją, liniją ir jos tęsinius, kontūrą, vaizdinį ir šešėlius, spalvą ir jos subtilius niuansus, meninę tiesą ir kūrybos paslaptį. Visa tai yra pažymėta meninės individualybės ženklu. Paroda veiks iki spalio pabaigos. Parodos rengėjai VšĮ „Gabrielės meno galerija ir Verslo Parkas AUŠRA. Menotyrininkė Gabrielė Kuizinaitė
Fragmentai iš tapytojo Edmundo Kartano parodos “Paslapties beieškant”.
Sorry, nothing found.
Fotomenininko Iridijaus Švelnio personalinė fotografijų paroda “Medžių grafika” Rygoje
2018 metais birželio 27 dieną 18: 30 val. LR Ambasdoje Rygoje, vyks fotomenininko Iridijaus Švelnio personalinės parodos „Medžių grafika“ atidarymas. Fotomenininkas Iridijus Švelnys gyvena ir kuria Kaune. Šiais metais tai jau 28-toji fotomenininko paroda Lietuvoje ir užsienyje. Fotomenininko Iridijaus Švelnio kūryba jau buvo pristatyta du kartus Vokietijoje ir vieną kartą Londone. Autorius fotografija domisi daugiau nei dvidešimt metų. Kurdamas menines fotografijas Iridijus Švelnys naudoja skirtingas fotografijų technikas ir technologijas. Jis yra sukūręs nemažai fotografijų naudodamas tiek tradicines, tiek skaitmenines fotografijos technikas. Šiuo metu autorius gilina savo fotografijų žinias Fotografijos institute Niujorke, taip pat veda įvairius seminarus bei mokymus meninės kūrybos temomis . Apie fotomenininko kūrybą jau yra rašę šie meno kritikai: doc. dr. menotyrininkas Remigijus Venckus, menotyrininkė Gabrielė Kuizinaitė ir kt. Parodoje „Medžių grafika“ fotomenininkas Iridijus Švelnys pristato meninį pasakojimą apie medžius. Parodoje pristatomos fotografijos išsiskiria modernia fotografijų kompozicija, universalia vaizdo „įrėminimo“ kompozicija, individualiu stiliumi. Savo kūriniais autorius suteikia galimybę ne tik pajausti emocijas, bet ir suvokti gamtos dialogo grožį. Medžiai- tai ilgaamžiškumo simbolis. Pateikdamas medžio įvaizdį per netikėtą prizmę autorius išryškina medžio formų įvairovę, paversdamas juos grafiniais vaizdiniais, taip sukurdamas tam tikrą dialogą su savuoju žiūrovu. I. Švelnio medžių fotografijose labai svarbi grafika. Fotomenininkas savo darbuose medį perteikia per tam tikrą formą, įžvalgas, filosofinius pastebėjimus.
Kalbėdamas apie seriją ‚Medžių grafika“ kūrimo procesą fotomenininkas Iridijus Švelnys pasakoja: „Fotografijų serija „Medžių grafika“ sukurta „žuvies akies“ objektyvo pagalba. Objektyvas matantis 180 laipsnių kampu vaizdą, perteikia neįprastą vaizdinį, kuomet mūsų pasąmonė vaizdinį supranta, tačiau sąmoningas mąstymas teigia, kad taip negali būti. Žiūrovas priverstas sustoti akimirkai bei pabandyti pasiaiškinti sąmonės bei pasąmonės konfrontacijos klausimą. Per grafinių linijų žaismą į emocijas – toks pagrindinis kūrybinis tikslas. Sąmoningas mąstymas, ieškodamas suvokimo bei pažinimo tapatumų, fotografijos vaizdinį interpretuoja įvairiais aspektais, leisdamas mąstymui atrasti grafinių linijų žaisme emocijas, kurios mums primins vaikystę, gyvenimiškus nuotykius, praradimus ar atradimus, pasitikėjimą, džiaugsmą. Atrasti brolį, šeimą, artimą draugą, tėtį, mamą, močiutę, senelį“.
Savo fotografijose autorius siekia perteikti jausmą, kad esi apglėbęs medį, prigludęs prie jo, atsigulęs po juo, kuomet medis tampa tarpininku tarp Tavęs ir dangaus, leidžia Tau pajausti dar nepatirtas emocijas, atgauti ramybę bei pasitikėjimą, pažinti save per susitapatinimą su gamta, atrasti savyje „Aš“.
Parodos rengėjai: VšĮ „Gabrielės meno galerija“ ir LR ambasada Rygoje.
Parodos kuratorė Gabrielė Kuizinaitė
Fragmentai iš fotomenininko Iridijaus Švelnio parodos “Medžių grafika” Rygoje.
print_gllr id=10714]
Fotomenininko Iridijaus Švelnio personalinė fotografijų paroda “Medžių grafika”
2018 metais gegužės 8 dieną 18 val. Šiaulių universiteto bibliotekoje II-ojo aukšto fojė (adresas: Vytauto g. 64) vyks fotomenininko Iridijaus Švelnio personalinės parodos „Medžių grafika“ atidarymas. Fotomenininkas Iridijus Švelnys gyvena ir kuria Kaune. Šiais metais tai jau 28-toji fotomenininko paroda Lietuvoje ir užsienyje. Fotomenininko Iridijaus Švelnio kūryba jau buvo pristatyta du kartus Vokietijoje ir vieną kartą Londone. Autorius fotografija domisi daugiau nei dvidešimt metų. Kurdamas menines fotografijas Iridijus Švelnys naudoja skirtingas fotografijų technikas ir technologijas. Jis yra sukūręs nemažai fotografijų naudodamas tiek tradicines, tiek skaitmenines fotografijos technikas. Šiuo metu autorius gilina savo fotografijų žinias Fotografijos institute Niujorke, taip pat veda įvairius seminarus bei mokymus meninės kūrybos temomis . Apie fotomenininko kūrybą jau yra rašę šie meno kritikai: doc. dr. menotyrininkas Remigijus Venckus, menotyrininkė Gabrielė Kuizinaitė ir kt. Parodoje „Medžių grafika“ fotomenininkas Iridijus Švelnys pristato meninį pasakojimą apie medžius. Parodoje pristatomos fotografijos išsiskiria modernia fotografijų kompozicija, universalia vaizdo „įrėminimo“ kompozicija, individualiu stiliumi. Savo kūriniais autorius suteikia galimybę ne tik pajausti emocijas, bet ir suvokti gamtos dialogo grožį. Medžiai- tai ilgaamžiškumo simbolis. Pateikdamas medžio įvaizdį per netikėtą prizmę autorius išryškina medžio formų įvairovę, paversdamas juos grafiniais vaizdiniais, taip sukurdamas tam tikrą dialogą su savuoju žiūrovu. I. Švelnio medžių fotografijose labai svarbi grafika. Fotomenininkas savo darbuose medį perteikia per tam tikrą formą, įžvalgas, filosofinius pastebėjimus.
Kalbėdamas apie seriją ‚Medžių grafika“ kūrimo procesą fotomenininkas Iridijus Švelnys pasakoja: „Fotografijų serija „Medžių grafika“ sukurta „žuvies akies“ objektyvo pagalba. Objektyvas matantis 180 laipsnių kampu vaizdą, perteikia neįprastą vaizdinį, kuomet mūsų pasąmonė vaizdinį supranta, tačiau sąmoningas mąstymas teigia, kad taip negali būti. Žiūrovas priverstas sustoti akimirkai bei pabandyti pasiaiškinti sąmonės bei pasąmonės konfrontacijos klausimą. Per grafinių linijų žaismą į emocijas – toks pagrindinis kūrybinis tikslas. Sąmoningas mąstymas, ieškodamas suvokimo bei pažinimo tapatumų, fotografijos vaizdinį interpretuoja įvairiais aspektais, leisdamas mąstymui atrasti grafinių linijų žaisme emocijas, kurios mums primins vaikystę, gyvenimiškus nuotykius, praradimus ar atradimus, pasitikėjimą, džiaugsmą. Atrasti brolį, šeimą, artimą draugą, tėtį, mamą, močiutę, senelį“.
Savo fotografijose autorius siekia perteikti jausmą, kad esi apglėbęs medį, prigludęs prie jo, atsigulęs po juo, kuomet medis tampa tarpininku tarp Tavęs ir dangaus, leidžia Tau pajausti dar nepatirtas emocijas, atgauti ramybę bei pasitikėjimą, pažinti save per susitapatinimą su gamta, atrasti savyje „Aš“.
Paroda veiks iki birželio 15 d.
Parodos rengėjai: VšĮ „Gabrielės meno galerija“ ir Šiaulių universiteto biblioteka.
Parodos kuratorė Gabrielė Kuizinaitė
Fragmentai iš I. Švelnio parodos “Medžių grafika”
Sorry, nothing found.
Žinomos tekstilininkės Marijonos Sinkevičienės paroda “ Atmintis“ Rygoje
Nuo šių metų gegužės 8 d. LR ambasadoje Rygoje, veiks žinomos tekstilininkės Marijonos Sinkevičienės paroda “Atmintis“. Paroda skirta Lietuvos valstybingumo šimtmečiui paminėti. Tai keliaujanti paroda. Marijonos Sinkevičienės darbai sujungia tekstilę ir modernumą. LR ambasadoje Rygoje M. Sinkevičienė pristato gobelenų parodą “Atmintis“, kurią sieja su Lietuvos valstybingumo ženklais, tautinio audinio tradicija. Sausio 13-osios įvykiais.
“ Šio kūrybinio darbo tikslas – įprasminti Lietuvos istorinę atmintį, siekiant perteikti Lietuvos nueitą kelią ir ryžtą, išsaugoti globalias vertybes. Perteikiant mūsų tautos gilias tekstilės tradicijas konceptualioje kūrinio raiškoje. Pagrindinė šio kūrinio esmė- istorinė atmintis. Pateikti Lietuvos visuomenei kaip mūsų Tautos dokumentą, kuris visuomet primintų, kad Laisvė turi savo kainą, kuri aplaistyta didvyrių krauju, ugdyti visuomenės pilietiškumą, ypač jaunimo, ateities kartų. Pasakojo parodos autorė M. Sinkevičienė. “
Parodoje pristatomuose gobelenuose autorė įvairiomis faktūromis audžia Lietuvos himno, dainos, “Lietuva brangi“ eilutes, tarsi žaidžia jų fragmentais, apeliuoja į kiekvieno lietuvio istorinę atmintį, tautinės tapatybės ir savivertės jausmus. Kituose parodos gobelenuose M. Sinkevičienė improvizuoja tradicinių liaudies raštų ornamentika ir spalvomis, juos modernizuoja, šiuolaikine tekstilės kalba kviečia dialogui apie istorinę atmintį ir jos kaitą.
Tekstilininkė Marijona Sinkevičienė gimė Tauragės raj., gyvena ir kuria Kaune. 1971 metais Kauno Stepo Žuko taikomosios dailės technikume, ji įgijo rūbų modeliavimo-konstravimo specialybę. 1976-1982 metais studijavo Vilniaus dailės akademijoje, įgijo tekstilės specialybę. Dirbo dėstytoja Kauno kolegijoje, vėliau tapo docente. Nuo 1987 metų M. Sinkevičienė yra Lietuvos dailininkų sąjungos narė. Priklauso tekstilės dailininkų grupei “Esame“. Dalyvauja grupinėse parodose, rengia personalines parodas Lietuvoje ir užsienyje. Menininkė dalyvauja pleneruose, kūrybinėse dirbtuvėse, įyvendina tekstilės projektus.
M. Sinkevičienės kūrinių yra įsigiję Lenkijos, Gdynės, Krosnos, Lietuvos dailės muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio muziejai, Raseinių krašto istorinis muziejus. Tekstilės darbus yra sukūrusi Nacionaliniam Kauno dramos teatrui (1986), Ukrainos Slavičius vaikų darželiui- lopšeliui yra sukurtas penkių gobelenų ciklas “Metų laikai (1987 )“M. Sinkevičienės paroda LR ambasadoje Rygoje veiks iki birželio 10 dienos. Parodos rengėjai VŠĮ „Gabrielės meno galerija“ ir LR ambasada Rygoje.
Pranešimas spaudai parengtas pagal parodos kuratorės Gabrielės Kuizinaitės tekstą.
M. Sinkevičienės parodos plakatas
Sorry, nothing found.
Tapytojos Zitos Virginijos Tarasevičienės personalinė tapybos darbų paroda
Nuo gegužės 3 d. Jurbarko Krašto muziejuje, veiks tapytojos Zitos Virginijos Tarasevičienės personalinė tapybos darbų paroda.
Personalinėje parodoje tapytoja Zita Virginija Tarasevičienė pateikia savo įvairiais laikotarpiais sukurtus darbus, kurie yra nutapyti abstrakčiąja stilistika, tačiau juos galima skirstyti į tematinius idėjinius ciklus, ieškoti jų simbolinės ar naratyvinės prasmės. Dailininkė savo darbais kviečia parodos žiūrovus ne tik įsiklausymui į tapybinį pasakojimą, bet ir dialogui.
Zita Virginija Tarasevičienė gyvena ir kuria Kaune. Tapyti pradėjo daugiau nei prieš 20 metų, nuo to laiko dalyvauja ir parodiniame gyvenime: rengia personalines parodas, dalyvauja grupinėse meno parodose. Žvelgiant į dailininkė tapybos darbus pirmiausia stebina tiek jos darbų stilistinė, tiek ir koloristinė įvairovė. Jos darbus vienija abstrakti stilistika, tačiau ji tampa tik priemone menininkės ieškojimams ir improvizacijai ir simboliniam abstrahavimui. Kartkartėmis jos kūryboje galima įžvelgti stilizuotą moters figūrą su drugeliu, nutūpusiu ant veido; elegantiška linija pilkos, juodos ir raudonis spalvos kontrastai išryškina pamatinius žmogaus ir pasaulio vaizdinius, aktualizuota estetizuoto grožio sampratą. Dažname Z. Tarasevičienės darbe galima įžvelgti itin abstrahuotus peizažo ar urbanistinio vaizdinio fragmentus. Tačiau ir šio žanro darbuose vyrauja spalvinės dermės bei kontrastai, emocinis vaizdinio perteikimas, kada abstrakčioji raiška tampa itin dinamiška ir nesutelpa įrėmintos erdvės apibrėžtyje. Sujungiančiu darbo elementu tampa geltona smulkutė linija, apraizganti ir susiejanti visus tapybos darbo elementus. Abstrakčiajam autorės darbų ciklui yra priskirtini darbai „Lietuje“, triptikas „Ruduo lietuje“, „Tai toks tamsus abstraktas“, „Venecijos karnavalas“ rodo ne tik stilistinę bei žanrinę dailininkės darbų įvairovę, žymi tam tikrą jos kūrybos kaitą, bet ir įtvirtina violetinės, geltonos, rudos spalvų ir atspalvių dominantes.
Parodoje eksponuojami darbai „Spalvų labirintai“, „Gyvenimo labirintai“, „Prisiminimai“ ir kt, sudaro ciklą, kuriame dominuoja abstrakcija, tačiau išryškėja ir tam tikri žmonių figūrų, architektūros statinių, augmenijos kontūrai. Šiuose pasakojimuose tarsi per rūką ryškėjantis pasakojimas sukuria netikrumo, melancholijos, ramaus svarstymo apie tekantį laiką, praeitį ir dabartį slinktį, įtraukiančią į šį supasakintą, kiek mistifikuotą pasaulį ir savąjį žiūrovą. Paroda veiks iki birželio 16 d.
Parodos rengėjai: Jurbarko Krašto muziejus ir VšĮ „Gabrielės meno galerija“.
Pranešimas spaudai parengtas pagal parodos kuratorės menotyrininkės Gabrielės Kuizinaitės tekstą.
Z. Virginijos Tarasevičienės parodos plakatas
Sorry, nothing found.
Dangirutės ir Rimgaudo Maleckų fotografijų paroda „Fotografikos proveržis“.
Nuo šių metų balandžio 23 dienos Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijoj (J. Tumo Vaižganto g. 2) veikia fotomenininkų Dangirutės ir Rimgaudo Maleckų paroda „Fotografikos proveržis“. Ši paroda skirta Lietuvos valstybingumo šimtmečiui paminėti. Parodoje pristatomi naujausi fotomenininkų dueto kūriniai, sukurti pastaraisiais metais.
Fotomenininkas Rimgaudas Aleksandras Maleckas gimė 1934 metais. Jis yra vienas iš modernistinės fotografijos (fotografikos) pradininkų Lietuvoje. 1959 metais jis baigė Kauno J. Gruodžio muzikos mokykloje režisūrą, o 1982 metais Vilniaus universitete įgijo žurnalisto specialybę. 1963 metais su kitais menininkais įkūrė Kauno fotoklubą, kurį laiką jam vadovavo. R. Maleckas yra Lietuvos fotomenininkų sąjungos Kauno skyriaus narys. Šiuo metu gyvena ir kuria Palangoje. R. A. Maleckas užima išskirtinę vietą Lietuvos fotografijos kontekste. Nuo pat kūrybinio kelio pradžios jis pasirinko abstrakčiąją modernistinę fotografiją, kurioje abstrakčių linijų ir formų, balta juoda žaismė padeda sukurti metaforiškus ir daugiaprasmius vaizdinius. R. A. Malecko darbams bene didžiausios įtakos turėjo XX a. pradžios Vakarų Europos didžiųjų P. Mondriano, P. Picasso, P. Klee tapyba. Iš lietuvių menininkų didžiausią įtaką turėjo E. A. Cukermano kūryba, kuri inspiravo fotomenininką abstrakčiajai fotografijos raiškai, formos ieškojimams.
Buvusi kaunietė Dangirutė Ona Maleckienė kuria panašia technika. Pirmieji jos darbai buvo publikuoti 2007 m. savaitraštyje ‘Nemunas”, ji iliustravo Kristijono Donelaičio knygą “Metai”, žurnalisto Kazio Požėros knygas “Nubruktų dilgėlių žiponėlis”, “Gruzinų ontologija”. Fotografų pora ne vienerius metus dalyvauja bendrose parodose Lietuvoje ir užsienyje, aukcionuose, leidžia meno albumus. Fotomenininkų darbai išsiskiria stilistine ir tematine įvairove: čia rasime tiek peizažus, tiek ir religinius siužetus, pateiktus abstrakčia forma ir stilistika. Juose dominuoja ženklai ir simboliai, ryškėjantus per sudvejintų vaizdus. Maleckų fotografija vizualios kalbos pagalba kuriama egzistencinė filosofinė įžvalga, mėginama suderinti priešybes, ieškoma dvasinės atsvaros. Fotografijų kompozicija išsiskiria išbaigtumu ir harmonija.
Dauguma Maleckų darbų yra vadinami kompozicijomis, jie pasižymi tobula forma, kai dėmesys kreipiamas į spalvinius kontrastus, šešėlius, faktūrų žaismą, iš viso to sukuriant begalinę harmoniją, pusiausvyrą tarp realybės ir globalios kosminės erdvės. Ir ankstesni, ir dabartiniai R.Malecko darbai yra sukurti nenaudojant jokių kompiuterinių technologijų. Tiesiog savo laiku menininkas atrado savąją stilistiką, kuri sujungė fotografiją ir dailę, tai tapo jo kūrybiniu keliu.
Pastarųjų metų Maleckų fotografikos parodos atnaujina pažintį su šio įdomaus, įtaigaus moderniosios lietuvių fotografijos pradininko ir jo žmonos kūryba, tu pačiu įgalina ir šiuolaikinius meninius jų eksperimentus vertinti ankstesniųjų meninių atradimų kontekste.
Informacija spaudai parengta pagal parodos kuratorės Gabrielės Kuizinaitės tekstą.
Parodos partneris VŠĮ ‚Gabrielės meno galerija“. Paroda veiks iki liepos 1 dienos.
D. ir R Maleckų parodos plakatas
Sorry, nothing found.
Jaunos fotomenininkės Indrės Bagdonės fotografijų personalinė paroda „3”
Balandžio 18 d. 17 val., Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešojoje bibliotekoje (adresas: Laisvės al. 57) vyks jaunos fotomenininkės Indrės Bagdonės personalinės fotografijų parodos „3” atidarymas.
Jaunos kartos fotomenininkė Indrė Bagdonė gimė 1986 metais, baigė žiniasklaidos inžinerijos studijas Kauno technologijos universitete. 2007 metais pradėjo fotografuoti. Pirmosios fotografijos buvo siejamos su Lietuvos laukais. Laikui bėgant, autorė pradėjo vis dažniau fiksuoti „nematomą“ grožį kiekviename žingsnyje, kurį sunku dažnai pastebėti per skubėjimą, lėkimą. O fotografija – geras būdas stabtelėti, įžvelgti, pajausti ir dalintis.
Kai jaunos kartos fotomenininkė Indrė Bagdonė sukūrė fotografijų seriją „Ruduo”, tą dieną įvyko gilesnė pažintis su fotografija. Rudens fotografijos kurtos su skaitmeniniu fotoaparatu. Autorė pagavo naują energijos bangą kartu su žvilgsnį prikausčiusiais atspindžiais. Pirmieji atspindžiai užfiksuoti viduryje žiemos, viduryje miško, ant užšalusio upelio ledo. Tokiu būdu gimė fotografijų serija „Ledas”, vėliau – fotografijų serija „Balos”.
Autorės foto slapyvardis „Capere Sensum” lotyniškai reiškia „Pagauti jausmą“. Fotomenininkė per nuotraukas siekia perteikti mintį, siužetą, sukurti erdvės tyliems apmąstymams, pasakoti akimirkos istorijas. Štai, pavyzdžiui, fotografijos serijos „Marios”, „Akmenys” ir „Geltoni vandenys” užfiksuotos Juodkrantėje skirtingais metų laikais, bet toje pačioje krantinėje, ir pasakoja skirtingas istorijas.
Indrės fotografijoms būdingos gilesnės prasmės ir kitokių emocijų, nei pirmas žvilgsnis į jas, suteikia nuotraukų pavadinimas. Jis nebūtinai tiesiogiai susijęs su vaizduojamu dalyku – dažnai gerokai išplečia jo suvokimą, sufleruoja apie paslaptį, nuojautą, pasiūlo užuominą, tarsi suteikdamos fotonovelės bruožų.
Paroda veiks iki gegužės 17 d. Parodos rengėjai – VšĮ „Gabrielės meno galerija“. Parodos kuratorė – Gabrielė Kuizinaitė.
Indrės Bagdonės parodos plakatas
Sorry, nothing found.
Nuo balandžio 16 d. Kauno kultūros centre ‚Tautos namai“ veiks tapytojos Ramintos Ardzevičienės personalinės parodos „Spalvotos balos“. „Spalvotos balos“ tai naujas Ramintos Ardzevičienės (g. 1983m.) tapybos darbų ciklas. Autorė – diplomuota menininkė, baigusi Vilniaus dailės akademijoje taikomosios grafikos specialybę, parodose dalyvaujanti nuo 2009 m.
Parodoje „Spalvotos balos“ pristatomi linksmi paveikslai su dar linksmesniais pavadinimais („Onka“, 2015). Tai tarsi asmenybės emocijų išsitaškymas ant drobės smulkmeniškos siurrealistinės abstrakcijos būdu pasakojant istorijas ištrauktas iš pasąmonės gelmių, realybę tarsi sapną dekonstruojant ir vėl sudedant į tvarkingas formas. Tapyba R. Ardzevičienei yra „atsipalaidavimo forma kur gali būti laisvas, nepriklausomas, tikras, su savo nuotaika ir mintimis toks koks esi.“
R. Ardzevičienė, pasitelkusi siurrealistinį automatizmą, tapo stengdamasi „išjungti protą ir logiką, leidžiant formoms ir spalvoms „sukristi atsitiktinai“ jų nevaržant, nepririšant prie taisyklių“. Tai tarsi perėjimas nuo konkretaus siužeto į abstrakciją ir atgal. Jos kūriniai – „tai lyg pasąmonės dėlionės susijungiančios ir vėl išsibarstančios, labiau būsenos nei konkrečios minties“ fiksacija. Tai spalvota nuotaika, kuri perkelia į abstrakčią pasaką be aiškių ribų, be pradžios ir pabaigos. Autorę domina žmogaus pasąmonės srautas, tai „kas lieka tarp žodžių, tarp eilučių, nutylėta ir nepasakyta, tas momentas kai nutildomas protas ir lieka tik intuicija ar jausmas, tai kas neapčiuopiama, nepamatuojama ir nepaskaičiuojama“.
Ramintos Ardzevičienės darbai primena vieno garsiausių siurrealizmo meno srovės atstovų Choano Miro (Joan Miró) XX a. ispanų tapytojo kūrinius. Skirtumas tik spalvų įvairovėje ir sodrume bei formų tankume. Jos darbai, kaip ir Ch. Miro – prisotinti vaikiškos išraiškos galios, juose dingsta natūralistinis erdvės suvokimas. Ištobulinta individualia ir iškart atpažįstama vaizdinių kalba menininkė kuria laisvai plevenančių naivių figūrų, augalų ir pasakų būtybių pasaulį. Lygius spalvotus paviršius užpildo ištisa raizgalynė mažų būtybių, abstrakčių ir apčiuopiamų formų kartais tampančių atpažįstamais objektais. Formos banguoja ir jungiasi viena su kita, sukurdamos virpantį siužetą perteikiamą tiksliai ir kruopščiai („Geltonas miestas“, Spalvotos balos“, „Miškas“). Paveiksluose svarbiausi pasakotojai – ryškios spalvos, kurios ritmingai maišosi, sukurdamos nerimastingą nuotaiką, džiugesį, lengvumą ir žaismingumą („Vabaliuko kelionė“, „Žalias“). Iš visų parodoje eksponuojamų kūrinių išsiskiria paveikslas „Mano neuronai“ (2017). Jame, tarsi abstrakčiojo ekspresionizmo meistrų įkvėpta, autorė ekspresyviai išreikia emocinę iškrovą, ištaškydama tiesiai ant drobės…
Ramintos Ardzevičienės tapybos darbai – emocionalūs ir prisotinti vaikiško tyrumo išreikšto ryškiomis spalvomis, paliekantys galimybę žiūrovui abstrakčią pasaką pasipasakoti pačiam. Tiesiog išdrįsti pabraidyti „spalvotose balose“. Paroda veiks iki gegužės 6 d. Parodos partneris ‘Kauno kultūros centras „Tautos namai“.
Teksto autorė Menotyrininkė Vilma Valiukonienė
Fragmentai iš Ramintos Ardzevičienės ciklo “Spalvotos balos”
Sorry, nothing found.
Fotomenininko Iridijaus Švelnio ir poetės Nijolės Demereckaitės-Švelnienės paroda „DUETAS“
Balandžio 14 dieną 18:30 val. Perkūno name – muziejuje (Aleksoto g. 6) vyks fotomenininko Iridijaus Švelnio ir poetės Nijolės Demereckaitės-Švelnienės parodos „DUETAS“atidarymas.
Ši paroda – tai dviejų skirtingų autorių kūrybinis duetas, kuris nėra surežisuotas, kuris nėra skirtas vienas kitam. Tai tiesiog atrastas sąlyčio taškas, kurį kirtę, darbai sueina į vientisą tandemą, bei sustiprina vienas kitą, leisdami pasiekti gilesnius žiūrovo emocinius sielos išjaučius. Autoriai keliauja savitais kūrybiniais keliais, kurdami naudoja savitas technikas, savitą suvokimą, liečia skirtingus, žmonėms aktualius, gyvenimo aspektus. Visa tai pateikia kūriniais, perleistais per savo vidinius išgyvenimus. Formuojasi tam tikra kūrybos sintezė, kai žodis papildo vaizdą, o vaizdas papildo žodį. Žvelgiant ir tyrinėjant darbus, nėra būtinybės svarstyti, ar pirmiausia buvo kuriama fotografija, o vėliau tekstas, ar atvirkščiai… Galima numanyti, kad abu autoriai ieškojo savitų raiškos būdų.
Sūnaus fotografijos ir motinos eilėraščiai – sukuria harmoningą visumą, kalbančią vaizdu ir žodžiu apie pasaulį, akimirkos amžinybę ir laikinumą, dabartį ir praeitį. Santykis tarp vaizdo ir žodžio yra nuolat besikeičiantis. Fotografija tampa – simboline žodžio iliustracija, o žodis tarsi papildydamas ją – pratęsia vaizdą. Tiek fotografijos, tiek eilėraščiai, sukuria daugiaprasmes dimensijas, kuriose slypi ryški emocija, išgyvenimo akimirkos fiksacija, nuotaikos blyksnis. Žodinėse ir vizualiose miniatiūrose – itin svarbūs tampa erdvės ir laiko metmenys, kuriuose yra apibrėžiama konkreti minimalizuota erdvė, įgaunanti universalumo, kur sustabdytas laikas, sujungia vakar ir šiandieną, galbūt ir rytdieną… Žodis ir vaizdas sugrąžina prie pastovių vertybių, ragina įsiklausyti į pamatinius žodžius, sugrįžti namo, prie savo ištakų… Tad fotografijoje simboliniu vaizdiniu tampa: apleistos sodybos durys, moters figūros, gamtos fone – šešėlis, veidas. Poezijoje – žodžio ištakų paieškos, minimalistiniai jausenų blyksniai.
N.Demereckaitės – Švelnienės ir I. Švelnio kūrybos paroda ir susitikimas su autoriais, kviečia kelionei į fotografijos ir poezijos pasaulį, dialogui su kūryba ir savimi.
Paroda veiks iki birželio 1 d.
Menotyrininkė Gabrielė Kuizinaitė
Fragmentas Iš I. Švelnio ir N. Demereckaitės-Švelnienės parodos “Dueto” parodos atidarymo ir parodos plakatas.
Sorry, nothing found.
Turkų dailininko Cetin Erokay paroda „Laiko šešėliai”
Lietuvos švietimo istorijos muziejuje (Vytauto pr. 52) balandžio 10 d. 17 val vyks žinomo turkų menininko Cetin Erokay parodos „Laiko šešėliai“ parodos atidarymas.
Cetin Erokay gyvena ir kuria Izmire, Turkijoje. Jis baigė magistro studijas Ege universiteto Ekonomikos ir Komercijos fakultete. Lankė piešimo pamokas pas dėstytojus – profesorių dr. Muside Icmeli ir Mahmut Dincer, nuo to laiko jis pamėgo meną, toliau pradėjo tobulinti savo įgūdžius. Nuo 1985 metų dailininkas dalyvauja parodose, meno mugėse ir aukcionuose.. Jis išbandė įvairias šiuolaikinio meno technikas. Nuo 1970 iki 2005 metų Ege universiteto Žurnalistikos ir viešųjų ryšių fakultete skaitė paskaitas apie viešuosius ryšius. 1982 metais Cetin Erokay sukūrė plakatą IV-ajam tarptautiniam Izmiro filmų festivaliui. Taip pat jis kuria grafinio dizaino srityje. C. Erokay apdovanotas pagrindiniu prizu Selcuh YASAR festivalyje už tapybą. 1998 metais jo grafiniai paveikslai buvo įvertinti tarptautiniame Niujorko festivalyje. Menininko darbai paskelbti knygoje „Geriausi pasaulio darbai“. Taip pat jo darbai buvo eksponuojami personalinėse ir grupinėse parodose Vijanoje, Romoje, Lilyje, Pekine, Niujorke, Tbilisyje, Portugalijoje, Turkijoje ir Lietuvoje.
Jis yra Euro-Azijos pasaulinės organizacijos EWN Vijinoje narys ir Turkijos padalinio pirmininkas . 2013-ais metais C. erokay buvo pakviestas į Kuveitą kaip Turkijos garbės pilietis ir buvo atsakingas už šiuolaikinio meno, skirto Arabų meno konferencijai, ekspoziciją. Jis yra tarptautinės asociacijos IAF ANIMA MUNDI garbės narys. 2015 metais jis dalyvavo asociacijos parodose Lirtuvoje ir Gruzijoje.
Parodoje Turkijos menininkas Cetin Erokay pristato geometrizuotų šiuolaikinio grafinio dizaino kūrinius. Išgrynintos spalvos, aiški formų geometrija sukuria estetizuotus vaizdinius, kuriais dailininkas išreiškia savąją pasaulio sampratą. Dailininko darbuose didžiausias dėmesys yra skiriamas linijos, formos, spalvos vienovei sukurti ir išgryninti. Juoda, pilka, mėlyna spalvos ir jų atspalviai išryškina erdvės, lango į pasaulį metaforą, itin dažną dailininko darbuose, emocinį santykį su laiko ženklais ir šešėliais. Ženklas ir spalva sudaro C. Erokay vizualinė kalbos pagrindą, jo darbų centrą, kurį autorius niuansuoja dekoratyvių formų ir jo mėgstamų spalvų pagalba. Daugelyje Cetin Erokay kūrinių kartojasi geometrizuoto kvadrato formos principas, kinta vizualūs niuansai, spalviniai deriniai, tačiau išlieka jiems būdingas griežtumas, pasikartojantis nišos ir lango į aplinką, pasaulį, o galbūt į savo vidinį „aš“ motyvas. Kintantis linijų spalvų komponavimas rodo emocines vaizdo slinktis.
Parodos rėmėjas Turkų ambasada, parodą organizuoja asociacija IAF ANIMA MUNDI ir VšĮ „Gabrielės meno galerija“.
Parodos kuratorė Zita Vilutytė
Parodos menotyrininkė Gabrielė Kuizinaitė
Fragmentai iš turkų dailininko Cetin Erokay parodos atidarymo. Fotografavo Gintaras Jaronis.
Sorry, nothing found.
Danguolės Brogienės personalinė tekstilės paroda “Spalvotos akimirkos”
Nuo vasario 28 d. Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerijoje (J. Tumo-Vaižganto g. 2) veiks žinomos tekstilininkės Danguolės Brogienės paroda „Spalvotos akimirkos“. Autorė gyvena ir kuria Vilniuje, ji yra Lietuvos dailininkų sąjungos narė. 1973-1977 metais mokėsi Kauno Stepo Žuko taikomosios dailės technikume, kur įgijo tekstilės dailininkės specialybę. 1977-1982 m. studijavo VDI taikomosios dailės fakulteto Tekstilės katedroje drabužių modeliavimą. Nuo 1982 metų, ji yra surengusi 80 parodų: dalyvavo bienalėse, kvadrienalėse, grupinėse parodose. Nuo 1982 metų dėsto VDA, yra profesorė. Nuo 1990 m. – Lietuvos dailininkų sąjungos Vilniaus skyriaus tekstilės sekcijos narė. D. Brogienė sukūrė daugiau nei trisdešimt meno kūrinių architektūrinėms erdvėms ir interjerams. Dailininkė surengė šešias personalines parodas, dalyvavo daugiau nei keturiasdešimtyje grupinių parodų. Nuo 2002 metų suteiktas Meno Kūrėjo Statusas. Ji yra Lietuvos dailininkų sąjungos skyriaus „ESAME“ narė.
D. Brogienės tekstilės darbai išsiskiria geometrizuotomis formomis, sodrios koloristikos ekspresija, lietuvių ir baltų folkloriniais ženklų ir simbolių įvairove. Savo abstrakčiose tekstilės kompozicijose autorė fiksuoja pasaulio harmoniją ir jo dinamiką derindama spalvinius niuansus, tekstilines faktūras, eksperimentuodama griežtomis formomis, tačiau per jas tarsi įmindama pasaulio paslaptį bei nuolatinį egzistencinį laiko ratą, jo pasikartojimą ir kaitą. Dažno dailininkės darbo meninė kompozicija per uždaras geometrines plokštumas ir erdves tampa itin atviru pasaulio matymu ir dialogu su savuoju žiūrovu, atveriančiu jam pilnatvės ir harmonijos paslaptį.
Kalbėdama apie savo kūrybos ir tradicijos sąsajas bei specifinę savo darbų tekstilės technologiją Danguolė Brogienė teigia: „Mano tekstilės darbai kuriami naudojant originalią šilko vyniojimo techniką plokštumoje. Dekoratyvinės kompozicijos turi ypatingą šilko siūlo spindesio vibraciją ir pasižymi precizišku spalvų modeliavimu ir spalvų harmonija. Kompozicijos kinta dinamiškai nuo dienos šviesos, dirbtinio apšvietimo bei nuo pasirinkto žiūrėjimo rakurso. Kūrybinis metodas remiasi geometrinėmis abstrakcijomis, baltų simbolika bei lietuvių folkloro ornamentika.(…) Zigzaginė – laiptuota linija, kurianti visą mano tekstilės darbų, autorine technika, piešinį, – yra tiek forma, tiek simbolika dvejopas ženklas.“ Natūralu, kad kvadrate, laiptuotoje linijoje ir kituose geometrinėse formose tekstilininkė įaudžia daugiaprasmį ir įvairialypį pasaulio vaizdinį, nuolat kintantį, vibruojantį, tačiau ir pastovų savo tradicijos samprata. Paroda veiks iki birželio mėnesio, parodos partneris VšĮ „Gabrielės meno galerija“.
Menotyrininkė Gabrielė Kuizinaitė
Fragmentai iš D. Brogienės parodos LR Užsienio reikalų ministerijoje.
Sorry, nothing found.
Tekstilininkės Marijonos Sinkevičienės gobelenų paroda „Atmintis“
Vilniaus Rotušėje vasario 6 d. 17 val. vyks tekstilininkės Marijonos Sinkevičienės tekstilės darbų parodos „Atmintis“, skirtos Lietuvos valstybingumo 100-mečiui, atidarymas.
Marijonos Sinkevičienės darbai sujungia klasikinę tekstilę ir modernumą. Dailininkės darbai yra gana įvairūs savo tematika bei tekstilės technologijomis. Vilniaus Rotušėje M. Sinkevičienė pristato gobelenų parodą „Atmintis“, kurią sieja su Lietuvos valstybingumo ženklais, tautinio audimo tradicija, Lietuvos valstybingumo tvarumo ženklais, Sausio 13- osios ir kitais Lietuvos valstybės istoriniais įvykiais.
Pristatydama savo parodą autorė sako: „Parodoje eksponuojamų darbų ciklas byloja apie mūsų tautos istoriją, įvykius, kuriuos Lietuva patyrė: Lietuvos valstybingumo 100-metis, atkurta Nepriklausomybė, Sausio 13-oji ir kt. Kūriniuose įprasminta Lietuvos istorinė atmintis, kaip mūsų Tautos dokumentas, kuris visuomet primena, kad Laisvė turi savo kainą, aplaistytą didvyrių krauju, siekiama perteikti tautos nueitą kelią ir ryžtą išsaugoti globalias vertybes.“
Parodoje pristatomuose gobelenuose autorė įvairiomis faktūromis audžia Lietuvos himno, dainos „Lietuva brangi“ eilutes, tarsi žaidžia jų fragmentais, apeliuoja į kiekvieno lietuvio istorinę atmintį, tautinės tapatybės ir savivertės jausmus. Kituose parodos gobelenuose M. Sinkevičienė improvizuoja tradicinių liaudies raštų ornamentika ir spalvomis, juos modernizuoja, šiuolaikine tekstilės kalba kviečia dialogui apie istorinę atmintį ir jos kaitą.
Tekstilininkė Marijona Sinkevičienė gimė Tauragėje, gyvena ir kuria Kaune. 1971 m. Kauno Stepo Žuko taikomosios dailės technikume ji įgijo rūbų modeliavimo –konstravimo specialybę. 1976-1982 m. studijavo Vilniaus dailės akademijoje, įgijo tekstilės specialybę. Dirbo dėstytoja Kauno kolegijoje, vėliau tapo docente. Nuo 1987 m. M. Sinkevičienė yra Lietuvos dailininkų sąjungos narė. Priklauso tekstilės dailininkų grupei “Esame”. Dalyvauja grupinėse parodose, rengia personalines parodas Lietuvoje ir užsienyje. Dalyvauja pleneruose ir kūrybinėse dirbtuvėse, įgyvendina tekstilės projektus. M. Sinkevičienės kūrinių yra įsigiję Lenkijos Gdynės, Krosnos, Lietuvos dailės muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio nuziejai, Raseinių krašto istorinis muziejus. Tekstilės darbus yra sukūrusi Nacionaliniam Kauno dramos teatrui (1986), Ukrainos Slavičius vaikų darželiui – lopšeliui yra sukurtas penkių gobelenų ciklas “Metų laikai” (1987). M. Sinkevičienės paroda Vilniaus Rotušėje veiks iki vasario 28 d.
Menotyrininkė Gabrielė Kuizinaitė
Fragmentai iš tekstilininkės Marijonos Sinkevičienės parodos atidarymo. Fotografavo Vytenis Sinkevičius.
Sorry, nothing found.
Fotomenininkų Dangirutės ir Rimgaudo Maleckų paroda “Fotografika, kuri neprimeta atsakymų“
Nuo šių metų sausio 17 d. Jurbarko krašto muziejuje veikia fotomenininkų Dangirutės ir Rimgaudo Maleckų fotografikos paroda „Fotografika, kuri neprimeta atsakymų“, skirta Lietuvos valstybingumo šimtmečio paminėjimui.
Fotomenininkas Rimgaudas Maleckas (gimė 1934 metais) yra vienas iš modernistinės fotografijos (fotografikos) pradininkų Lietuvoje. 1959 metais Jis baigė Kauno J. Gruodžio muzikos mokyklą (režisūrą), o 1982 metais įgijo VU žurnalisto specialybę. 1963 metais su kitais menininkais įkūrė Kauno fotoklubą ilgą laiką jam vadovavo, kaip pirmininkas. Fotografas yra taip pat Lietuvos fotomenininkų sąjungos Kauno skyriaus narys. Šiuo metu menininkas gyvena ir kuria Palangoje. Jau ne vienerius metus fotomenininkas Rimgaudas Maleckas kartu su savo žmona Dangirute Maleckiene dalyvauja parodose, aukcionuose, leidžia meno albumus. Praėjusiais metais bendra menininkų kūrybos paroda buvo pristatyta Vokietijoje.
Buvusi kaunietė fotomenininkė Dangirutė Maleckienė kuria panašia technika kaip ir jos vyras Rimgaudas Maleckas. Pirmieji Dangirutės Maleckienės darbai buvo publikuoti spaudoje knygose 2007 metais, savaitraštyje „Nemunas“, ji iliustravo knygą Kristijono Donelaičio „Metai“, Kazio Požėros knygas „Nubruktų dilgėlių žiponėlis“, „Gruzinų antologija“.
Fotomenininkų darbai išsiskiria stilistine ir tematine įvairove: nuo peizažų iki religinių siužetų, abstrakcijų, kuriose daug ženklų ir simbolių, sudvejintų vaizdų, ženklinančių aplinkos prieštaras. Maleckų fotografiškai būdingas juoda – balta žaismas, spalvų, linijų detalių vienovė, vizualiosios kalbos pagalba yra išsakomos egzistencinės filosofinės įžvalgos, mėginama suderinti priešybes, ieškoma dvasinės atsvaros. Fotografijų kompozicija išsiskiria išbaigtumu ir harmoningumu
Parodos rengėjai VšĮ „Gabrielės meno galerija“, parodos partneris galerija „Aukso pjūvis“. Paroda veiks iki kovo 14 dienos.
Parodos kuratorė Gabrielė Kuizinaitė
Tekstilininkės Marijonos Sinkevičienės tekstilės paroda „Atmintis“
III-jų LR Seimo rūmų galerijoje sausio 17 d. 12 val. vyks tekstilininkės Marijonos Sinkevičienės tekstilės darbų parodos „Atmintis“, skirtos Lietuvos valstybingumo 100-mečiui, atidarymas. M. Sinkevičienės paroda LR Seime veiks iki sausio 31 d. Parodos globėjas LR Seimo narys – Arūnas Gelūnas. Parodos partneris VšĮ „Gabrielės meno galerija“.
Marijonos Sinkevičienės darbai sujungia klasikinę tekstilę ir modernumą. Dailininkės darbai yra gana įvairūs savo tematika bei tekstilės technologijomis. LR Seime M. Sinkevičienė pristato gobelenų parodą „Atmintis“, kurią sieja su Lietuvos valstybingumo ženklais, tautinio audimo tradicija, Lietuvos valstybingumo tvarumo ženklais, Sausio 13- osios ir kitais Lietuvos valstybės istoriniais įvykiais.
Pristatydama savo parodą autorė sako: „Parodoje eksponuojamų darbų ciklas byloja apie mūsų tautos istoriją, įvykius, kuriuos Lietuva patyrė: Lietuvos valstybingumo 100-metis, atkurta Nepriklausomybė, Sausio 13-oji ir kt. Kūriniuose įprasminta Lietuvos istorinė atmintis, kaip mūsų Tautos dokumentas, kuris visuomet primena, kad Laisvė turi savo kainą, aplaistytą didvyrių krauju, siekiama perteikti tautos nueitą kelią ir ryžtą išsaugoti globalias vertybes.“
Parodoje pristatomuose gobelenuose autorė įvairiomis faktūromis audžia Lietuvos himno, dainos „Lietuva brangi“ eilutes, tarsi žaidžia jų fragmentais, apeliuoja į kiekvieno lietuvio istorinę atmintį, tautinės tapatybės ir savivertės jausmus. Kituose parodos gobelenuose M. Sinkevičienė improvizuoja tradicinių liaudies raštų ornamentika ir spalvomis, juos modernizuoja, šiuolaikine tekstilės kalba kviečia dialogui apie istorinę atmintį ir jos kaitą.
Tekstilininkė Marijona Sinkevičienė gimė Tauragėje, gyvena ir kuria Kaune. 1971 m. Kauno Stepo Žuko taikomosios dailės technikume ji įgijo rūbų modeliavimo –konstravimo specialybę. 1976-1982 m. studijavo Vilniaus dailės akademijoje, įgijo tekstilės specialybę. Dirbo dėstytoja Kauno kolegijoje, vėliau tapo docente. Nuo 1987 m. M. Sinkevičienė yra Lietuvos dailininkų sąjungos narė. Priklauso tekstilės dailininkų grupei “Esame”. Dalyvauja grupinėse parodose, rengia personalines parodas Lietuvoje ir užsienyje. Dalyvauja pleneruose ir kūrybinėse dirbtuvėse, įgyvendina tekstilės projektus. M. Sinkevičienės kūrinių yra įsigiję Lenkijos Gdynės, Krosnos, Lietuvos dailės muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio nuziejai, Raseinių krašto istorinis muziejus. Tekstilės darbus yra sukūrusi Nacionaliniame Kauno dramos teatrui (1986), Ukrainos Slavičius vaikų darželiui – lopšeliui yra sukurtas penkių gobelenų ciklas “Metų laikai” (1987).
Fragmentai iš tekstilininkės Marijonos Sinkevičienės parodos “Atmintis” atidarymo Seime.
Sorry, nothing found.
Priešingybių harmonija parodoje „Gyvenimo kontrastai“
Galerijoje „Ars et mundus“ (A. Mapu g. 20) sausio 5 d. 18 val. vyks fotografų Iridijaus Švelnio ir Gabijos Riaubaitės fotografijų parodos „Gyvenimo kontrastai“ atidarymas.
Fotomenininko Iridijaus Švelnio ir moksleivės Gabijos Riaubaitės bendroje fotografijų parodoje „Gyvenimo kontrastai“ dera ne viena priešingybių pora. Kai kuriuos gyvenimo ir fotografijos kontrastus įvardija vienas iš parodos autorių I. Švelnys. Anot fotomenininko, parodoje susitinka ypač platus ir siauras, detalus žvilgsniai į pasaulį. Šie skirtingi požiūriai fotografijose turi ir tiesioginę išraišką, ir metaforinę, filosofinę prasmę. Parodoje matome vadinamuoju „žuvies akies“ objektyvu užfiksuotų gamtos vaizdų ir makro fotografijos diptikus. Plačiu žvilgsniu į gamtovaizdžius žvelgia I. Švelnys, o G. Riaubaitė kuria beveik abstrakčias makro kompozicijas. Tokie optiniai sprendimai parodoje perteikia ir skirtingus poiūrius į gyvenimą: „kartais užtenka į problemą pažvelgti plačiau, kad ji kaipmat išnyktų, o kartais ties ja reikia susikoncentruoti ir išgyventi. Šie gyvenimo požiūriai, kaip du lygiaverčiai priešingi poliai […]. Taigi, pažvelkime į šiuos du polius, pamatykime pasaulį kaip niekada plačiai ir tuo pačiu metu giliai. Leiskime sau paklajoti tarp šių polių ir mūsų kasdieninis gyvenimas bus įvairiapusiškesnis ir nuostabesnis”, – siūlo parodos žiūrovams I. Švelnys.
Fotografijose galima įžvelgti ir kitų, pačių autorių neįvardijamų kontrastų. Nespalvotos I. Švelnio fotografijos atstovauja ilgaamžę meninės fotografijos tradiciją, kurioje šviesių ir tamsių tonų kontrastai, nespalvotose nuotraukose išryškėjantis grafinis linijų piešinys ir ritmas į kasdienę aplinką leidžia pažvelti kitu žvilgsniu ir paverčia ją estetinio pasigėrėjimo objektu. Tokią fotografiją įprasta laikyti „vyriško” žvilgsnio projekcija – apgalvotos, tikslios kompozicijos ir polinkis joms suteikti filosofinį, apibendrintą turinį buvo ne vieno lietuvių ir pasaulio žinomo modernios fotografijos atstovo svarbiausias kūrybinis principas. G. Riaubaitės darbuose akcentai priešingi – spalvota fotografija niekada taip neatitolsta nuo vaizduojamos realybės, kaip nespalvoti atvaizdai, ir pabrėžia jos materialumą. Be to, jaunosios fotografės darbų abstraktumas siejasi ne tiek su racionaliomis kompozicijomis, kiek su intuityviu materijos fiksavimu. Intuityvus santykis su realybe ir betarpiškas materialios tikrovės patyrimas šiuolaikinio meno pasaulyje siejamas su „moteriška” kūryba. Pastarąją G. Riaubaitė papildo ir asmenine negalios patirtimi, kurią ji paverčia privalumu ir išskirtine kūrybine pozicija – savitai ir giliai įsižiūrėti į smulkiausias mūsų pasaulio detales. Metaforine prasme – tai ir atidus įsižiūrėjimas į savo vidinį pasaulį, pačius autentiškiausius išgyvenimus, kol jie dar nėra įvardinti žodžiais ir įgyję atpažįstamų vaizdinių reprezentacijų.
Fotomenininkas I. Švelnys gyvena yra surengęs 23 personalines fotografijos parodas, 3-ys jo parodos buvo pristatytos užsienyje. Moksleivei Gabijai Riaubaitei tai trečioji fotografijos paroda, kurią ji rengia drauge su I. Švelniu.
Paroda veiks iki sausio 18 dienos. Parodos partneris – VšĮ „Gabrielės meno galerija“.
Informacija spaudai teikiama pagal VšĮ „Gabrielės meno galerijos“ informaciją
Fragmentai iš fotomenininko Iridijaus Švelnio ir Gabijos Riaubaitės parodos “Gyvenimo kontrastai”. Fotografavo Aidas Augustis Penki Vėjai.
Sorry, nothing found.
Leonoros Kuisienės personalinė paroda „Tarp sapno ir tikrovės. Vilko valanda“
Nuo šių metų gruodžio 20 dienos (trečiadienio) muziejuje „Perkūno namas” (adresas: Aleksoto g. 6) veikia knygrišės Leonoros Kuisienės personalinė paroda „Tarp sapno ir tikrovės. Vilko valanda“.
Knygrišė Leonora Kuisienė gyvena ir kuria Kaune. Su menine knygrišyste ji susipažino dailės pedagogikos studijų metu, studijuodama dailiosios odos, plastikos kursą, 1998-1999 metais. Tačiau gilesnė ir artimesnė knygrišystės amato raiškos forma ėmė vystytis tik praėjus dešimčiai metų po studijų baigimo. Tam įtakos turėjo gyvas susipažinimas Jungtinėje Karalystėje su kiek kitokiais nei matytais Lietuvoje įrišimais.
Nuo 2010 metų Leonora Kuisienė dirba meninės knygrišystės srityje. Nuo 2013 metų meninink sudalyvavo šiose grupinėse parodose: „Masinė hipnozė“ festivalyje „Velnio akmuo“ (2013), knygrišių paroda Vilniaus knygų mugėje (2014), knygrišių paroda tarptautinėje taikomojo meno mugėje CraftVilnius (2016). 2015 metais Leonora surengė personalinę parodą „Durys“. Menininkė įkvėpimo semiasi skaitydama knygas, klausydamasi muzikos, stebėdama ir bendraudama su žmonėmis.
Vilko valanda – tai laikas tarp nakties pabaigos ir aušros. Metas, kai daugelis žmonių miršta. Tai laikas, per kurį gimsta ir daugiausia vaikų. Tai laikas, kada miegas būna giliausias, o sapnai patys ryškiausi. Nemigos kamuojamą žmogų tokiu metu apninka baimės ir demonai. Tai metas, kada užgožtieji pasąmoniniai impulsai yra išlaisvinami ir veikia aktyviai, atskleisdami mums mūsų džiaugsmą ir liūdesį, baimes, lūkesčius, aistras, fantazijas…
„Dienos patirčių, informacijos bagažas ir jų išraiška sapnuose, persipindami į bendrą visumą, ir yra mano kaip autorės „Vilko valandos“ metamorfozė, kurios metu tikrovė tampa sapnais, o sapnai tampa apčiuopiamąja, simboliais išreikšta, tikrove. O laikas, esantis tarp sapno ir tikrovės, ne kas kita, kaip nesibaigianti raiškos formų paieška, kūrybinis procesas, aktas“, – pasakoja menininkė.
Pagrindinė menininkės kūrybinė raiškos forma – knyga-objektas ir knyga, kurioje svarbiausia minties fiksacija, procesas, į kurį įtraukiamas ir žiūrovas. Kūrinio (knygos) esmę dažnai sudaro ne tradicinė objekto forma, atverčiamoji knyga, o pati sąvoka, idėja, interpretacija, patyrimas. Tačiau tuo pačiu išlieka tradicinei knygai būdingos medžiagos, odinių viršelių apdirbimo technologijos. Kuriant naują kūrinį išlieka tokie kūrimo etapai, kaip idėjos iškėlimas, domėjimasis ankstesniais panašios tematikos kūriniais, metodika, technologijomis, bei viso to pritaikymas.
Taip minties fiksacija ir procesas, persipindami su tradicinėmis technologijomis bei išlaikydami temos vystymąsi knygų cikluose keletu lygmenų, tokių kaip: filosofija, psichologija, mitologija, simboliai padeda sukurti estetinį, kūrybišką ryšį tarp raiškos formos ir idėjos.
Paroda veiks iki vasario 5 dienos.
Informacija spaudai parengta pagal Leonoros Kuisienės tekstą.
Parodos rengėjai – Perkūno namas-muziejus ir VšĮ „Gabrielės meno galerija“.
Fragmentai iš Leonoros Kuisienės parodos fotografavo Deivis Slavinskas
Sorry, nothing found.
Gintaro Zubrio ir Žydrūno Šlajaus tapybos ir grafikos paroda “IŠ RANKOS IR ŠIRDIES“
Gruodžio 13 d. 17 val. Kauno Valstybinėje filharmonijoje (E. Ožeškienės g. 12) vyks tapytojo Gintaro Zubrio ir grafiko Žydrūno Šlajaus parodos „Iš rankos ir širdies“ atidarymas. Paroda bus eksponuojama iki 2018 m. sausio 7 d. Skirtingoms dailės sritims atstovaujantys autoriai parodoje rodo įvairių tematikų darbus, tačiau juos jungia preciziška darbų atlikimo technika, įsigilinimas į kuriamą objektą, nesvarbu, ar tai būtų žmogaus portretas, ar abstrakcija, ar natiurmortas. Ši paroda puikiai atspindi Kalėdinę susikaupimo ir naujų vidinių atradimų nuotaiką.
Tapytojas Gintaras Zubrys 1996 metais baigė Vilniaus dailės akademijos tapybos katedrą. Parodose pradėjo dalyvauti dar būdamas studentas: 1995 metais jo darbai buvo atrinkti į prestižinę “1995: Lietuvos menas” parodą Šiuolaikinio meno centre. Gintaras Zubrys yra dalyvavęs 13-oje grupinių parodų, yra surengęs dvi personalines parodas, šiuo metu menininko kūrinius pristato „Parko galerija“ Kaune, „AP“ galerija Vilniuje. Menininko darbus internetinė „Saatchi“ galerija iš tūkstančių ten savo kūrinius eksponuojančių dailininkų yra atrinkus į specialioje rubrikoje pristatytą kolekciją. Jo darbų yra įsigiję meno gerbėjai Olandijoje, Šveicarijoje.
G. Zubrys eksponuoja natiurmortus ir optinę iliuziją kuriančius tapybos darbus. Natiurmortus autorius kuria nuo 2014-ųjų metų. Meistriškai nutapyti indai, draperijos, stiklas provokuoja liesti paveikslą, tačiau realybės vaizdavimas paremtas idėja, gyvai nutapytu natiurmortu ir yra visiškai nutolęs nuo fotorealistų, atkartojančių ir perkuriančių ¬apa¬ra¬to užfiksuotą vaizdą. Darbai lakoniški, santūraus kolorito, skendi šiaurietiškoje dulsvoje šviesoje. Savo abstrakčiuose, optine geometrija paremtuose darbuose tapytojas susitelkia į linijos, formos ir spalvos vienovę, nuotaika yra sukuriama per formų ir spalvų dermę, kontrastą, prieštaras. Erdviniai, preciziškai atlikti tapytojo darbai fiksuoja būseną, nuotaiką. Tą atspindi ir darbų pavadinimai: „Išėjimas“, „Komunikacija“, „Malonumas“. Visoje tapyboje, tiek natiurmorte, tiek optiniuose darbuose menininkui svarbu yra erdvė, emocijas bei pojūčius veikiantis vizualumas.
Grafikas Žydrūnas Šlajus 1996 m. baigė Vilniaus Dailės akademijos architektūros ir dizaino katedrą, įgydamas taikomosios grafikos kvalifikaciją. Meno projektuose ir parodose, performansuose pradėjo dalyvauti dar studijų metais. Grafikos ir fotografijos parodose dalyvauja nuo antro kurso. Vėliau Ž. Šlajus pradėjo kurti naudodamas grafito ir lino raižinių technikas. Pastaruoju metu savo darbus kuria naudodamas kompiuterines technologijas.
Parodoje Ž. Šlajus pristato portretus, kurie yra sukurti kombinuota technika, juose dailininkas stengiasi susitelkti ties portretu, žmogaus veido bruožų, laikysenos, detalių, išryškinimu. Tačiau tuo pat metu per skirtingų kontekstų, skirtingų technologijų supriešinimą dailininkui svarbu kurti ironišką santykį. Šis santykis Ž. Šlajaus darbuose yra sukuriamas į preciziškai sukurtą grafikos darbą įvedant reklaminę funkciją atliekančio plakato detales, išryškinant portretuojamojo charakterį per detalę, kuri yra išdidinama, transformuojama, išryškinama per spalvą. Žaismingas santykis, eksperimentavimas su grynojo meno ir populiariosios kultūros kontekstais būdingas parodoje eksponuojamiems Ž. Šlajaus darbams „Mergaitės portretas“, „Portretas su monokliu“, „Portretas su obuoliu“, „Portretas su pirštine“.
Fragmentai iš Gintaro Zubrio ir Žydrūno Šlajaus parodos. Fotografavo G. Kuizinaitė.
Sorry, nothing found.
Menotyrininkė Gabrielė Kuizinaitė
Tapytojos Ritos Rimšienės jubiliejinė tapybos darbų paroda “Minčių skaitiniai”
Šių metų gruodžio 8 d. 16. 30 val. Kauno miesto muziejaus Lietuvių Tautinės muzikos istorijos skyriuje (L. Zamenhofo g. 12) vyks tapytojos Ritos Rimšienės jubiliejinės tapybos darbų parodos „Minčių skaitiniai“ atidarymas. Rita Rimšienė gyvena ir kuria Kaune: ji yra baigusi Kauno politechnikos institutą (dabar Kauno technologijos universitetas), įgijusi cheminės technologijos, inžinierės technologės specialybę, o 2002 metais baigė to paties universiteto ekonomikos fakultetą, tapo finansų vadybos ir verslo administravimo magistre. Tapyti pradėjo prieš dešimtį metų. O postūmį tapyti davė pažintis su dviem žinomais dailininkais ir iš vyro gauta dovana- dailės reikmenų rinkinys. Tokia buvo atėjimo į dailės pasaulį pradžia. Autorės kūrybinio kelio formavimuisi įtakos turėjo menininkai: Vytautas Kusas ir Antanas Obcarskas.
Rita Rimšienė yra surengusi 22 personalines parodas, dalyvavo 28-iose grupinėse parodose. Pastaraisiais metais ji pati organizuoja kūrybos plenerus. Tapytoja parodoje pristato 30 naujų darbų, kurie yra sukurti 2017 metais. Visi jie turi tą patį pavadinimą „Minčių skaitiniai“. Dailininkė abstrakčiose didelio formato drobėse reflektuoja minties kelią, mąstymo ir minties laisvę: svarsto, jaučia, fiksuoja, įkūnija, „užrašo“ mintį menine kalba, suteikia jai spalvą ir formą, pateikia skirtingas variacijas ir nusako emocijas.
Tapytojos meninė stilistika nuo pat pirmųjų parodų išsiskiria abstrakcija ir ypatinga koloristine ekspresija. Ankstesnėse personalinėse parodose autorė pristačiusi tapybos darbų ciklus „Pokalbis“, „Malonūs prisiminimai“ ir „Viliojantis ritmas“, o savo naujausiu ciklu autorė Rita Rimšienė kviečia žiūrovą improvizuotam dialogui apie paslaptingą minties labirintą. Autorės kuriamas naratyvas nuosekliai atveria abstrakčiąją minties, idėjos temą. Šio ciklo darbuose labai svarbus emocinis krūvis, papildomas kontekstas, atveriantis vidinio ir išorinio pasaulių sąsajas.
Parodoje eksponuojamuose darbuose dominuoja be galo įvairūs koloritai (rusvi, melsvi, violetiniai, raudoni), ieškoma, eksperimentuojama, ryškinamos paralelės ir kontrastai. Šių paveikslų meninėje kompozicijoje itin sekos, skaičiaus, kodo meditatyvinė išraiška, mėginimas ieškoti kuo intensyvesnės minties vizualizacijos ir įvairovės. Menininkės kūryboje dominuoja abstrakcijos erdvė, ryškinanti emocinį išgyvenimą, improvizuojantys minties atsiradimą ir jos kelią.
Parodoje pristatomas skirtingų koloristinių atspalvių tapybos darbų ciklas „Minčių skaitiniai“ sudaro vientisą pasakojimą, kuriame abstrakčios linijos, abstrakčiųjų akcentų bei simbolių raiška. Didelio formato drobės tik išryškina dekoratyvumą. Fragmentuotas pasakojimas sukuria ne tik betarpišką nuotaiką, bet ir įtraukia žiūrovą į svarstymų, fantazijų, emocinių išgyvenimų pasaulį.
Paroda veiks iki sausio 6 dienos.
Parodos rengėjai“ VšĮ „Gabrielės meno galerija“, parodos partneris – Kauno miesto muziejus.
Menotyrininkė Gabrielė Kuizinaitė
Fragmentai iš tapytojos Ritos Rimšienės jubiliejinės parodos “Minčių skaitiniai” atidarymo. Fotografavo Vigmantas Balevičius.
Sorry, nothing found.
Juliaus Kelero paroda “Nida – tylos atvirukai”
Nuo šių metų lapkričio 30 dienos, Vytauto Didžiojo universitete, socialinių mokslų fakultete (adresas: Jonavos g. 66) veiks Juliaus Kelero fotografijų paroda “Nida-tylos atvirukai“. Parodos kuratorė Algė Varnaitė.
„Būti Nidoje, ypač ne vasarą, reiškia patirti tylą, kuri lietuviui yra neatskiriama tradicinėje kultūroje pasireiškusios gamtojautos dalis. Gamta tiek vietiniam, tiek atklydėliui pirmiausia čia sukelia nuostabą, tarsi užtaiso didžiuosiuose miestuose patiriamas informacinio triukšmo duobes. Nidoje daug tylos, daug vandens ir daug dangaus. Apie visą tai ir mano paroda“, – teigia parodos autorius J. Keleras.
Julius Keleras (g. 1961 m. ) – lietuvių poetas, fotografas, vaikų rašytojas, dramaturgas. Baigė Juozo Tallat-Kelpšos aukštesniąją muzikos mokyklą, vėliau Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto lietuvių kalbos ir literatūros specialybę. 1992 m. Illinois universitete (Čikagoje) jam suteiktas laisvųjų menų magistro laipsnis. Dirbo Lietuvos kino studijoje redaktoriumi, Vilniaus universitete Lietuvių literatūros katedros asistentu, Illinois universiteto Slavų ir baltų katedros asistentu, leidykloje „Lumen/Logos“ redaktoriumi ir vertėju, Niujorke Tėvų Pranciškonų leisto savaitraščio „Darbininkas“ vyr. redaktoriumi. Nuo 1992 m. tarptautinio PEN klubo narys, nuo 1999 m. – Lietuvos rašytojų sąjungos narys. Nuo 2005 m. Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys. Išleido aštuoniolika knygų. Eilėraščiai išversti į portugalų, rusų, slovakų, vengrų, bulgarų, anglų, švedų, lenkų, latvių, gruzinų, čekų, slovakų, italų, maltiečių, ispanų, japonų kalbas, publikuoti tų šalių periodikoje bei antologijose. Tarptautinių poezijos festivalių aktyvus dalyvis. Pjesės statomos Lietuvoje ir už jos ribų.
Parodos rengėjai: VšĮ “Gabrielės meno galerija”. Parodos partneris Kauno Foto klubas.
Fragmentai iš Juliaus Kelero parodos:
Sorry, nothing found.
Iridijaus Švelnio ir Gabijos Riaubaitės fotografijų paroda „Gyvenimo kontrastai“
Kauno kultūros centre „Tautos namai“ (Vytauto pr. 79) lapkričio 21 d. 18 val. vyks fotomenininko Iridijaus Švelnio ir fotomenininkės Gabijos Riaubaitės fotografijų parodos „Gyvenimo kontrastai“ atidarymas.
„Gyvenimo kontrastas“ – juoda – balta. Spalvota – nespalvota. Platu – siaura. Jaunas – pagyvenęs. Šiais matymo kontrastais nutarė pasidalinti ir fotografai Gabija Riaubaitė bei Iridijus Švelnys, sukūrę fotografijų seriją „Gyvenimo kontrastas“. Fotografijose perteikiami psichologiniai ir filosofiniai gyvenimo dėsniai. Tiek platus, tiek siauras žvilgsniai yra vienodai svarbūs. Tai – kaip erelis, vienu metu gebantis matyti labai plačiai ir taip pat labai siaurai. Gyvenime pasitelkiame abi savybes, tačiau pradėję vieną iš jų vertinti labiau, ko nors nepastebime ir nuklystame nuo gyvenimo tiesos, įklimpstame. Kartais užtenka į problemą pažvelgti plačiau, kad ji kaipmat išnyktų, o kartais ties ja reikia susikoncentruoti ir išgyventi. Šie gyvenimo požiūriai, kaip du lygiaverčiai priešingi poliai, pateikiami fotografijose, kurios yra harmoningos sferos projekcijos. Taigi, pažvelkime į šiuos du polius, pamatykime pasaulį kaip niekada plačiai ir tuo pačiu metu giliai. Leiskime sau paklajoti tarp šių polių, ir mūsų kasdieninis gyvenimas bus įvairiapusiškesnis ir nuostabesnis.
Iridijus Švelnys, kalbėdamas apie gyvenimo aspektus, užsimena kaip plačiai ir giliai reikia žiūrėti į visa, kas mus supa, cituoja ištraukas iš savo knygos „Aukščiausia tolerancija – šviesiausias PROTAS teorema. Kaip giliai mes sugebėsime suprasti kitą, suprasti jo poelgį, ką jis sako, ką daro? Kaip mes sugebėsime atsistoti į jo vietą ir pažvelgti į visa tai kitu kampu? Visa tai leis mums būti tolerantiškesniems. Kuo labiau į tai pasinersime, tuo mes būsime tolerantiškesni. Ir nepamirškite, aukščiausia tolerancija – šviesiausias protas. Sakoma, jog Šviesiausias protas – tik pas Dievą. Tad būkite arčiau jo, net jei ir netikite Dievu (ištrauka iš I. Švelnio knygos „Gyvenime viskas paprasta, bet nelengva“). Pagalvokime, kurios iš erdvių mums gali trūkti, kurią buvome užmiršę, ir susiliekime su savo harmonija. Daug ką savo gyvenime galime pakeisti tiesiog dabar.
Gabija Riaubaitė ir fotomenininkas Iridijus Švelnys visą šią filosofinę mintį perteikia per gamtą, kuriai mes esame pavaldūs. Visa ši fotografijų serija – tai žvilgsnis į gamtą kitu kampu ir kitomis akimis tuo pačiu metu, tiek plačiai ir tiek giliai. Medžiai, žiedlapiai, vanduo, ledas ir kiti objektai pateikti kitoje erdvėje – sferoje. Sfera – pati tobuliausia ir harmoningiausia gamtoje egzistuojanti forma. Tai – lyg begalybė, kurioje telpa daugiausiai informacijos. Fotografijos, sukurtos tokiu regėjimo principu, yra skritulio formos, tai harmoningos sferos projekcija plokštumoje. Jos atveria gamtos subtilybes ir paslaptis, pažvelgus į mus supančią aplinką itin giliu žvilgsniu, galima atrasti dar kitokį pasaulį – „Mikrokosmosą“. Jo neįmanoma įžiūrėti plika akimi. Tai – mikroskopinės gamtos paslaptys, „įrėmintos apskritime“, tarsi mažytės planetos, trykštančios gyvybe. Kokių stebuklų joje yra? Pasąmonėje mes suprantame erdvę visu 360 laipsnių kampu, ir taip pat kiekvieną jos fragmentą – mikroskopiškai.
Fotomenininkas I. Švelnys gyvena ir kuria Kaune. Yra surengęs 22 personalines fotografijos parodas, 3 parodos buvo pristatytos užsienyje. Moksleivei Gabijai Riaubaitei tai antroji fotografijos paroda, kurią ji rengia drauge su I. Švelniu.
Paroda veiks iki gruodžio 21 dienos. Parodos partneris – VšĮ „Gabrielės meno galerija“.
Informacija spaudai parengta pagal fotomenininko Iridijaus Švelnio tekstą.
Nuo lapkričio 7 d. Kauno miesto muziejuje, Lietuvių tautinės muzikos istorijos skyriuje (L. Zamenhofo g. 12) veiks tapytojos Dalios Kirkutienės personalinė paroda „Ne tik juoda balta“.
Tapytoja D. Kirkutienė šiuo metu gyvena ir kuria Klaipėdoje. 1977 m. ji baigė Kulautuvos (Kauno raj.) vidurinę mokyklą. 1985 m. Valstybiniame dailės institute įgijo dailininkės-technologės-tekstilininkės specialybę. Nuo 2004 m. yra surengusi personalinių parodų Kaune, Klaipėdoje, Plungėje. Taip pat dalyvauja pleneruose su profesionaliais menininkais. Nuo 2010 m. D. Kirkutienė priimta į Lietuvos dailininkų sąjungą.
Tapytoja įsiliejo į tapytojų būrį su ryškiu savo braižu. Jos tapyba labai dekoratyvi. Autorė su kiekviena nauja paveikslų banga pateikia naujo žanro ieškojimų.
Apie savo naujų kūrinių ciklą „Ne tik juoda balta“ D. Kirkutienė pasakoja: „Mano paveikslai, sukurti iš tūkstančių mažų kvadratėlių, tapo mano stiliumi, atpažįstamu akimirksniu. Šią vasarą, susiklosčius aplinkybėms, vėl grįžau prie liejimo technikos, kurią buvau įvaldžiusi, liedama ant šilko. Pasiūlymas sukurti paveikslus statomam Pacų viešbučiui Vilniuje man suteikė begalines galimybes ir laisvę išbandyti save visai kitokiu stiliumi. Drobės didelės, jų daug, dvejoti tiesiog nebuvo kada. Tokiems darbams reikia laisvės ir drąsos, reikia vėjo. Stovėdavau priešais didelę baltą drobę, sutelkdama dėmesį į spalvą ir į vandens tekėjimą lygiu jos paviršiumi… Visos mintys jau rankose… Kartais protas lyg iš šalies stebi jų judesius, valdančius dažų srovenimą pasiūlyta kryptimi. Nebežinau, ar tai jis, ar tik jausmai sudėlioja visas formas, tonus ir pustonius į reikiamas vietas. Netikiu atsitiktinumais. Už kiekvieno „atsitiktinumo“ – ilgas kelias į tai, kas atrodo kaip stebuklas. Į tai, kas atrodo lengvai ir paprastai, kartais gal net pernelyg atsainiai. Tokia technika atlikti darbai – kupini stebuklų. Gali rasti begalę pasislėpusių figūrų, jie žavūs lengvumu, kartais neišbaigtumu, lyg ne viskas būtų pasakyta, palikta vieta kiekvieno žiūrovo vaizduotei. Šioje parodoje pristatau mažesnius darbus, kuriuos nutapiau jau baigusi užsakymą. Negaliu sustoti – toks įkvepiantis ir užburiantis šis procesas“, – pasakoja tapytoja D. Kirkutienė.
Paroda veiks iki gruodžio 6 d.
Parodos rengėjai – VšĮ „Gabrielės meno galerija“. Parodos partneris – Kauno miesto muziejus.
Parengė menotyrininkė Gabrielė Kuizinaitė
Sorry, nothing found.
Nuo lapkričio 7 d. Kauno miesto muziejaus Lietuvių tautinės muzikos istorijos skyriuje (L. Zamenhofo g. 12) veiks tapytojos Rūtos Levulienės personalinė paroda „Peizažai“.
Autorė gyvena ir kuria Kaune. Nuo 2014-ųjų metų aktyviai dalyvauja grupinėse parodose, taip pat rengia personalines parodas. Tapytojos kūrybai įtakos turėjo mokytojai: tapytojas Antanas Obcarskas, tapytoja Violeta Juodzevičienė, dailininkas Lukas Kalmogercovas. Autorė dažnai ieško įkvėpimo gamtoje, todėl šioje parodoje pristato peizažų ciklą, naujausius savo darbus „Mėlynai žalias peizažas“, „Sniegui ištirpus“, „Laukimas“, „Peizažas“, „Išsipildymų sodai“, „Pasivaikščiojimas pajūriu vėjuotą dieną“, „Poetės sodas“, „Miške II“, „Ežiuolių žydėjimas“ ir kt.
Tapytojos Rūtos Levulienės darbai išsiskiria ekspresyvia dinamika, ryškiu potėpiu, netikėtais koloristiniais deriniais. Naujausiame cikle dominuoja žalsvos, mėlynos, geltonos, raudonos spalvos kontrastai ir paralelės. Autorės dėmesys skiriamas linijų ritmui ir formoms. Tačiau ji nesiekia išsaugoti autentiškų realijų, jos darbuose kuriamas subjektyvus gamtos emocijos vaizdinys, kuriame dominuoja emocija. R. Levulienės pasakojime lieka tik transformuotos realybės detalės fragmentas, kviečiantis savąjį žiūrovą diskusijai bei spėlionėms. R. Levulienės peizažuose gamtos motyvas, virstantis abstrakcionistine spalvine niuansacija, formine aliuzija beveik visada siejamas su vidinio pasaulio nuotaikomis ir išgyvenimais.
Naujausioje tapytojos peizažų serijoje dominuoja itin ekspresyvi, bet tuo pačiu vieninga bei harmoninga paveikslų stilistika. Autorės kūryba išsiskiria savitu pasakojimu, formų ir linijų muzikalumu, ritmingumu. Paveiksluose dominuoja spalvota nuotaika, kuri persikelia į abstraktų peizažinį pasakojimą be aiškių ribų, be pradžios ir pabaigos.
Paroda Lietuvių tautinės muzikos istorijos muziejuje veiks iki gruodžio 6 d.
Parodos rengėjai – VšĮ „Gabrielės meno galerija“.
Parodos partneris – Kauno miesto muziejus.
Parengė menotyrininkė Gabrielė Kuizinaitė
Fotomenininkas Iridijus Švelnys pristatys performansą „Migrena“. Vienoje kūrybinėje erdvėje susitiks: fotografija, šokis ir muzika
Spalio 22 dieną, 15 val., Babtyno-Žemaitkiemio dvare vyks fotomenininko Iridijaus Švelnio 18-oji paroda-performansas „Migrena”. Vienoje kūrybinėje erdvėje susijungs fotografija, šokis ir muzika.
Fotomenininkas Iridijus Švelnys per pastaruosius metus sukūrė ne vieną fotografijų ciklą įvairiomis tematikomis. Savo kūryboje autorius eksperimentuoja ne tik technikomis, bet ir temomis. Ieško žiūrovui patrauklesnių fotografijų eksponavimo ir jos pateikimo variantų. Kuria interaktyvias aplinkas, siekdamas priartėti prie žiūrovo sielos.
Kūriniuose dominuoja triada: filosofija, fotografija ir psichologija. Tai – neatsiejami elementai, kurių pagrindu autorius lenda į sielos esybės gelmes, jam atskleisdamas jo pačio asmenybę.
Per dviejų metų kūrybos laikotarpį fotomenininkas Iridijus Švelnys surengė 19 parodų. 3 parodos buvo surengtos Vokietijoje ir Didžiojoje Britanijoje.
Performanso „Migrena“ renginio metu šokį atliks profesionalūs šiuolaikinio šokio šokėjai: Valerija Gnuševa, Greta Grinevičiūtė, Ana Novckaja, Greta Bernotaitė. Šiam „Migrenos“ performansui buvo sukurti specialūs muzikos takeliai. Garso takelių kūrėjai: Rytis Verpečinskas ir Dainora Aleksaitė.
Tikrais išgyvenimais paremtas performansas „Migrena“ sukurtas kartu su modeliu Alvyda Andriekute. Jos vidiniai išgyvenimai migrenos priepuolio metu užfiksuoti ir pateikti skirtinguose fotografijų kadruose. Ta išgyvenimo energija begaliniu pliūpsniu plūsta iš kūrinio, besąlygiškai pasiekdama žiūrovą, sukelia jam emocinius ir vidinius išgyvenimus, kurie yra nukreipti asmenybės sielos prisilietimo link.
Fotomenininkas kartu su modeliu sukurtu performansu „Migrena“ atskleidžia ne tik apie Migreną. Jie kalba apie šios ligos pagrindą, platesnį aspektą, apie ligas, prieš kurias laimėti kovą sugeba tie, kurie gali susidraugauti su ja. Tai – ne tik Migrena. Tai – baimės, nerimo liga, cukraligė, epilepsija, šizofrenija ir kitos ligos, kurios ateina su trenksmu ir palieka po priepuolio nualintą esybę.
Apie tai, kas yra migrena, savo svarstymais dalinasi modelis Alvyda Andriekutė:
„Migrena – kas ji? Kokia ji? Ją ir norėjau užfiksuoti fotografijos pagalba, labiau pažinti savo kitą pusę. Viena pati to neįveikčiau, reikėjo žmogaus, gebančio įlysti į sielos gelmes, gebančio itin subtiliai bei profesionaliai išnešti tai į vizualinį aspektą. Savo mintimis bei vidiniais išgyvenimais pasidalinau su fotomenininku I. Švelniu. Supratom, jog tai bus nemenkas psichologinis iššūkis abiems – man fotografuotis jaučiant skausmą, Iridijui – reikėjo stebėti mano agoniją.“
Fotografijų paroda bus pateikta moderniame formate. Didesni nei pusantro metrų dydžio darbai privers jus pajusti transliuojamą energiją.
Matysite psichodelinius keturių profesionalių šokėjų atskirus kūrybinius pasirodymus, kurie buvo specialiai sukurti šiam performansui. Tvyrojantis ore šokio prakaitas bei kūno energija privers Jūsų sielas šokti kartu su mumis. Išgirsite dviejų psichodelinės muzikos kūrėjų specialiai šiam performansui sukurtus kūrinius, kurie leis nukeliauti į nepatirtą emociją. Mes padovanosim Jums emocijas, kurių neatrasite kasdienybėje. Padovanosime Jums reginį, kuriame aštuoni asmenys atiduos save Jums.
Už projekto rėmimą dėkojame Babtyno Žemaitkiemio dvaro šeimininkui Mindaugui Šventoraičiui.
Projekto partneris – VšĮ „Gabrielės meno galerija“.
Informacija spaudai parengta pagal fotomenininko Iridijaus Švelnio ir Alvydos Andriekutės tekstus.
Fragmentai iš fotomenininko Iridijaus Švelnio instaliacijos “Apribojimų ir susivaržymų aspektas” Kauno Rotušėje fotografavo Giedrė Jankauskienė
Sorry, nothing found.
Iridijaus Švelnio instaliacija „Apribojimų bei susivaržymų aspektas“
Šių metų spalio 4 d. (trečiadienį) 16 val. Kauno miesto muziejaus Kauno Rotušės skyriuje (Rotušės a. 15) vyks fotomenininko Iridijaus Švelnio fotografijų serijos „Apribojimų bei susivaržymų aspektas“ interaktyvios instaliacijos pristatymas.
Fotomenininkas Iridijus Švelnys per pastaruosius du metus sukūrė ne vieną ciklą įvairios tematikos fotografijų, autorius eksperimentuoja technikomis, ieško patrauklesnių žiūrovui fotografijos eksponavimo, jos pateikimo variantų bei kuria interaktyvias aplinkas, siekdamas priartėti prie žiūrovo sielos. Per dvejų metų kūrybos laikotarpį autorius yra surengęs 17 parodų, iš kurių trys parodos yra surengtos Vokietijoje ir Didžiojoje Britanijoje.
Fotomenininkas kurdamas šią serija bei instaliaciją atliko didelį darbą, kuris truko ištisus metus. Siužete fotografuota daugiau nei 200 asmenų, sukurta 7.000 aktų fotografijų. Tik mažoji dalis bus pristatyta interaktyvioje instaliacijoje, kurioje kiekviena didelio formato nuotrauka bus įkomponuota apribojimų bei susivaržymų labirinte. Instaliacijos autorius ir režisierius I. Švelnys savąjį žiūrovą kviečia per kūrinį giliau pažvelgti į savo vidų, suvokti, kad visi mes turime susivaržymų bei apribojimų, išmokti nustatyti šių veiksmų ribą, susikurti planą jiems įveikti ir galų gale leisti sau pasimėgauti, motyvuoti save. Kaip Jūs jaučiatės kuomet darote kažką pirmą kartą? Kokia palaima Jus aplanko, kuomet tai įveikiate? Prisimenat šią būseną? Taigi, jei norite gyventi motyvuoti, įveikinėkite kiekvieną dieną savo susivaržymus bei apribojimus. Būtent apie tai byloja ši serija bei instaliacija. Dažname fotomenininko darbe yra labai svarbi fotografijos, psichologijos, filosofijos sandūra, tam tikra triada. Autorius savaisiais darbais eksperimentuoja, improvizuoja, siekia suvienyti prieštaras, kuria netikėtas ir subtilias vaizdines metaforas, klausimus vidiniam „Aš“. Pirmas instaliacijos pristatymas vyko Babtyno Žemaitkiemio dvare šių metų vasarą kartu su partneriais – fotografe Inga Valiuviene, lektore Asta Mažeikiene, Cross The Line bei Donatu Medzevičium (Medonu)
I.Švelnys yra filosofuojantis fotografas, dažnai ne tik paaiškinantis, bet ir komentuojantis savo darbus, kviečiantis publiką dialogui. Savo instaliaciją „Apribojimų bei susivaržymų aspektas“ autorius pristato ir kviečia: „Ateikite pasižiūrėti ne į mano kūrinius. Ateikite pasižiūrėti į save, į savo sielą, į savo susivaržymus ir apribojimus. Klaidžiodami tamsiaisiais labirintais ir žiūrėdami pro rakto skylutes į svetimus susivaržymus ir apribojimus, atrasite save. Ateikite ir supraskite motyvą, kodėl tai turite padaryti ir jūs”. Paroda veiks iki spalio 29 d. Parodos rengėjai VšĮ „Gabrielės meno galerija“, parodos partneris Kauno miesto muziejus.
Informaciją parengė menotyrininkė Gabrielė Kuizinaitė
Fragmentai iš fotomenininko Romualdo Požerskio parodos “Paslaptingas Bangladešas” atidarymo
Sorry, nothing found.
Romualdo Požerskio fotografijų paroda „Paslaptingas Bangladešas“
Šių metų spalio 3 d., antradienį, 16 val. Kauno miesto muziejaus Lietuvių tautinės muzikos istorijos skyriuje (L. Zamenhofo g. 12) vyks fotomenininko Romualdo Požerskio personalinės parodos „Paslaptingas Bangladešas“ atidarymas.
R. Požerskis gyvena ir kuria Kaune. Autoriaus kūryba, apimanti daugiau nei keturių dešimtmečių laikotarpį, tiek tematine, tiek ir stilistine prasme yra itin įvairi. Istorinių įvykių dokumentavimu, jautriu socialinių temų traktavimu, subtiliu žmogaus charakterio ir santykio su aplinka niuansavimu R. Požerskio darbai turi savo ryškią vietą Lietuvos fotografijos istorijoje. Tai tiek Lietuvoje, tiek užsienyje žinomas ir pripažintas kūrėjas. Menininkas 1990 metais apdovanotas Lietuvos Nacionalinės premija, 1994 metais jam suteiktas Tarptautinės meninės fotografijos federacijos (FIAP) fotografo menininko (AFIAP) garbės vardas. Nuo 2011 m. fotografas dėsto Vytauto Didžiojo universitete, yra Šiuolaikinių menų katedros profesorius.
Romualdas Požerskis pasakoja, kaip keliavo po Bangladešą, ką šios kelionės metu matė ir įamžino savo fotografijose: “Bangladeše keliavau specialiai suplanuotu maršrutu ir fotografavau dirbančius žmones. Nuo aušros iki sutemos čia visi dirba. Fotografavau žmones turguose, krovininiame laivų uoste, laivų remonto dirbtuvėse, odos gamyklose, žvyro kasyklose, plytų gaminių degyklose, atliekų surinkimo punktuose, induistų religiniame festivalyje. Lankiausi kaimuose, kuriuose visi gyventojai nuo aušros iki sutemos visi dirba- džiovina ryžius, ryškiom spalvom dažo tekstilę arba degina keramikos dirbinius. Sudėtingomis sąlygomis fotografavau skurdžiausias šeimas gyvenančias laiveliuose arba lūšnynuose prie geležinkelio bėgių- Dakos slume. Bangladeše turistinė industrija tik pradėjo vystytis, nėra pinigų keityklų, miestuose nesutiksi baltų žmonių. Nors Bangladeše derlingiausia pasaulyje žemė, bet tai viena iš skurdžiausių pasaulyje šalių. Bangladešas -tankiausia apgyvendinta šalis pasaulyje ir viena labiausiai užterštų šalių. Tai dar neatrastas fotografų rojus. Bangladešo teritorija – kaip dvi Lietuvos, tačiau gyventojų 50 kartų daugiau.” R. Požerskio fotografijos itin taikliai atspindi jo nusakytą šalies specifiką. Parodos darbuose daug Bangladešo prieštarų ir kontrastų, charakteringų veidų, betarpiškos šalies ir jo gyventojų gyvenimo būdo bei nuotaikos fiksavimo, kurią fotografas pateikia žiūrovui. Paroda veiks iki lapkričio 5 dienos.
Parodos rengėjai: VšĮ „Gabrielės meno galerija“. Parodos partneris Kauno miesto
muziejus.
Informaciją spaudai parengė menotyrininkė Gabrielė Kuizinaitė
Dėmesio menininkams. Darbų pateikimas tarpdisciplininio meno projektui ‘Šimtai jausmų Lietuvai” pratęsiamas iki gruodžio 16 d. Laukiame Jūsų paraiškų. Projektą įgyvendina Kauno kultūros centras “Tautos namai” ir VšĮ “Gabrielės meno galerija”.
Fragmentai iš fotomenininko Iridijaus Švelnio parodos “Lietuvos senamiesčiai” Žalgirio Arenoje.
Sorry, nothing found.
Galerija „Aukso pjūvis“ pristato fotomenininko Iridijaus Švelnio interaktyvių fotografijų parodą „Lietuvos senamiesčiai“ Kauno Žalgirio arenoje
Nuo šių metų rugsėjo 15 dienos Kauno Žalgirio arenoje (adresas: Karaliaus Mindaugo pr.50) veiks fotomenininko Iridijaus Švelnio interaktyvi fotografijų paroda „Lietuvos senamiesčiai“. I. Švelnys parodoje pristatys dešimt didelio formato fotografijų. Tai – interaktyvus pasakojimas apie Lietuvos senamiesčius. Didelio formato fotografijose autorius fiksuoja Kauno, Šiaulių, Kėdainių, Klaipėdos ir Ukmergės senamiesčių erdves.
Iridijus Švelnys gyvena ir kuria Kaune. Kauno technologijos universitete studijavo radioelektrotechniką, vėliau ISM – vadybos magistrantūrą. Nuo 2016 metų bendradarbiauja su VšĮ „Gabrielės meno galerija“. Fotomenininkas Iridijus Švelnys yra surengęs 16 parodų, dalyvauja grupinėse parodose ir rengia personalines parodas. Yra surengęs personalinių parodų Lietuvoje, Vokietijoje ir Londone. Svarbiausios fotomenininko I. Švelnio parodos yra šios: 2015 m. gruodžio mėnesį Žemaitkiemio Babtyno dvare buvo surengta pirmoji instaliacija – paroda „Gyvenime viskas paprasta, bet nelengva“. Taip pat, 2016 m. kovo mėnesį LR ambasadoje Berlyne buvo surengta personalinė fotografijų paroda „Gyvenime viskas paprasta, bet nelengva“. 2016 metais birželio-rugpjūčio mėnesiais Istorinėje Baronų Miunhauzenų pilyje pirmą kartą buvo pristatyta interaktyvi fotografijų serija „Lietuvos senamiesčiai“. Bienalės tema – „Fotografinės istorijos“ (bienalės kuratorės – menotyrininkė Gabrielė Kuizinaitė ir dailininkė Jūratė Sližytė). 2016 metais ta pati fotografijos serija buvo pristatyta Nacionaliniame Kauno dramos teatre. 2017 metais vasario mėnesį interaktyvi fotografijų serija „Lietuvos senamiesčiai“ buvo pristatyta Lietuvos švietimo istorijos muziejuje. Taip pat, 2017 metų vasario mėnesį fotografijų serija „Lietuvos senamiesčiai“ buvo pristatyta tarptautinėje Londono meno mugėje „ART PARRALAX FAIR“, o 2017 metais liepos mėnesį paroda pristatyta Užsienio reikalų ministerijoje, Vilniuje. 2017 m. liepos mėnesį Babtyno Žemaitkiemio dvare fotomenininkas kartu su „Cross the Line“ pristatė instaliaciją-parodą „Atsiribojimų aspektai“.
Interaktyvioje fotografijų parodoje tema „Lietuvos senamiesčiai“ fotomenininkas Iridijus Švelnys pristato šias fotografijas: „Ponai ir ponios“, „Kaimynai“, „Akies žvilgsniu“, „Paukštė“, „Žvaigždė“, „Kaimynas“, „Galiūnas“, „Tiltai“, „Skrydis“, „Įkalinta“, „Pragaro vartai“, „Duetas“.
Fotografuodamas Lietuvos senamiesčius autorius pasirenka netikėtą rakursą, aktualizuodamas netikėtumo momentą, naudodamas netradicinę „žuvies akies“ fotografavimo manierą, eksperimentuoja fotografiją spausdamas ant stiklo plokščių. I. Švelnys miesto raiškai naudoja simbolių ir metaforų kalbą. Filosofinė ir ironiška I. Švelnio miesto pateikimo samprata pristatoma geometrizuotoje apskritimo formoje, kuri leidžia žiūrovui vaizdą matyti 180 laipsnių kampu. Fotografijose svarbios yra fragmentuotos architektūros detalės, kurios atsiskleidžia per simbolius – stogus. Dažnai miesto vaizdas įrėminamas į laužytos žvaigždės simbolį. I. Švelnio fotografijose labai svarbus santykis su gamta, žemės ir dangaus visatų sujungimas. Kiekvienoje fotografijoje itin svarbūs yra spalviniai niuansai: mėlyni, žalsvi ir gelsvi atspalviai bei koloritai. Savo kūrybos pristatymuose, parodų atidarymuose autorius akcentuoja jo fotografijose dominančią triadą – fotografiją, psichologiją ir filosofiją.
Kalbėdamas apie savo kūrybą fotografas teigia: „Fotografija – tai vizualinė priemonė išjausti ir atvaizduoti sampratą dešimtimis kartų greičiau, nei parašyta raidėmis. Filosofija – tai mano siekiamybė. Tai – mano idealus pasaulis, kurį aš vejuos savo darbais, savo poelgiais, savo iššūkiais, suteikdamas aukščiausius tikslus. Psichologija – tai trečias dėmuo, kuris padeda išjausti emocinį jausmą ir įterpti jį į esamą vaizdinio viziją.“
I. Švelnys kuria netradicinę fotografiją, jo kuriamą meninį naratyvą apjungia ir papildo psichologiniai bei filosofiniai dėmenys, įgaunantys savitą aplinkos matymo aspektą ir psichologinį emocinį potyrį, kuris yra ryškus tiek jo parodose, tiek fotografijos albumuose.
Parodos partneris –VšĮ „Gabrielės meno galerija“.
Parodos kuratorė – menotyrininkė Gabrielė Kuizinaitė.
Fragmentai iš Vytenio Sinkevičiaus parodos “Būsenos”
Sorry, nothing found.
Šių metų rugpjūčio 22 d., antradienį, 17.00 val. Kauno miesto muziejuje Lietuvių tautinės muzikos istorijos skyriuje (L. Zamenhofo g. 4) vyks Vytenio Sinkevičiaus personalinės parodos „Būsenos“ atidarymas. Menininkas gyvena ir kuria Kaune. 1989-1996 m. V. Sinkevičius mokėsi Kauno dailės gimnazijoje, vėliau studijas tęsė Vilniaus dailės akademijos Kauno filiale, 2005 metais įgijo skulptūros bakalauro laipsnį. 1999-2001 m. studijavo anglų kalbą Londone (Edgware Academy of Language and Computer Science). Po studijų kelerius metus gyveno ir dirbo Londone. 2007 metais studijavo pagal Erasmus studentų mainų programą Dubline (Dublin National College of Art and design, MFA fine art by research). 2008 metais Vilniaus Dailės akademijoje įgijo skulptūros ir dailės magistro kvalifikacinį laipsnį.
Vytenis Sinkevičius parodose Lietuvoje dalyvauja nuo 1998 metų, užsienyje nuo 2008 metų. Naujausioje parodoje autorius pristato piešinius, sukurtus nuo 1998 metų. Piešinių tematika bei pavadinimai atspindi bei išreiškia skirtingas dvasines bei emocines būsenas. Dominuojantis parodos piešinių žanras yra portretai, kuriuose dailininkas kuria psichologinę vaizduojamojo žmogaus charakteristiką. Žmogaus portretas tarsi įkūnija dominuojantį žmogaus charakterio, jo asmenybės bruožą. Tad neatsitiktiniai yra parodoje eksponuojamų piešinių pavadinimai: „Valia” (1998), „Sielvartas“ (1999), „Prieš kovą” (1999), „Pyktis”, „Pasipriešinimas” (1999), „Belaukiant” (2004), „Melancholija”(1999), „A. Warholo psichologinis portretas”(2005).
Parodos idėją aiškina ir pats autorius, Vytenis Sinkevičius teigdamas: „Parodos idėja kilo iš asmeninių gyvenimo prasmės ieškojimų, įvairių meditatyvinių praktikų ir veiklos, kuria dabar užsiimu – kinų vaizdinių medicina, astrologinės konsultacijos, kinų cigun meditatyvinių praktikų vedimas, sąmoningumo ugdymo seminarai. Piešinių ciklas sukurtas jau senokai. Jis apima tam tikrus mano gyvenimo etapus. Parodoje bus eksponuojama ir kelios nuotraukos, kurios simbolizuoja kertinius mano gyvenimo etapus iki šių dienų. Todėl ir parodos pavadinimas „Būsenos“, signalizuojantis kaitą. Remiantis rytų išmintimi (vedomis) žmogaus būsenos (pvz. pyktis, baimė) yra kaip drabužiai, kuriuos jis vilki. Viskas priklauso nuo žmogaus pasirinkimo – kokias būsenas jis renkasi pats. Žmogui, kuris neužsiima meditatyvinėmis praktikomis, sunku išlaikyti pozityvias būsenas, jį dažnai pasiglemžia negatyvios emocijos. Medikai senai nustatė psichosomatinį ryšį tarp negatyvių būsenų ir žmogaus sveikatos būklės. Mes turime dėti pastangas, kad išlaikytume savyje ir aplinkoje kuo daugiau pozityvių būsenų.
Paroda veiks iki rugsėjo 30 d.
Parodos rengėjai – VšĮ „Gabrielės meno galerija“.
Parodos partneris – Kauno miesto muziejus.
Informaciją spaudai parengė menotyrininkė Gabrielė Kuizinaitė.
Fragmentai iš Ramintos Ardzevičienės parodos “Spalvotos balos”
Birželio 29 d. 17 val. Kauno miesto muziejaus Lietuvių tautinės muzikos istorijos skyriuje (L. Zamenhofo g. 12) vyks tapytojos Ramintos Ardzevičienės personalinės parodos „Spalvotos balos“ atidarymas.
„Spalvotos balos“ – tai naujas Ramintos Ardzevičienės (g. 1983 m.) tapybos darbų ciklas. Autorė – diplomuota menininkė, baigusi Vilniaus dailės akademijoje taikomosios grafikos specialybę, parodose dalyvaujanti nuo 2009 m.
Parodoje „Spalvotos balos“ pristatomi linksmi paveikslai su dar linksmesniais pavadinimais (pvz.: „Onka“, 2015). Pasak menotyrininkės Vilmos Valiukonienės, tai tarsi asmenybės emocijų išsitaškymas ant drobės smulkmeniškos siurrealistinės abstrakcijos būdu pasakojant istorijas ištrauktas iš pasąmonės gelmių, realybę tarsi sapną dekonstruojant ir vėl sudedant į tvarkingas formas. Tapyba R. Ardzevičienei yra „atsipalaidavimo forma kur gali būti laisvas, nepriklausomas, tikras, su savo nuotaika ir mintimis toks koks esi.“
R. Ardzevičienė, pasitelkusi siurrealistinį automatizmą, tapo stengdamasi „išjungti protą ir logiką, leidžiant formoms ir spalvoms „sukristi atsitiktinai“ jų nevaržant, nepririšant prie taisyklių“. Tai tarsi perėjimas nuo konkretaus siužeto į abstrakciją ir atgal. Jos kūriniai – „tai lyg pasąmonės dėlionės susijungiančios ir vėl išsibarstančios, labiau būsenos nei konkrečios minties“ fiksacija. Tai spalvota nuotaika, kuri perkelia į abstrakčią pasaką be aiškių ribų, be pradžios ir pabaigos. Autorę domina žmogaus pasąmonės srautas, tai „kas lieka tarp žodžių, tarp eilučių, nutylėta ir nepasakyta, tas momentas kai nutildomas protas ir lieka tik intuicija ar jausmas, tai kas neapčiuopiama, nepamatuojama ir nepaskaičiuojama“. Ramintos Ardzevičienės darbai primena vieno garsiausių siurrealizmo meno srovės atstovų Choano Miro (Joan Miró) XX a. ispanų tapytojo kūrinius. Skirtumas tik spalvų įvairovėje ir sodrume bei formų tankume. Jos darbai, kaip ir Ch. Miro – prisotinti vaikiškos išraiškos galios, juose dingsta natūralistinis erdvės suvokimas. Ištobulinta individualia ir iškart atpažįstama vaizdinių kalba menininkė kuria laisvai plevenančių naivių figūrų, augalų ir pasakų būtybių pasaulį. Lygius spalvotus paviršius užpildo ištisa raizgalynė mažų būtybių, abstrakčių ir apčiuopiamų formų kartais tampančių atpažįstamais objektais. Formos banguoja ir jungiasi viena su kita, sukurdamos virpantį siužetą perteikiamą tiksliai ir kruopščiai („Geltonas miestas“, Spalvotos balos“, „Miškas“). Paveiksluose svarbiausi pasakotojai – ryškios spalvos, kurios ritmingai maišosi, sukurdamos nerimastingą nuotaiką, džiugesį, lengvumą ir žaismingumą („Vabaliuko kelionė“, „Žalias“). Iš visų parodoje eksponuojamų kūrinių išsiskiria paveikslas „Mano neuronai“ (2017). Jame, tarsi abstrakčiojo ekspresionizmo meistrų įkvėpta, autorė ekspresyviai išreikia emocinę iškrovą, ištaškydama tiesiai ant drobės…
Ramintos Ardzevičienės tapybos darbai – emocionalūs ir prisotinti vaikiško tyrumo išreikšto ryškiomis spalvomis, paliekantys galimybę žiūrovui abstrakčią pasaką pasipasakoti pačiam. Tiesiog išdrįsti pabraidyti „spalvotose balose“.
Paroda Liretuvių tautinės muzikos istorijos muziejuje veiks iki liepos 29 d.
Parodos rengėjai VšĮ Gabrielės meno galerija
Parodos partneris Kauno miesto muziejus
Teksto autorė Menotyrininkė Vilma Valiukonienė
Fragmentai iš Nijolės Jurkuvienės parodos “Gyvybės medis”
Šių metų birželio 28 d. (trečiadienį) 17 val. Kauno miesto muziejaus Lietuvių tautinės muzikos istorijos skyriuje (L. Zamenhofo g. 12) vyks tautodailininkės Nijolės Jurkuvienės personalinės parodos „Gyvybės medis“ atidarymas.
N. Jurkuvienė dirba Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus M. Žilinsko dailės galerijoje. Nuo 1980 metų autorė rengia personalines parodas, yra surengusi apie 70 personalinių parodų. Tautodailininkės parodos yra surengtos ne tik Lietuvoje, bet ir Vokietijoje, Anglijoje, Prancūzijoje, o jos paveikslų yra įsigiję užsienio meno kolekcionieriai. Nuo 1993 metų N. Jurkuvienė daugiausia dirba batikos ir grafikos srityse. Išraiškinguose kūriniuose susijungia liaudies meno grafiniai vaizdiniai ir batikos technologijos. Menininkės kūriniuose gausu simbolių, geometrizuotų formų, darbuose svarbūs spalvinių koloritų niuansai. Savo kūriniuose autorė išlieka ištikima lietuviškosioms tradicijoms: jas sušiuolaikina, jungia skirtingus ženklus, įprasmina batikos technologijomis. Kiekviename tautodailininkės kūrinyje dominuoja skirtingi motyvai ir temos. Dažname darbe dominuoja harmoninga visuma, sujungianti baltiškuosius lietuvybės reprezentacijos ženklus su gamtos motyvu. N. Jurkuvienės kūrinių tematika, jų turinys kaip tik ir atsiremia į šias pamatinius jos kūrybos polius, meninė vizuali jos kūrinių išraiška maksimaliai apibendrinta.
N. Jurkuvienės kūryboje aktualiomis tampa Kauno miesto ir religinių siužetų tematikos.
Egzistencinės vaizduojamų objektų prasmės atsiskleidžia per tam tikras dekoratyvias detales ir simbolius, kurie stilizuoja liaudiškąjį ornamentą, verpstės, baltiškųjų simbolių motyvus. „Dailininkės N. Jurkuvienės batika pasižymi žanriniais – peizažo, autoportreto, figūrinių kompozicijų, elementais. Kūrinių kompozicijose galima pamatyti tris tendencijas. Vienoje iš jų, lietuvių liaudies motyvai yra pagrindiniai savarankiški kūrinio elementai. Antrojoje, didesnis dėmesys skiriamas lietuvių liaudies siužetams – gyvybės medžiui, verpstei. Tačiau šie siužetai apipinti sakraliniais simboliais – kryželiais, angelų, nukryžiuotojo motyvais. Trečiojoje, dailininkė tyrinėja krikščioniškuosius siužetus, o juos įvelka į liaudies motyvų rūbą – moteriškuosius ir vyriškuosius pradus, saulės ir kitų šviesulių, vandens, ugnies, žemės ir arimo, erdvių susijungimo ženklus, Visatos simbolius. N. Jurkuvienė kuria sąlygišką pasaulio įvaizdį, metaforomis kalba apie tokias vertybes, kaip meilė, moteriškumas, motinystė, pasiaukojimas, bičiulystė, amžinybė, prisiminimas.“ (menotyrininkė Simona Lukėnienė)
Nijolės Jurkuvienės personalinė paroda „Gyvybės medis“ veiks iki liepos 29 d.. Parodos rengėjai VšĮ „Gabrielės meno galerija“, parodos partneris Kauno miesto muziejus.
Informaciją spaudai parengė menotyrininkė Gabrielė Kuizinaitė
Fragmentai iš tapytojo Antano Andziulio parodos “Kaitodara” fotografavo Rymantas Penkauskas.
Sveiki, Kauno miesto muziejuje, Lietuvių tautinės muzikos istorijos skyriuje, birželio
27 d. 17 val. vyks tapytojo Antano Andziulio parodos “Kaitodara” atidarymas.
„Gimiau 1960 m. Kaune, mokiausi Kauno J.Naujalio vidurinėje meno mokykloje (dabar Kauno dailės gimnazija), 1978-84 m. studijavau tapybą Vilniaus dailės institute. Pasakoja Antanas Andziulis.
Pirmosios dailės pamokos buvo šeimoje – tėvas pokario metais studijavo tapybą, motina – tekstilę. Meno mokykloje tapybos mokė puikus pedagogas Algirdas Lukštas, Vilniaus dailės institute – dėstytojai Kostas Dereškevičius, Arvydas Šaltenis, Leopoldas Surgailis, prof. Vladas Karatajus.
Po studijų tapytuose darbuose vaizdavau realias formas realioje erdvėje. Jas 1993-ais metais keitė ekspresyvi abstrakcija. Nuo 2010 metų prasidėjo geometrinės abstrakcijos laikotarpis. Šio laikotarpio darbus rodau parodoje.
Man pačiam mano tapyboje labai svarbu du dalykai: stipri spalvinė įtampa ir tarpas tarp darbo ir jam skirto pavadinimo, galintis virsti varteliais sielos kelionei“.
Antanas Andziulis
Sveiki, nuo birželio 5 dienos kartu su Kauno kultūros centru “Tautos namai” įgyvendiname tarpdisciplininio meno projektą
“Šimtai jausmų Lietuvai”. Daugiau informacijos skaitykite:
Tarpdisciplininio meno paroda ŠIMTAI JAUSMŲ LIETUVAI,
skirta Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio šventės minėjimui
Organizuoja:
Gabrielės meno galerija
Kauno kultūros centras „Tautos namai“
Tarpdisciplininio meno projekto „Šimtai jausmų Lietuvai“ metu įvairių sričių profesionalūs menininkai kviečiami minėti valstybės šimtmetį kūryboje – kurti pasakojimą Lietuvai, kurį sudarys individualūs vizualūs pasakojimai apie Lietuvos valstybingumą, savąjį santykį su Lietuvos istorija ar lietuviškąja tapatybe, apie save Lietuvoje, apie Ją savyje.
Nuo birželio 5 d. iki spalio 8 d. kūrėjai kviečiami teikti paraiškas dalyvavimui parodoje „Šimtai jausmų Lietuvai“. Konkurse gali dalyvauti visų sričių profesionalūs menininkai (tapytojai, grafikai, fotografai, skulptoriai, tekstilininkai, akvarelistai, medijų menininkai, tarpdisciplininio meno atstovai…), savo darbų sukūrimui naudojantys įvairias išraiškos priemones, technikas ir technologijas.
Kūrinių vertinimui suformuota profesionalių menininkų ir menotyrininkų komisija (4 asmenys) nuo spalio 9 d. iki lapkričio 8 d. atrinks parodos dalyvius ir paskirs nominacijas. Atrinkti menininkai bus informuoti el. paštu ar telefonu. Nuo lapkričio 16 d. svetainėje „Gabrielės meno galerija“ bus pristatoma virtuali dalyvių kūrinių paroda ir kviečiama dalintis mintimis parodos „Šimtai jausmų Lietuvai“ tema. Nuo 2018 m. vasario 16 d. paroda bus eksponuojama Kauno kultūros centre „Tautos namai“.
Sekantis projekto etapas – parodos kelionė po Lietuvą ir lietuvių bendruomenes užsienyje.
Parodoje galima dalyvauti su įvairių išraiškos priemonių ir formatų kūriniais, tačiau keliaujančioje parodoje dalyvaus darbai neviršijantys 1m x 1m x 1m dydžio.
Kūrinys gali būti sukurtas 2007–2017 metų laikotarpiu.
Paštu arba per WeTransfer persiųstame informaciniame kūrinio pakete privalo būti:
- Užpildyta paraiškos forma.
- Spaudos kokybės kūrinio ir jo detalės nuotrauka.
- Menininko nuotrauka.
- Trumpas autoriaus CV (Word formate, ne daugiau ½ puslapio).
Paraiška su CD turi būti atsiųsta paštu arba per WeTransfer programą ne vėliau kaip 2017 m. spalio 8 d.
Adresas:
Tarpdisciplininio meno paroda „Šimtai jausmų Lietuvai“
Kauno kultūros centras „Tautos namai“
Vytauto pr. 79, LT-44321 Kaunas
Daugiau informacijos:
Projekto vadovė Gabrielė Kuizinaitė
El. pašto adresas: gabrielegallery@gmail.com, mob. tel nr: + 370 676 12745
Projekto koordinatorė Agnietė Janušaitė-Vitkūnienė
El. Pašto adresas: a.vitkuniene@tautosnamai.lt, mob. tel. nr.: +370 612 15828
Tarpdisciplininio meno paroda ŠIMTAI JAUSMŲ LIETUVAI,
skirta Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio šventės minėjimui
Paraiškos forma
(atsiųsti iki 2017 m. spalio 8 d.)
Vardas, pavardė
Gimimo metai
Adresas
Pašto kodas
Miestas
Kontaktinis tel. nr.
El.pašto adresas
Kūrinio pavadinimas
Sukūrimo metai
Išmatavimai (aukštis x plotis x gylis)
Medžiagos ir technika
Kūrinio aprašymas (koncepcija)
Prašome prie paraiškos formos pridėti CD su šiais duomenimis:
- Spaudos kokybės kūrinio nuotraukos (visas darbas ir detalė);
- Autoriaus nuotrauka;
- Trumpas kūrybinės veiklos aprašymas (CV Word formate).
Paraiškos formą ir CD siųsti adresu:
Tarpdisciplininio meno paroda „Šimtai jausmų Lietuvai“
Kauno kultūros centras „Tautos namai“
Vytauto pr. 79, LT-44321 Kaunas
Jei siunčiate per WeTransfer programą, prašome siųsti šiais elektroninio pašto adresais:
gabrielegallery@gmail.com, a.vitkuniene@tautosnamai.lt.
Pasirašydamas šį dokumentą, aš sutinku su visais projekto reikalavimais ir leidžiu mano kūrinio nuotraukas skelbti kataloge ir naudoti projekto reklaimai medijose.
Data _ Parašas __________________________________
Sorry, nothing found.
Sorry, nothing found.
Fragmentai iš Vidos Korn parodos “Magiški fontanai”.
Sorry, nothing found.
Nuo gegužės 30 d. Kauno miesto muziejuje, lietuvių tautinės muzikos istorijos skyriuje (adresas: L. Zamenhofo g. 12), veikia menininkės Vidos Korn fotografijų paroda „Magiškieji fontanai“. Parodos uždarymas vyks birželio 22 d. 16 val.
Vida Korn yra gimusi Aukštaitijos kaime, gyvena ir kuria Kaune. Ši fotografijų serija sukurta keliaujant po Ispaniją. Ispanijoje menininkė stebėjo ir fotografavo fontanus. Vida Korn jau yra surengusi keturias personalines parodas šia tema. Nuo 2016 metų Vida Korn bendradarbiauja su VšĮ Gabrielės meno galerija.
Nuo pat jaunystės fotografija besidominti Vida, jau daugelį metų iš rankų nepaleidžia fotoaparato, nuolat fiksuoja akimirkas iš asmeninio gyvenimo ir kelionių.
Naujausia Vidos Korn fotografijų paroda „Magiškieji fontanai“ visai neseniai sukurta atostogaujant, klajojant Barselonos gatvėmis, žavintis unikalia šio Europos didmiesčio architektūra, meno kūriniais, gamta. Eksponuojamos fotografijos centre – naktinis Barselonos, ryškiomis spalvomis nudažomos, magiškojo fontano reginys. Vieni iš tokių išliekantys yra Barselonos magiškieji fontanai – energingi geizeriai su spalvų purslais. Puikus muzikos ir inžinerijos derinys. Savo įspūdžius meninėse fotografijose perteikia menininkė Vida Korn. Paroda veiks iki birželio 24 d.
Parodos rengėjai – VšĮ Gabrielės meno galerija, parodos partneris – Kauno miesto muziejus.
Informaciją spaudai parengė parodos kuratorė Gabrielė Kuizinaitė.
Fragmentai iš doc. dr. Remigijaus Venckaus parodos “Fotofragmentai: dienoraščiai, eskizai, užrašai
Sorry, nothing found.
Doc. dr. Fomenininko Remigijaus Venckaus personalinė fotografijų paroda: Fotofragmentai: dienoraščiai, eskizai užrašai
Šių metų birželio 2 dieną Kauno miesto muziejaus lietuvių tautinės muzikos istorijos skyriuje (adresas: L. Zamenhofo g. 12) 14 val vyks fotomenininko, medijų menininko, menotyrininko ir fotografo doc. dr. Remigijaus Venckaus autorinė paskaita “Eksperimentinė fotografija ir 16 val vyks fotografo doc. dr. Remigijaus Venckaus personalinės fotografijų parodos “Fotofragmentai: dienoraščiai, eskizai užrašai “ atidarymas.
Doc. dr. Remigijus Venckus yra žinomas ne tik medijų kultūros ir meno tyrinėjimų srityje, bet ir aktyviai kuriantis eksperimentinį fotografijų meną. Gausiai fotografijomis iliustruotoje autorinėje paskaitoje supažindinama su fotografijos kūrybos kryptimi, paaiškinama kodėl, kaip ir ką kuria doc, dr. R. Venckus, apibrėžiama ką jo drąsūs fotografijos ir kompiuterinės technikos eksperimentai turi bendro su kalbos vartojimu ir jos suvokimu, kokios vyrauja šiuolaikinės eksperimentinės fotografijos tendencijos, ko siekia menininkai eksperimentuodami technika ir estetiniais sprendimais.
Dalindamasis patirtimi doc. dr. R. Venckus nuolatos tiria medijas, revizuoja fotografijos, eksperimentinių videofilmų, literatūros ir kalbos ribas. Jis tarytum vykdo permanentinį kalbos išradimą. Atidžiai stebėdamas meno pasaulio naujoves, gilindamasis į technologijas ir taikydamas skirtingas raiškos priemones, kūrėjas akivaizdžiai propaguoja post-fotografijos tendencijas ir savo praktine veikla dalyvauja vaizdiniame posūkyje.
Autorinėje paskaitoje pristatoma ir aktų kūrybos sritis. Fotografuodamas doc. dr. R. Venckus tyrinėja vyro kūno seksualumo ribas, todėl susirinkusiuosius jis supažindins su penkis metus kuriamu ciklu „Aš esu Kitas“. Šiame cikle autorius dažniausiai suformuoja savitas vaizdines nuorodas į Biblijos siužetus. Neribodamas savo fantazijos jis išjudina sustabarėjusį Šventojo rašto tekstą ir priverčia dar kartą permąstyti amžinąsias tiesas. Tad galima teigti, kad pažintiniame susitikime doc. dr. R. Venckus aiškina, kaip fotografija (iš)reiškia nepasitikėjimą kalba (rašytiniu ir akustiniu tekstu).
Ši autorinė paskaita yra skirta visiems besidomintiems šiuolaikine audiovizualine kultūra, kuriantiems fotografijos meną, užsiimantiems meno ir kultūros tyrimais, kuruojantiems fotografijos renginius kultūros darbuotojams, meno kūrėjams, kolekcionieriams ir rėmėjams, eksperimentuojančiam jaunimui, dėstantiems apie audiovizualinę kultūrą.
DUOMENYS APIE AUTORINĘ PARODĄ
Parodos pavadinimas: Fotofragmentai: dienoraščiai, eskizain užrašai
Parodos trukmė: 2017-06-02 – 06-24
Atidarymas: 2017-06-02 d. 16:00 val.
Doc. dr. Remigijaus Venckaus fotografo ir meno kritiko veikla yra pažįstama Kauniečiams. Iki 2015 m. kūrėjas gyveno Kaune ir daugiausiai dėstė Vytauto Didžiojo universitete, buvo vienas iš pagrindinių VDU renginio „Medijų dienos” kuratoriumi. Ilgamečio, beveik dešimtmetį veikusio meno festivalio „Menas senuosiuose dvaruose” parodų atidarymus ir katalogus lydėjo doc. dr. R. Venckaus kritikos tekstai.
Menininko eksperimentinė fotografija Kaune eksponuojama ne pirmą kartą. Kauno miesto muziejuje jau buvo surengtos parodos „Amnezija. Tušti ekranai” (2015 m.) ir „Nežinomos vietos” (2014 m.). Šiais metais doc. dr. R. Venckaus kūryba sulaukė didžiulio tarptautinio susidomėjimo. Menų ir kultūros žurnalo „Diogen” (leidžiamo JAV) visas šio mėnesio 76-asis numeris yra skirtas doc. dr. R. Venckaus fotografijos kūrybai pristatyti (žr. http://www.diogenpro.com/remigijus-venckus.html).
Doc. dr. Remigijaus Venckaus fotografijos kūryba primena ištisą kelionę pačiais keisčiausiai vidinės patirties kraštovaizdžiais. Detaliai suplanuotuose maršrutuose visada centrine kūrybos tema lieka atminties, vietos ir laiko santykis. Parodos autorius teigia: „Kūryboje gausu potemių, kurias provokuoja gyvenimas, vizualinės kultūros posūkiai, technologijų tobulėjimas, komunikacijos fonas ir nuolatinė savianalizė. Atmintis yra labiausiai susijusi su savianalizės gestu. Esu įsitikinęs, kad tikro menininko kūryba yra pirmiausia nukreipta į jį patį. Tai nuolatinis nuosavų žaizdų draskymas, stebėjimas reakcijų į savąjį aš, dialogas su savo jausmais ir protu, kuris nenutyla net poilsio akimirkomis. […] Vienijant laiką ir erdvę po atminties skraiste, mano kūriniai gali būti traktuojami kaip intuityvūs vietos apmąstymai, laiko slinkties patyrimai, gyvybės ir mirties nuojautos, net prisiminimų fragmentai apie artimus žmones. Esu girdėjęs atsiliepimų, kad žvelgiant į mano fotografijas susidaro įspūdis, jog fotografuoju dienoraštį, bet nerašau teksto. […] Kelių sekundžių žvilgsnis aprėpia daugiau detalių, nei gali perteikti pastraipa, užrašyta popieriuje”.
Kauniečiams doc. dr. R. Venckus pristato savo fotografijas kurtas daugiau nei dešimtmetį. Kai kuriose užfiksuotos akimirkos ne tik stebint savo artimus žmones, bet ir keliaujant po įvairias Europos šalis ir miestus. Todėl parodos ekspozicijoje gausu kūrinių menančių Berlyno urbanistinį peizažą. Parodos kuratorė Gabrielė Kuizinaitė pastebi: Menininkas dažnai keliauja į Berlyną. Visų kelionių metu doc. dr. R. Venckus domėjosi Vokietijos sostinės muziejuose ir galerijose eksponuojamais meno kūriniais, netrumpame kelionės procese ieškojo savęs. Naujosios parodos ekspozicija sudaryta iš anksčiau sukurtų fotografijos serijų „Dienoraščių vietos“, kai menininkas fotografavo keliaudamas po skirtingas vietoves: Krokuvą, Varšuvą, Tatrus ir kt. Dar anksčiau autorius sukūrė fotografijų ir esė rinkinį „Berlyno dienoraštis“, kurio idėjos tęsiamos 2015-ųjų metų serijoje „Berlynas. Susikertančios linijos”. „Berlyno dienoraštyje” dominavo nespalvota, minimalistinė fotografija. Dėmesys buvo skirtas ne technologijai, bet estetiniam sprendimui. Vėliau pradėtas eksperimentavimas spalvomis, o kompozicijos centre atsirado žmogus, tikriausiai, kelionės metu sutiktas pakeleivis(-ė)”.
Didžiulė, Kauno kultūros bendruomenei pristatoma menininko eksperimentinės fotografijos paroda yra lydima dienoraštinių tekstų, kurie rodo, koks platus yra doc. dr. R. Venckaus kūrybos interesų laukas ir kaip puikiai galima suderinti intymių tekstų ištraukas kartu su fotoatvaizdais.
Paroda veiks iki birželio 24 d. Parodos rengėjai VšĮ Gabrielės meno galerija, parodos partneris Kauno miesto muziejus, UAB Kazimiero Simonavičiaus universitetas. Daugiau informacijos apie doc. dr menotyrininko, fotomenininko Remigijaus Venkaus kūrybą rasite asmeninėje autoriaus svetainėje: www.venckus.eu
Parodos kuratorė menotyrininkė Gabrielė Kuizinaitė
Fragmentai iš fotomenininko Felikso Kerpausko parodos
Sorry, nothing found.
Gegužės 8 d. 17 val. Kauno kultūros centre „Tautos namai“ (Vytauto pr. 79) vyks fotomenininko Felikso Kerpausko parodos atidarymas, kurio metu autorius pristatys fotografijų serijas apie akmenis ir medžius.
F. Kerpauskas gimė 1933 metais Plungės rajono Tverų miestelyje, mokėsi Rietavo vidurinėje mokykloje, studijavo Vilniaus pedagoginio instituto lietuvių kalbos ir literatūros fakultete, Vilniaus Tallat-Kelpšos aukštesniojoje muzikos mokykloje, dirbo Skuodo vidurinėje mokykloje. Didžiąją gyvenimo dalį, apie 30 metų, dirbo Kaune, J. Dobkevičiaus vidurinėje mokykloje, muzikos mokytoju. Fotografuoti pradėjo 1954 metais, aktyviai įsitraukė į Kauno foto klubo veiklą. 1987 metais buvo priimtas į Lietuvos fotomenininkų sąjungą, jam suteiktas meno kūrėjo statusas. F. Kerpauskas yra surengęs daug personalinių parodų Lietuvoje.
Fotografui artimiausi yra peizažai, tačiau jis fiksuoja ir Kauno kultūrinį gyvenimą, kuria draugų portretus. F. Kerpauskas pasakoja, kad jis fotografuoja, nes nori parodyti aplink esantį grožį kitiems. Svarbiausias jam – pasidalijimo džiaugsmas. Paskutiniojo dešimtmečio menininko kūryboje dominuoja akmenų ir medžio žaizdų tematika. Pats fotomenininkas filosofiškai žvelgia į gamtą, fotografuojamą objektą. Jis sako, kad akmenys yra labai gražūs ir dvasingi. Akmenys – tai paskutiniųjų šešerių metų darbas.
„Prieš pradėdamas fotografuoti akmenis, pradėjau domėtis dvasiniu akmenų pasauliu. Atkreipiau dėmesį į tai, kad akmenys labai gražiai apauga kerpėmis, samanomis ir atrodo, kad jie pražydę. Pati pirmoji mano sukurta serija vadinosi „Žydintys akmenys“. Akmuo turi savo spalvas, savo veidą, faktūrą. Akmuo nemažai kelia aliuzijų su žmogumi“, – pasakojo F. Kerpauskas. Jis atranda akmens spalvingumą, o detalėse įžvelgia žmonių ar gyvūnų portretų kontūrus, fotografuodamas akmenį jaučia jo spinduliuojančią energiją. Pats menininkas filosofiškai žvelgia į gamtą bei fotografuojamą objektą.
Paroda veiks iki birželio 4 d.
Fragmentai iš Astos Keraitienės parodos “Mandala”
Sorry, nothing found.
Balandžio 26 d. 17 val. Kauno miesto muziejaus Lietuvių tautinės muzikos istorijos skyriuje (L. Zamenhofo g. 12) vyks dailininkės Astos Keraitienės personalinės tapybos darbų parodos „Mandala“ atidarymas.
Parodoje bus galima susipažinti su mandalos simboliu ir mandalos reikšme šiuolaikinio žmogaus gyvenime. Parodos atidarymo metu skambės muzika, atliekama archajiniais muzikos instrumentais.
Jaunosios kartos tapytoja Asta Keraitienė gimė 1971 metais Panevėžyje. Ji yra baigusi Telšių aukštesniosios taikomosios dailės technikumą. Šiandien dailininkė gyvena ir kuria Rokiškyje.
Asta Keraitienė yra išbandžiusi įvairias technikas: tapybos, tapybos ant medžio, piešimo bei akvarelės. Dailininkė yra įkūrusi viešąją įstaigą „Saviugdos centras“, kuriame organizuoja įvairius tapybos ir kitokius užsiėmimus vaikams ir suaugusiems.
Paklausta, kaip kilo idėja sukurti tapybos darbų ciklą „Mandalos tema“, dailininkė Asta Keraitienė atvirauja: „Mane jau seniai domina žmogaus psichologija, jo vidinio kūrybinio potencialo paieškos, savęs pažinimas. Ieškojimai atvedė išmėginti mandalų piešimą. Netrukus mane „įtraukė“ magiškas mandalų kūrimo procesas. Išmokusi perskaityti jos simbolinę kalbą, atradau savyje neišnaudotus resursus, sąmoningai patyriau įvairias emocinės kaitos būsenas. Labiausiai džiugino piešimo procese atrastas ramybės bei saugumo potyris.“
Pasak dailininkės, Mandalos formų istorikai randa seniausiose kultūrose bei civilizacijose. Dėl savo universalumo principo ji naudojama sakralių statinių statybai, dievybių simboliams, taip pat ornamentikoje, ženkluose ir t.t. Viena iš tobuliausių ir dažniausiai pastebimų formų yra Apskritimas, Ratas arba Sfera, kuris simbolizuoja vienybę, dvasią, užbaigtumą, saugumą – nuolatinį judėjimą bei kūrybą. Su šia forma visada susiję kažkas Dieviško ir paslaptingo. Tobulos apskritimo formos pastebimos ir gamtoje – gėlės žiede, voratinklio gijoje, žmogaus akyje, Saulės sistemoje ar ląstelėje.
Paroda Lietuvių tautinės muzikos istorijos muziejuje veiks iki gegužės 27 d.
Parodos kuratorė menotyrininkė Gabrielė Kuizinaitė.
Fragmentai iš Mariaus Abramavičiaus parodos
Balandžio 25 d. 16 val. Kauno miesto muziejaus Lietuvių tautinės muzikos istorijos skyriuje (L. Zamenhofo g. 12) vyks fotomenininko, keliautojo ir rašytojo Mariaus Abramavičiaus parodos „Užupis: mitai ir realybė” atidarymas.
Marius Abramavičius nuo 1998 metų yra Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys. Praėjusiais metais jis gavo valstybinę stipendiją iš Lietuvos kultūros tarybos šiai serijai sukurti. 2016 m. menininkas išleido savo trečią knygą „Iranas – kita Mėnulio pusė”. Mariaus Abramavičiaus kūrybinės erdvės atsiveria per keliones, aitvarais pakeliamų vėliavų paveikslus, tekstus, Užupio Respublikos įvykius. Jis nuolat kuria, rengia personalines parodas ir dalyvauja bendrose dailės ir fotografijų parodose.
M. Abramavičius yra sukūręs fotografijų ciklus: „Atspindžiai”, „Esminės smulkmenos”, „Aš esu aš, arba Narcizo dienoraštis”, „Sidabrinės svajonės visuomet išsipildo”, „Juokas”, „Stiklo karoliukų žaidimai”, „Žmonės yra žmonės”, „Dviese”, „Užupio foto studijos portretai”, „Gyvas. Vilnius”, „Gruzija šypsosi”, „Užupis: mitai ir realybė”.
Kalbėdamas apie fotografijų serijos „Užupis: mitai ir realybė” sukūrimą autorius pasakoja: „Pirmas gilus impulsas mano susitikimo su Užupiu buvo labai seniai, nors prieš tai aš čia dažnai lankydavausi savo tėvuko amžiną atilsį Kazio Abramavičiaus dirbtuvėje, bet tas naujas žvilgsnis stipriai pakeitė mano gyvenimo liniją. Tai atsitiko jau beveik užmirštais laikais, tais laikais, apie kuriuos kasdien neprisimenu, bet jų dėka esu ten kur esu, tai yra čia Užupyje ir kuriu Užupiui ir pasauliui. Dar atsimenu gerai tą jausmą, žvelgiant nuo Šventos dvasios cerkvės į Užupį, tą užvaldantį visą mane norą būti ten… Dabar galima pasakyti – reikia perbristi upę, pasiekti kitą krantą, perkopti perėją. Būti ten kur noriu. Kiek daug vandens Vilnele nutekėjo, oi kiek daiktų nunešė srovė. Ir ne tik daiktų, o ir įvykių, situacijų, atradimų, praradimų, likimų. Kiek visko matė dangus, kiek visko matė mano akys.
Dabar žiūrėdamas į mano išsipildymų žemę, ką aš galiu perduoti? Galiu tik gėrėtis visokiais žmogaus gyvenimo būdo pasireiškimais, visais metų laikais, nuotaikomis situacijomis ir atrakcijomis. Žmonės yra žmonės. Jie prisitaiko prie besikeičiančio laiko. Bet apie tai jau romanas, ar kinas. Čia tik fotografijų paroda, tik būsimas, dar kuriamas fotografijų albumas, knyga, maži langeliai į realybę. Taip matau, taip šiuo pasauliu gėriuosi. Kartais išeinu pasivaikščioti pagautas saulės blykstelėjimo, svaigaus vyšnių žydėjimo, kartais vakaro snaigių pūgos. Ir kas kartą į nežinią, kas kartą atrandant vis kažką naujo. Man Užupis vis gyvas atradimų šaltinis pilnas paprastų stebuklų, kurios tereikia mokėt pastebėti. Būna, kad kartais tiesiog nerandu tam jėgų, einu vienodu žvilgsniu skanuodamas erdvę, kol kas nors švysteli netikėtai. Spalva, daiktas, katė, durys, dangus, kažkas tokio, kas išmuša iš tradicinio ritmo.
Tik paskutiniais metai Užupis pateko į didelių interesų bei permainų erdvę. Anksčiau buvęs tolimas žodis Gentrifikacija, dabar tapo akivaizdžiu ir aktualiu. Akivaizdu, kad prasideda naujas etapas, kurio metu jau bus pasakojamos legendos, apie tai kas buvo kadaise. Gali būti kad Užupio Respublika tuoj atrodys kaip spektaklis su brangiais butais, barais, parduotuvėmis ir restoranais, o dinamiškas kūrybinis gyvenimas išsikels kitur. Ši mano paroda kaip vienas iš mitų, legenda pasakojama dalyvio akimis.“
Paroda Lietuvių tautinės muzikos istorijos muziejuje (L. Zamenhofo g. 12) veiks iki gegužės 27 dienos.
Informaciją spaudai parengė menotyrininkė Gabrielė Kuizinaitė
Fragmentai iš fotomenininko Iridijaus Švelnio parodos “Medžių grafika”
Sorry, nothing found.
Fotomenininko Iridijaus Švelnio fotografijų paroda “Medžių grafika“
2017 m. balandžio 18 d. (antradienį) 18 val Kauno miesto muziejaus Lietuvių tautinės muzikos istorijos skyriuje įvyks fotomenininko Iridijaus Švelnio fotografijų parodos „Medžių grafika” atidarymas.
Iridijus Švelnys gyvena ir kuria Kaune. Šiuo metu savo fotografijos žinias gilina ir tobulina Niujorko Fotografijos institute. Fotografija autorius domisi daugiau nei dvidešimt metų. Šiais metais tai jau ketvirtoji fotografo personalinė paroda, jo kūryba jau buvo pristatyta kartus Vokietijoje ir Londone.
Naujausioje parodoje Iridijus Švelnys pristato meninį pasakojimą apie medžius. Parodoje eksponuojami darbai išsiskiria modernia fotografine kompozicija, unikalia vaizdo “įrėminimo” koncepcija, individualiu stiliumi. Savo kūriniais autorius taip pat suteikia galimybę ne tik pajusti emocijas, bet ir suvokti gamtos didybės grožį. Medžiai – tai amžinybės ir ilgaamžiškumo simbolis. Pateikdamas medžio įvaizdį per netikėtą prizmę autorius išryškina medžio formų įvairovę paversdamas juos grafiniais vaizdiniais, taip sukurdamas tam tikrą dialogą su savuoju žiūrovu.
Kalbėdamas serijos „Medžių grafika“ kūrimo procesą Iridijus Švelnys pasakoja: „Fotografijų serija „Medžių grafika” sukurta “žuvies akies“ objektyvo pagalba. Objektyvas, matantis 180 laipsnių vaizdą, perteikia akiai neįprastą vaizdinį, kuomet mūsų pasąmonė vaizdinį supranta, o sąmoningas mąstymas teigia, kad taip negali būti. Žiūrovas priverstas sustoti akimirkai bei pabandyti pasiaiškinti sąmonės bei pasąmonės konfrontacijos klausimą. Per grafinių linijų žaismą į emocijas – toks pagrindinis kūrybinis tikslas. Sąmoningas mąstymas, ieškodamas suvokimo bei pažinimo tapatumų, fotografijos vaizdinį interpretuoja įvairiais aspektais, leisdamas mąstymui atrasti grafinių linijų žaisme emocijas, kurios primins mums vaikystę, gyvenimiškus nuotykius, praradimus bei atradimus, pasitikėjimą, džiaugsmą. Atrasti brolį, šeimą, artimą draugą, tėtį, mamą, močiutę, senelį.“
Savo fotografijose autorius siekia perteikti jausmą, kada esi apglėbęs medį, prigludęs prie jo, atsigulęs po juo, kuomet medis tampa tarpininku tarp Tavęs ir dangaus, leidžia tau pajusti dar nepatirtas emocijas, atgauti ramybę bei pasitikėjimą, pažinti save per susitapatinimą su gamta, atrasti savajį „AŠ“. Kai kuriose fotografijose tarsi suteikia galimybę pažvelgti į save kitu kampu, t.y. matyti save ir aplinką iš medžio viršūnės.
Paroda veiks iki gegužės 13 d. Parodos rengėjas VšĮ „Gabrielės meno galerija“. Parodos partneris Kauno miesto muziejus.
Menotyrininkė Gabrielė Kuizinaitė
Fragmentai iš tapytojo Edmundo Kartano parodos “Aš išeisiu parūkyti”
Sorry, nothing found.
Tapytojo Edmundo Kartano personalinė paroda „Aš išeisiu Parūkyti“
Nuo balandžio 10 d. Kauno kultūros centre „Tautos namai“ (Vytauto per.79) veikia tapytojo Edmundo Kartano antrosios personalinės tapybos darbų parodos „Aš išeisiu Parūkyti“ atidarymas. Parodos kuratorė – dailininkė Agnietė Janušaitė-Vitkūnienė.
Tapytojas Edmundas Kartanas gimė 1973 metais Šiauliuose. Nuo 2003-ųjų gyvena ir kuria Kauno rajone, Vandžiogaloje. E. Kartanas rengia personalines parodas – tai jau antroji personalinė tapytojo paroda. Lygiai prieš metus Kauno kultūros centre „Tautos namai“ vyko pirmoji autoriaus paroda „Perspektyva“. Tapytojas taip pat aktyviai dalyvauja kasmetinėse bendrose menininkų metinėse parodose: kasmet organizuojamoje Kauno paveikslų galerijos „Vieno kūrinio parodoje“, taip pat dailininkų grupės „Sfinksas“ grupinėje parodoje „Atgimimas“. Šiuo metu E. Kartano paveikslų kolekcija jau siekia beveik 50-dešimt darbų. Nuo 2016 metų tapytojas bendradarbiauja ir su VšĮ „Gabrielės meno galerija“.
Naujausioje parodoje tapytojas Edmundas Kartanas pristato visai kitokios abstrakčios stilistikos darbus, jų pavadinimai „Trys karaliai“, „Nakties piligrimas“, „Aš ir kitas aš“, „Lipantis laiptais“, „Sodyba“, „Pasiklydęs“, „Grynuolio beieškant“, „Šokantys drugeliai“, „Vienos pievos istorija“ „Aš išeisiu parūkyti“ kiek provokuoja, bet atitinka kintantį tematinį turinį bei formą.
Kaip ir daugelio menininkų, taip ir Edmundo Kartano pažintis su meno pasauliu prasidėjo dar vaikystėje, tačiau autorius į tapybą atėjo ne iš karto. Ankstesniuose E. Kartano darbuose buvo svarbūs ženklai ir simboliai, juose užkoduotos patirtys. Naujausiuose parodoje pristatomuose kūriniuose dominuoja daug emocijų, kurios autorių inspiruoja drąsiai linijai, stilizuotoms, ryškioms jo kuriamo pasaulio daiktų spalvoms ir formoms. Gamtos motyvas dailininko kūryboje yra svarbus, autorius nebijo ryškių spalvų ir ekspresyvių formų, taip pat ir įvairovės: viename iš darbų – gėlių žiedų sodruma tampa atskiro darbo kompozicijos centru, kitame – žalumos, daigo stilizuoti fragmentai, minimalizuota, primityviste maniera nutapyta mėlyna saulė tik atskiros kompozicijos papildančiais elementais. Dar kituose darbuose autorius susitelkia ties geometrinių formų ir pastelinių spalvų dermės paieškomis.
Dažname tapybos darbe jaučiamas lengvas ir ironiškas stilius, per kurį autorius išsako savąjį pasaulį. O pasaulis naujausioje E. Kartano parodoje itin spalvingas ir įvairus: jis ir ryškus, ekspresyvus, komplikuotas, jungiantis savyje itin daug prieštarų. Tačiau taip pat ir ramus, harmoningas, subtilus, filosofiškai suderinantis kasdienybės pilnatvę.
Menotyrininkė Gabrielė Kuizinaitė
Fragmentai iš Rymanto Penkausko parodos
Sorry, nothing found.
Fotomenininko Rymanto Penkausko personalinė fotografijų paroda „Sub Specie Aeternitatis“
Šių metų kovo 16 d. (ketvirtadienį) 16 val. Kauno kultūros centre „Tautos namai“ (Vytauto pr. 79) vyko fotomenininko Rymanto Penkausko personalinės fotografijų parodos „Sub Specie Aeternitatis“ atidarymas.
R. Penkauskas gimė 1953 metais. Gyvena ir kuria Kaune. 1977 m. baigė Kauno technologijos universitetą, nuo 1993 m. yra laisvai samdomas fotografas. Jam yra suteiktas meno kūrėjo statusas. Pagrindinė veiklos sritis – meninė reklama. Menininko fotografijos yra spausdinamos įvairiuose leidiniuose. R. Penkauskas rengia personalines meninės fotografijos parodas, dalyvauja grupinėse parodose, yra surengęs apie 20 personalinių ir grupinių parodų Lietuvoje ir užsienyje. 2016 m. birželio mėn. fotomenininko darbų serija buvo pristatyta Lietuvos fotomeno bienalėje, vykusioje Vokietijoje. Ši R. Penkausko paroda skirta Lietuvos Valstybės 100 metų sukakčiai paminėti.
Rymanto Penkausko fotografijų serija „Sub Specie Aeternitatis“ išsiskiria konceptualiu pateikimu ir filosofiniu mąstymu. Šią fotografijų seriją R. Penkauskas kūrė dvidešimt metų, nes kūrybos procesas buvo susijęs su noru tobulėti profesiškai, su siekiu suprasti daugiau ir giliau. „Turbūt todėl žvelgiant į jo fotografijas kai kas atsitinka – vaizdas ir mintis tampa vienu daiktu ir drauge išnyksta – žvelgi net nežinia į ką, greičiausiai kažkur, jau už fotografijos… Gali būti, kad į amžinybę.“ (E. Striogaitė. Rymantas Penkauskas. Nufotografuota amžinybė.// www.bernardinai.lt/2015-02-10)
Kūrybinio proceso metu autorius yra išbandęs net kelias skirtingas fotografinių technologijų rūšis, eksperimentavo, kol buvo pasirinkta sidabro bromidų technika, suteikianti R. Penkausko atspaudams klasikinį pasendintos fotografijos vaizdą. Fotografo kūryboje svarbi metaforų ir simbolių kalba, kuria dvelkia kiekviena fotografija. R. Penkausko fotografija susitelkia į objektą, tačiau kaip jis matomas, kokioje aplinkoje jis egzistuoja, kaip fotografui jį pavyksta „pagauti“, čia ir yra dažno kūrinio filosofinė paslaptis. Tos paslapties paieškoms, suvokimo gelmei suvokti ir prireikė ganėtinai ilgo apmąstymų laikotarpio. Pats R. Penkauskas sako: „Daiktai tikriausiai čia buvo niekuo dėti. Kaltininkas buvau aš, greičiau – beprotiškas noras išsipasakoti, ką jaučiu, išvaduoti save tarsi nebylų ėriuką iš supančio abejonių gardo. Gaudžiau kiekvieną maištaujančios minties šnabždesį, kiekvienoje erdvės kertelėje ieškojau menkiausių atsparos krislų. Kol suvokiau savo gyvenimo trapumą, laiko ir erdvės didybę bei nepastovumą, amžinybės nebūtį šiame vargų pasaulyje…“
Paroda veiks iki balandžio 17 d.
Projektą iš dalies finansuoja Kauno miesto savivaldybė
Fragmentai iš fotomenininko Roberto Misiukonio parodos
Sorry, nothing found.
Fotomenininko Roberto Misiukonio personalinė fotografijų paroda „JAI ARBA GYVENIMO VERPETAS“
Kovo 22 d. (trečiadienį) 17 val. Kauno miesto muziejuje, Lietuvos tautinės muzikos istorijos skyriuje (adresas: L. Zamenhofo g. 12) vyks fotomenininko Roberto Misiukonio personalinės parodos „JAI ARBA GYVENIMO VERPETAS“ atidarymas.
Fotomenininkas Robertas Misiukonis gyvena ir kuria Kaune. Nuo 1981 metų jis yra Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys. 1984 metais baigė KPI elektrotechnikos fakultetą. 1976 metais įkūrė KTU- FOTO klubą. Iki 1984 metų buvo valdybos pirmininkas, o nuo 1986 metų – klubo meno vadovu. Nuo 2014 metų dirba fotografijos mokytoju Kauno taikomosios dailės mokykloje. Veda kūrybinių dirbtuvių „UŽ RĖMŲ“ susitikimus. Susitikimuose savo kūrybą pristato garsūs menininkai, fotografai ir kitų sričių kūrėjai.
Ši fotografija sukurta naudojant vieną iš seniausių cianotipijos technikų, kai fotografija spaudžiama rankomis. 2016 metų vasarą fotomenininko Roberto Misiukonio kūryba buvo pristatyta Lietuvos fotomeno bienalėje „Fotografinės istorijos“, bienalės kuratorės: menotyrininkė Gabrielė Kuizinaitė ir dailininkė Jūratė Sližytė, Leitzkau, Vokietijoje.
Šioje fotografijų serijoje kiekviena fotografija yra skirtinga ir turi savo sukūrimo istoriją. Fotografijų serija parodos žiūrovui pasakoja apie dviejų žmonių santykius ir kasdienybę. Fotomenininko Roberto Misiukonio kūryba nemažai sąsajų turi su režisūrine, pastatymine fotografija, menininkas kuria naudodamas ne tik cianotipijos, tačiau taip pat ir pinhole bei analoginės fotografijos technikas.
Paroda veiks iki balandžio 22 d. Parodos rengėjai VšĮ ‚Gabrielės meno galerija“. Parodos partneris Kauno miesto muziejus.
Tekstą parengė menotyrininkė Gabrielė Kuizinaitė
Fragmentai iš fotomenininko Iridijaus Švelnio ir Irmos Žaromskytės_Morkuckienės parodos “Sąlyčio taškas”
Analogų neturintis jungtinis fotografijos, tapybos ir muzikos projektas „Sąlyčio taškas“
Šių metų kovo 21 d. 18 val. Kauno miesto muziejuje, lietuvių tautinės muzikos istorijos skyriuje (L. Zamenhofo g. 12 ) įvyks jungtinio, analogų Lietuvoje neturinčio projekto pristatymas. Fotomenininkas Iridijus Švelnys su tapytoja Irma Žaromskyte-Morkuckiene pristatys parodą „Sąlyčio taškas“. Neatsitiktinai projektas įvyks lietuvių tautinės muzikos istorijos skyriuje – parodos tema atspindi sąlytį tarp asmens ir instrumento. Parodos atidarymo metu gros saksofonistas Aleksandras Lakšmanas ir dainuos Milda Gadliauskaitė.
Du skirtingų sričių menininkai, gyvenantys skirtinguose miestuose, pristato sinerginį projektą „Sąlyčio taškas“ kurio esminė mintis, perteikti skirtingą suvokimo interpretacijos vaisių per tą patį sąlyčio tašką – muzikos instrumentą. Fotomenininkas Iridijus Švelnys pristato naują fotografijų seriją „Sąlytis su instrumentu“, o tapytoja Irma Žaromskyte-Morkuckienė tapybos ciklą „Instrumentai“.
Iridijus Švelnys, kuriantis netipinę fotografiją, kuri kalba metaforų ir simbolių kalba, gyvena ir kuria Kaune. Šiuo metu studijuoja Niujorko fotografijos institute nuotoliniu būdu. Yra baigęs radioelektroniką Kauno technologijos universitete, vėliau – vadybos magistrantūrą ISM. Fotomenininkas nuo praėjusių metų intensyviai dalyvauja Kauno foto klubo veikloje, yra šio klubo tarybos narys. Nuo 2016 m. I. Švelnys bendradarbiauja su VšĮ „Gabrielės meno galerija. Yra savo darbus pristatęs ne vienoje grupinio pobūdžio parodose, surengęs ne vieną personalinę parodą Lietuvoje, taip pat savo darbus prezentavęs du kartus Vokietijoje ir Londone.
Tapytoja Irma Žaromskyte-Morkuckienė gimė ir augo Radviliškio rajone, Pakiršinio kaime. Šiuo metu gyvena ir kuria Panevėžyje. 1998 metais studijavo Panevėžio koncervatorijoje, įgijo darbų technologės ir dailės mokytojo specialybę. 17metų dirba socialine darbuotoja su proto negalią turinčiu jaunimų Panevėžio Jaunuolių dienos centre, organizuoja technologijų ir teatro veiklas. Bendroje parodoje ji išreiškia savo požiūrį į muziką, išryškėjantį per muzikos instrumentų meninę interpretaciją.
Vienas iš parodos iniciatorių I. Švelnys pakalbintas, kodėl fotografijai yra pasirinkta asmenų ir instrumentų tema, kas inspiravo šio jungtinio projekto atsiradimą, atsakė: „Muzikos instrumentai šiai fotografijų ir tapybos serijai sukurti pasirinkti neatsitiktinai. Kalbėdami autoriai apie tapybą ir fotografiją teigia: „Fotografija – tapyba; Tapyba –Fotografija” sąlytis per vieną ir tą patį tašką – muzikos instrumentą ir asmuo. Du skirtingų sričių kūrėjai kalba ta pačia kalba pasirinkdami tą pačią temą. Muzikos instrumentai, pasak autorių, yra Sielos draugai, sujaudinantys žiūrovo vidų skirtingais skambesiais. Tai – savotiška sąmonės interpretacija, leidžianti atsiskleisti tam tikrai emocijai ar būsenai. Kūrinyje juntamas sielos ir kūno santykis filosofiniame lygmenyje. Tamsaus fono fotografijoje atskleidžiamas asmens ir instrumento sąskambis su paslaptinga supančia menama aplinka. Šiame projekte siekta sutapatinti asmens ir instrumentų sąlyčio tašką, sutapatinti per skirtingas emocijas ir būsenas“.
Iridijaus Švelnio fotografijų serija „Sąlytis su instrumentu“ turi nemažai aliuzijų su teatrine režisūrine fotografija. Tai nėra tipinė fotografijų serija. Fotografuodamas modelio kūną autorius skiria dėmesį mistiškam kūno grožiui, grakščioms ir dekoratyvioms detalėms bei plastikam ryšiui su instrumentu. Tuo tarpu kitoks tapybinis žvilgsnis atsispindi dailininkės Irmos Žaromskytės-Morkuckienės instrumentų kolekcijoje. Jos instrumentų kolekcija yra labiau abstrakti, žaisminga ir aktualizuojanti formų ir spalvų ritmikas. Šios tapytojos instrumentų kolekcijoje dominuoja ekspresyvios spalvos, o į instrumentų formų sąskambiuos įsiterpia ir kiti atspalviai bei linijos. Abu menininkai pasirenka ta pačią temą, bet jų meniniai sprendimai skiriasi. Parodos rengėjai VšĮ „Gabrielės meno galerija“, parodos partneris Kauno miesto muziejus. Paroda veiks iki balandžio 22 d.
Menotyrininkė Gabrielė Kuizinaitė
Fragmentai iš fotomenininkės Eglės Ščerbinskaitės fotografijų parodos “Gyvenimas kaip kelionė”
Sorry, nothing found.
Fotomenininkės Eglės Ščerbinskaitės personalinė fotografijų paroda “Gyvenimas kaip kelionė“
Šių metų kovo 20 d. (pirmadienį) Lietuvos švietimo istorijos muziejuje (adresas: Vytauto pr. 52) vyks fotomenininkės Eglės Ščerbinskaitės personalinės fotografijų parodos „GYVENIMAS KAIP KELIONĖ“ atidarymas. Parodos atidaryme dalyvaus balerinos Baleto sokejos: mama- Sandra Drodvilaitė Zienienė dukra- Samanta Zieniūtė .
Fotomenininkė Eglė Ščerbinskaitė gyvena ir kuria Kaune. Dažnai rengia personalines fotografijų parodas Lietuvoje, taip pat dalyvauja grupinėse parodose užsienyje. Menininkė savo kūryboje nemažą dėmesį skiria žmonių ir kelionių fotografijai.
Ji išsilavinimą įgijo VDA Kauno dailės fakultete, tekstilės katedroje. Fotografija susidomėjo dar studijuodama bakalaurą, trečiame kurse. 2004 metais baigė tuometinę Kauno fotografijos mokyklą. Vėliau nuotoliniu būdu savo žinias tobulino „Fotografijos institute“ Niujorke. Tikriausiai išsilavinimas užsienyje fotografei E. Ščerbinskaitei padėjo susikurti savitą ir išskirtinį stilių. Nuo 2016 metų E. Ščerbinskaitė bendradarbiauja su VšĮ „Gabrielės meno galerija“.
Parodoje fotomenininkė Eglė Ščerbinskaitė pristato spalvotos ir nespalvotos fotografijos seriją „Gyvenimas kaip kelionė“. Fotografijų serija sukurta keliaujant po Graikiją, Koso salą. Šiuo metu E. Ščerbinskaitė nemažai dėmesio skiria žmonių, šiuo atveju, balerinų fotografijai. Fotografijų serija kurta vasarą, todėl vaizduojamos herojės fotografijose yra atsipalaidavę. Autorės fotografijose labai svarbus ryšys su herojes supančia aplinka, taip gimsta temos ir naujiems kūriniams. E. Ščerbinskaitės kūryboje prasmingos yra žmogaus kūno ir baleto tematikos, būtent šioje fotografijų serijoje tai ir atsispindi.
Meninėje fotografijoje autorė dirba naudodama ne tik skirtingas fotografines technikas, bet ir kuria fotografijų ciklus skirtingomis temomis. Autorei labai svarbus vaizduojamojo personažo ne tik psichologinis, bet ir išorinis grožis. Didelis dėmesys skiriamas kūno grakštumui ir detalėms pabrėžti. Taip pat svarbu ir psichologinės charakterio savybės. Labai reikšmingas yra tamsos ir šviesos efektų tonų paskirstymas fotografijos turinyje.
Eglės Ščerbinskaitės fotografija tarsi susideda iš skirtingų aplinkų vaizdavimo, iš išorinio asmenybės pasaulio, kuris su vizualiniais efektais tarsi atsiranda mažame teatre ar mažojojoje scenoje, ir ją supančio pasaulio aplinkos. Dažnai fotomenininkės kūryboje paliečiami ir egzistencinio gyvenimo klausimai, į kuriuos atsakymą ras tik parodos žiūrovas.
Parodos rengėjai VšĮ „Gabrielės meno galerija“. Parodos partneris Lietuvos švietimo istorijos muziejus.
Tekstą parengė menotyrininkė Gabrielė Kuizinaitė
Sorry, nothing found.
Tapytojos Egidijos Brinkytės paroda “25 kadras”
Nuo šių metų kovo 14 dienos Kauno miesto muziejuje, Lietuvių tautinės muzikos istorijos skyriuje (adresas: L. Zamenhofo g. 4) veikia klaipėdietės jaunos kartos tapytojos Egidijos Brinkytės personalinė paroda „ 25 kadras”. Susitikimas su tapytoja Egidija Brinkyte vyks šių metų balandžio 12 d. 17 val.
Jaunos kartos tapytoja Egidija Brinkytė, gyvena ir kuria Klaipėdoje. 2001-2004 metais baigė Kauno kolegijoje, J. Vienožinskio menų studijos centrą, molbertinės tapybos kūrinių restauravimo ir koncervavimo specialybę. 2015 metais Šiaulių universitete įgijo tapybos magistro laipsnį, suteiktas Meno Kūrėjo statusas iš LR Kultūros ministerijos. Tapytoja E. Brinkytė rengia personalines parodas jų yra surengusi apie 30, taip pat dalyvauja grupinėse parodose apie 36 Lietuvoje ir užsienyje. Parodas tapytoja Egidija Brinkytė organizuuoja ne tik Klaipėdoje, taip pat ir kituose Lietuvos miestuose, Kaune tapytoja jau yra surengusi ne vieną personalinę parodą ir dalyvavusi grupinėse parodose.
Šį kartą tapytoja Egidija Brinkytė pristato dar nematytą savo paveikslų seriją “25 kadras”. Parodoje autorė pristato paveikslus sukurtus 2012-2016 metais. Tapytoja Egidija Brinkyt4 savo paveikslų kolekcijoje yra sukūrusi ne vieną paveikslų ciklą: “Angelų muzika“, Tytuvėnų vienuolyno degėsiai“, „Zyplių dvaro fragmentai“, „Orvidų sodyba“, „Transformacija“ ir šį kartą tapytoja Egidija Brinkytė pristato tapybos darbų ciklą „25 kadras”.
Gal galėtumėte papasakoti kaip kilo idėja sukurti šią paveikslų seriją?
“Parodoje pristatau paveikslus tapytus 2014-16 m. minimalistine maniera. Drobese vyrauja subtilūs spalvų tonai ir pustoniai. Juose lyg per miglą ar rūką galime išvysti šmėkštelėjantį daiktą, peizažą ar siluetą. Paveiksluose siekiu perteikti tai ką galime pamatyti erdvėje. Paveikslai kiekvieną asmeniškai panardina į erdvę kurioje išnyksta daiktai ir siluetai, bet kiekvienas gali įžvelgi savitą iliuziją. Parodoje paveikslai mus panardina lyg į užslėptą 25 – ąjį kadrą, kurio nematome, bet jaučiame kad jis yra. Parodoje pristatau paveiklsus tapytus 2014-16 m. minimalistine maniera. Drobese vyrauja subtilūs spalvų tonai ir pustoniai. Juose lyg per miglą ar rūką galime išvysti šmėkštelėjantį daiktą, peizažą ar siluetą. Paveiksluose siekiu perteikti tai ką galime pamatyti erdvėje. Paveikslai kiekvieną asmeniškai panardina į erdvę kurioje išnyksta daiktai ir siluetai, bet kiekvienas gali įžvelgi savitą iliuziją. Parodoje paveikslai mus panardina lyg į užslėptą 25 – ąjį kadrą, kurio nematome, bet jaučiame kad jis yra. „ pasakojo tapytoja Egidija Brinkytė.
Paroda veiks balandžio 15 d. Parodos rengėjai VšĮ Gabrielės meno galerija, parodos partneris Kauno miesto muziejus.
Menotyrininkė Gabrielė Kuizinaitė
Sorry, nothing found.
TAPYTOJOS RITOS RIMŠIENĖS PERSONALINĖ TAPYBOS DARBŲ PARODA „MALONŪS PRISIMINIMAI“
Šių metų vasario 23 d. Lietuvos švietimo istorijos muziejuje (adresas: Vytauto pr. 52) vyks tapytojos Ritos Rimšienės personalinė tapybos darbų paroda “MALONŪS PRISIMINIMAI“. Renginio metu gros gitara autorinių dainų atlikėja Ilona Papečkytė. Parodos atidarymo metu dėmesys skiriamas muzikai, muzika pritaikyta tapytojos Ritos Rimšienės paveikslams. Šioje parodoje tapytoja Rita Rimšienė pristatys naujausių savo paveikslų ciklą, kurie įkvėpti gamtos ir besikeičančios metų laikų temos, kai žiemos etapas baigiasi ir pereina į atbundančio pavasario laikų temas. Tapytojos Ritos Rimšienės kūryboje, ne viename paveiksle dominuoja metų laikų temos. Tapytoja Rita Rimšienė gyvena ir kuria Kaune.
Nuo 2016 metų tapytoja R. Rimšienė bendradarbiauja su VšĮ „Gabrielės meno galerija“ nuo 2016 metų: http://www.gabrielegallery.eu/rita-rimsiene/ Praėjusiais metais tapytoja R. Rimšienė yra išleidusi savo kūrybos albumą, kuris reprezentuoja dešimties profesionalios menininkės dešimties metų kūrybą. Nuo 2008 metų tapytoja R. Rimšienė rengia personalines parodas ir dalyvauja grupinėse parodose su profesionaliais menininkais , Lietuvoje ir užsienyje. Tapytoją R. Rimšienę, kaip ir dažname jos paveiksle įkvepia gamta, besikeičiančios metų laikų temos. Šį kartą pagrindinis temos akcentas skiriamas besikeičiančioms metų laikų temoms. Šį kartą aktuali tema metų laikų temos perėjimas iš žiemos į atbundančio pavasario temą.
Tapytoja R. Rimšienė savo parodoje pristato šiuos naujausius kūrinius, paveikslai didelių formatų, sukurti naudojant drobės ir aliejaus techniką, paveikslai sukurti 2016- 2017 metais: „Saulės pieva“, „Liepų šokis“, „Žydintys šermukšniai“, „Gamtos namai“, „Vakaras“, „Geltonoji sala“, „Gėlių saliutai“, „Rytas samanose“, „Sninga“.
Ekspresyviuose tapytojos R. Rimšienės kūriniuose dominuoja spalvos siejamos su metų laikų tema: geltona, žalsva, mėlyna spalvos. Nuoroda kryptimi į tapybinės abstrakcijos problematiką dažniausiai tampa paveikslų pavadinimai ir dominuojanti ekspresyvių spalvų koloristika. Naujausiuose tapytojos R. Rimšienės paveiksluose dinamiškai atsiskleidžia vaizduojamo pasaulio įvairovė ir tam tikrų simbolinių detalių žaismė abstrakčioje paveikslų plokštumoje. Paroda veiks iki kovo 20 d. Parodos rengėjai VšĮ Gabrielės meno galerija , parodos partneris Lietuvos švietimo istorijos muziejus.
Parodos kuratorė Gabrielė Kuizinaitė
Gabrielegallery announce: Photographer Iridijus Švelnys creation in the international art fair “PARRALAX ART FAIR“ in United Kingdom is presenting Public institution „GABRIELEGALLERY“
On 24-27 th of February in the international art fair “PARRALAX ART FAIR”, wich will be in the United Kingdom, photographer Iridijus Švelnys will be representing five photoworks interactive story from the serie „Lithuanian old city“. In his interactive photography serie Iridijus Švelnys is representing Lithuanian old town beauty for exhibitions and fairs in all countries in the world.
Photographer Iridijus Švelnys lives and works in Kaunas. He was studied at Kaunas University of Technology radio Electronics, later studied and obtein Master degree at ISM. From 2016 he is colloborating with Public institution “Gabrielegallery” (www.gabrielegallery.eu).
Young generation photographer Iridijus Švelnys from last year was organized and take participate in 10 group exhibitions in Lithuania and also in Germany, now he take participate in international art fair London.
Most of important exhibition’s is : 2015 December was solo instaliation exhibition Press realize. 2016 on March in the Embassy in Berlin, Germany , personal exhibition “In the life is very easy, but not simple” curator Gabrielė Kuizinaitė. 2016 On June – August In the Historical Baron Miunhauzen Castle in Lithuanian Photo Biennial the general theme of Biennial was “Photographic stories” firsth time was represented interactive photo works serie “Lithuanian old city” biennial curators: art critic Gabrielė Kuizinaitė, artist Jūratė Sližytė. 2016 On September photo works serie “Lithuanian old city” was represented at the National Kaunas drama Theather.
Philosophical and ironic photographer I. Švelnys is vision of the city. Conception of submission is representing in geometrical form of circle, which allows for viewer a view to see one hundred and eighty degrees. In I. Švelnys photography important fragments is details of architecture, which reveals through the symbols, through the roofs, often a symbol of the city is surrounded by the stars into broken symbols.
In the photographer I. Švelnys works is very important relathion with a Nature and Earth also with a Sky connection. In the everyone photo work is important nuances of colours: is general connection of three or more colours: blue, green, black and yellow colour nuances of colors and shades.
In I. Švelnys creation presentation and exhibitions openings said: in the everyone photography is very important colorful shades: blue, green and yeallow colours. In his creation representations photographer said that in his creation three spheres – triad is connect in one place: photography, psychology and philosophy. When photographer Iridijus Švelnys talking about his creation said: photography is a visual tool – to feel and express conception ten times better, neither written in his letters (raidėse). Philosophy is my aspirational and inspiration. It is my ideal world, which I pursuing (vejuos) with my works, actings, challenges providing the highest goals. Psychology is the third element in creation, which help in the process to fell emotional feels, which is very bright in his exhibitions also in his photo albums.
I. Švelnys is creating not traditional photography, in his artistic and philosophical narrative is connected psychology and philosophy, which have special environmental aspect also psychological and emotional experience, which is very bright in his exhibitions also in his photo albums.
Public institution “Gabrielegallery” is working with different international projects take participate in internationals exhibitions and fairs in United Kingdom. In this international art fair “PARRALAX ART FAIR”, Public institution “Gabrielegallery” takes participate how guest first time.
PARRALAX ART FAIR is the most largest indenpendant Art fair in London. Every year this international fair “PARRALAX ART FAIR” have over 40 000 visitors, over 300 famous gallerists and over 2 000 creative entrepreneurs from around the world, globe showcase 7 000 + products including painting, sculpture, jewellery, textile art, photography and craft arts.
Press realize for international press is prepeared by art critic Gabrielė Kuizinaitė text .
More information about international fair organizers: http://www.parallaxaf.co/
More information about international fair partners: http://www.gabrielegallery.eu/
Fotomenininko Iridijaus Švelnio personalinė fotografijų paroda „LIETUVOS SENAMIESČIAI“
2017 m. sausio 11 d (trečiadienį) 17 val. Lietuvos švietimo istorijos muziejuje (Vytauto pr 52, Kaune) įvyks fotomenininko Iridijaus Švelnio personalinės fotografijų parodos „Lietuvos senamiesčiai“ atidarymas.
Fotomenininkas Iridijus Švelnys gyvena ir kuria Kaune. Kauno technologijos universitete studijavo radioelektroniką, vėliau ISM – vadybos magistrantūrą. Dvejus metus pas dailininką Vytautą Laukį mokėsi piešimo bei tapybos. Taip pat I. Švelnys yra Kauno Foto klubo valdybos narys. Šiuo metu savo fotografijos žinias jis gilina nuotoliniu būdu Fotografijos institute Niujorke. Fotografija autorius domisi jau dvidešimt metų. Dirbo naudodamas skirtingas technikas ir technologijas: tiek analogines, tiek šiuolaikines. Šiuo metu fotografas kuria naudodamas skaitmenines fotografijos technologijas. Iridijaus Švelnio fotografijose yra gamtos, dvarų, senamiesčių architektūros fragmentų motyvų iš viso pasaulio. Dažnoje nuotraukoje fiksuojamas ir žmogus. Iš atrodytų atsitiktinai sutiktų žmonių, miestovaizdžių, netikėtų matymų, autorius kuria savitą emocinį, psichologinį bei filosofinį ir itin individualų pasaulio, žmogaus sampratos vaizdinį, kurį atitinka ir filosofiniai daugelio nuotraukų pavadinimai: „Donoras“, „Spąstai“, „Motel 55 E“, „Kompaniono šypsena“, „Supynė“ ir kt. Iridijaus Švelnio darbai iš kitų Lietuvos fotomenininkų darbų išsiskiria modernia fotografine kompozicija, unikalia vaizdo „įrėminimo“ estetika, individualiu, interaktyviu, įtraukiančiu žiūrovą pasakojimu. Parodose I. Švelnys dalyvauja nuo 2015 m. Fotografijų serija „Lietuvos senamiesčiai“ sukurta 2016 m. Jau buvo pristatyta Lietuvos fotomeno bienalėje, „Fotografinės istorijos“ (bienalės kuratorės: menotyrininkė Gabrielė Kuizinaitė, dailininkė Jūratė Sližytė) Istorinėje Baronų Miunhauzenų šeimos pilyje, Vokietijoje, taip pat Nacionaliniame Kauno dramos teatre.
Švelnio kūryba yra netradicinė keliais aspektais: jis kuria ne vien tradicinę fotografiją, jo kuriamas meninis naratyvas yra jungiamas psichologiniu ir filosofiniu dėmenimis, įgauna savitą aplinkos matymo aspektą bei psichologinį emocinį potyrį. Įdomus faktas tas, kad savo kūryboje autorius dažnai naudoja „žuvies akies“ objektyvą, todėl jo kūryboje fotografinis vaizdinys įgauna apskritimo formą, matančią 180 laipsnių kampu. Ši I. Švelnio fotografijų ypatybė atsiskleidžia ir vyksiančioje autoriaus personalinėje fotografijų parodoje „Lietuvos senamiesčiai“. Tiek parodoje, tiek fotomenininko išleistoje knygoje pristatomos fotografijos pateikia kitokį žiūros tašką, netradicinį aplinkos bei pasaulio matymą.
Kalbėdamas apie savo kūrybą fotografas teigia: „Fotografija – tai vizualinė priemonė, skirta išjausti bei atvaizduoti sampratą dešimtimis kartų greičiau nei tai parašyta raidėmis. Filosofija – tai mano siekiamybė. Tai mano idealus pasaulis, kurį aš vejuos savo darbais, savo poelgiais, savo iššūkiais siekiant aukščiausių tikslų. Psichologija tai trečias dėmuo, kuris padeda išjausti emocinį jausmą, įterpti jį į esamą vaizdinio viziją.“ Parodos rengėjai VšĮ „Gabrielės meno galerija“.
Parodos partneris „Lietuvos švietimo istorijos muziejus“
Paroda veiks iki vasario 11 d.
Parodos kuratorė menotyrininkė Gabrielė Kuizinaitė.
Sorry, nothing found.
FOTOMENININKĖS KRISTINOS VALASEVIČIENĖS PERSONALINĖ FOTOGRAFIJŲ PARODA „ŠVIESORAŠČIAI“
Kauno miesto muziejuje M ir K. Petrauskų lietuvių muzikos istorijos skyriuje (adresas K. Petrausko g. 31) lapkričio 8 d. 16 val vyks fotomenininkės Kristinos Valasevičienės personalinės fotografijų parodos „ŠVIESORAŠČIAI“ atidarymas.
Personalinėje fotografijų parodoje Kristina Valasevičienė pristatys praplėstą fotografijų ciklą „ŠVIESORAŠČIAI“. Fotomenininkė Kristina Valasevičienė fotografuoja dešimt metų. Ji yra prisidėjusi prie Kauno fotoklubo įkūrimo, šiuo metu ji yra Kauno fotoklubo pirmininkė. Nuo 2010 metų ji dalyvauja bendrose Kauno fotoklubo ir KTU FOTO studijos narių parodose. 2012 metais Kauno technologijos universitete surengta pirmoji autorinė fotomenininkės K. Valasevičienės paroda “Kauno fortai. Vizijos“. Vėliau paroda buvo pristatyta Kauno menininkų namuose, Klaipėdos viešosios bibliotekos Meno skyriuje, J ir M. Šlapelių muziejuje Vilniuje. Ji taip pat yra dalyvavusi ne viename tarptautiniame fotografijų konkurse Lietuvoje ir užsienyje. 2014 m. Kristina Valasevičienė tapo Lietuvos fotomenininkų sąjungos konkurso „Debiutas“ finaliste, tarp nugalėtojų kelios nuotraukos iš fotografijų ciklo „Laiko fragmentai“ buvo eksponuotos bendroje parodoje. 2016 m. Kristinos Valasevičienės kamerinė fotografijų paroda „ŠVIESORAŠČIAI“ buvo surengta Nacionaliniame Kauno dramos teatre, teatro kavinėje. 2016 m. ta pati fotografijų serija “ŠVIESORAŠČIAI“ buvo pristatyta Istorinėje Baronų Miunhauzenų pilyje, Lietuvos fotomeno bienalės parodoje „Fotografinės istorijos“ (parodos kuratorės: dailininkė Jūratė Sližytė ir menotyrininkė Gabrielė Kuizinaitė).
Kalbėdama apie šį fotografijų ciklą fotomenininkė Kristina Valasevičienė pasakoja: „Šviesa ir tamsa. Priešybių žaismas….Dar maža būdama mėgdavau stebėti, kaip pro langą įspindusi šviesa slenka grindimis, sienomis, daiktų paviršiais, sukurdama įvairiausius raštus. Arba, ryškiai apšviesdama įvairius objektus, kuria jų antrininkus ir tarsi pararelinio pasaulio egzistenciją. Be šviesos nėra šešėlio. Be šešėlio nepamatysime, kokio ryškumo yra šviesa. Vienas be kito negalintys, vienas kitą papildantys du priešingi poliai. Vienas su kitu susijungiantys ir sukuriantys įvairius rašmenis, ženklus. Jie yra visur, kur tik gali prasiskverbti, kad ir menkiausios šviesos spindulėlis – ir ant didingų pastatų, ir mažo kambario kertelėje, ir ryškiuose interjeruose, ir miško laukymėje. Rašmenys, kuriuos galime skaityti kaip akimirkos knygą. Nes kitą akimirką, jau bus kiti ženklai, kiti rašmenys, kita knyga…Stebėkite ir skaitykite“. Parodos rengėjai VšĮ „Gabrielės meno galerija“. Paroda veiks iki gruodžio 23 d.
Parodos kuratorė menotyrininkė Gabrielė Kuizinaitė
Kristinos Sereikaitės fotografija iš serijos “Nekaltybė”
Fotomenininkės Kristinos Sereikaitės personalinė paroda “NEKALTYBĖ”
Nuo šių metų spalio 25 d. Nacionalinio Kauno dramos teatro Rūtos salės foje (Laisvės al 71) veiks jaunos kartos fotomenininkės Kristinos Sereikaitės personalinė fotografijų paroda “Nekaltybė”.
Kristina Sereikaitė gyvena ir kuria Vilniuje. 2002-2005 m. mokėsi Vilniaus Technologijų ir dizaino kolegijoje. 2007 m. studijavo fotografiją Prancūzijos Nacionalinėje fotografijos mokykloje Arlyje, Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje baigė vaizdo operatoriaus studijų programą ir įgijo bakalauro (2010) ir kino magistro laipsnį (2012). 2015 metais tapo Prancūzų kultūros centro organizuoto fotografijos konkurso „Švelnumo akimirka“, skirto Robertui Doisneau, laureate. 2012 metais už tą pačią fotografijų seriją tarptautinio fotografijos festivalio „Map Toulouse“ (Prancūzija) apdovanota pagrindiniu prizu. Panevėžio tarptautinėje fotografijos bienalėje „Žmogus ir miestas“ pelnė 1 –ąją vietą už fotografijų ciklą „Susikaupimai“, tais pačiais metais tarptautiniame fotografijos konkurse „ICC Photographic Award“ pateko tarp trisdešimties finalininkų iš viso pasaulio (konkursas buvo surengtas Paryžiaus klimato kaitos konferencijos COP21 proga). Kristina Sereikaitė nuo 2013 –ųjų metų yra Lietuvos fotomenininkų sąjungos ir Lietuvos kino operatorių sąjungos narė. Parodose dalyvauja nuo 2005 metų. Yra surengusi apie 20 personalinių fotografijos parodų Lietuvoje ir Suomijoje, Danijoje, Prancūzijoje, taip pat autorė yra dalyvavusi daudiau nei dvidešimtyje grupinių parodų Lietuvoje, Kanadoje, Londone, Prancūzijoje, JAV ir kitur. Apie fotografės Kristinos Sereikaitės kūrybą yra rašiusi menotyrininkė, humanitarinių mokslų daktarė, docentė Eglė Jaškūnienė, meno kritikas Jurij Dobriakov ir fotografas Gytis Skudžinskas.
Nacionalinio Kauno dramos teatro erdvėje pristatoma paroda yra sukurta naudojant netradicinę, šiuolaikinę fotografijos techniką, visos parodos fotografijos yra spaustos ant metalo plokščių. Kristinos Sereikaitės kūryboje susijungia fotografijos ir kinematografinio meno elementai. Fotografijų autorė Kristina Sereikaitė savo darbuose nesieka išskirti lytiškumo. Šiose teatrališkose fotografijose moters personažą įkūnija gerai pažįstamas ir žinomas aktorius Benas Šarka. Šioje fotografijų serijoje ištrinamos ribos tarp lyčių. Labai svarbus mistifikuotas herojės santykis su aplina ir supančiomis stichijomis. Labai svarbūs vizualiniai efektai. Besikeičiančių kadrų fotografiniame pasakojime žiūrovas tarsi stebi performancą, kuris susideda iš skirtingų pasakojimo siužeto detalių.
Parodos rengėjai VšĮ “Gabrielės meno galerija”. Paroda veiks iki lapkričio 20 d.
Parodos kuratorė menotyrininkė Gabrielė Kuizinaitė
TAPYTOJOS RITOS RIMŠIENĖS PERSONALINĖ PARODA „VILIOJANTIS RITMAS“
Nuo šių metų spalio 25 d. Anykščių kultūros centre vyks tapytojos Ritos Rimšienės personalinės parodos „Viliojantis ritmas“ atidarymas. Autorė gyvena ir kuria Kaune. Parodose dalyvauja nuo 2008 metų. Ji yra surengusi 19 personalinių parodų, yra dalyvavusi 20 grupinių parodų, taip pat tarptautiniuose pleneruose. Šį rudenį išleistas R. Rimšienės tapybos darbų katalogas. Tapybos parodoje „Viliojantis ritmas“ autorė pristato šiuos savo darbus: „Aistros sūkurys“ (2016), “Gamtos oazė” (2015), “Gulbės takas“ (2015), „Laukimas“ (2013), „Mistika“ (2015), “Rudens išdaigos“ (2016), „Sprogimas“ (2015), „Ugnies kelias“ (2015),“Viliojantis ritmas”(2016).
Parodoje pristatomas abstrakčiosios tapybos darbų ciklas, sudarantis vientisą pasakojimą, kuriame dominuoja spalvos ir abstrakčios linijos, abstrakčiųjų akcentų bei ženklų raiška. Per koloristinius derinius ir kontrastus, abstrakčiąją stilistiką autorė darbuose ryškina savąjį pasaulio matymą, savaip filosofuoja apie egzistencinius klausimus. Nuoroda, kryptimi į tapybinės abstrakcijos problematiką dažniausiai tampa paveikslo pavadinimas. Tapytojos R. Rimšienės paveikslų kolekcijoje dinamiškai atsiskleidžia vaizduojamo pasaulio įvairovė, simbolika ir tam tikra ženklų bei dekoratyvių detalių visuma, ryškėjanti po ekspresyvių plokštumų potėpiais. Jos ekspresyvioje abstrakcijoje dominuoja emocijos ir nuotaikos atspindžiai.
Rimšienės kūryboje peizažo, natiurmorto temos transformuojasi tampa gyvenimškosios patirties atspindžiu, momentiniu kasdienybės ženklu. Tapytojos paveiksluose dėmesys skiriamas ne realistiniam, o abstrakčiai ekspresyviai dramatiškai dailininkės pasaulio raiškai. Didelio formato drobėse svarbus išlaikytas potėpio, dekoratyviosios linijos ir kai kuriuose paveiksluose išryškintos faktūros ritmas. Ne viename darbe matome metų laikų temos fragmentus, autorei taip pat nesvetimos natiurmorto ir suabstraktinto peizažo temos. R. Rimšienės tapyboje dažnas transformuotas gamtos motyvas, virstantis abstrakcionistine spalvine niuansacija, formine aliuzija, beveik visada ji susieta su vidinio pasaulio, nuotaikos aspektais.
Kalbėdama apie savo kūrybą autorė teigia: „Labai svarbus man ir pats kūrybinis procesas. Kurti – reiškia būti laisvam nuo visko. Būtina visapusiška ramybė, jos dėka galiu susikaupti kūrybai. Kuriu pasitelkdama pasąmonėje užfiksuotas mintis, emocijas, vaizdinius, stengiuosi pažadinti savo kūrybinę vaizduotę ir visa tai atvaizduoti drobėje savaip, taip sukurdama savitą tapybos braižą. Renkuosi didelius drobių formatus, tai suteikia platesnes mano kūrybinės raiškos galimybes“.
Menotyrininkė Gabrielė Kuizinaitė
Rita Rimšienė paveikslas ‘Pokalbis” drobė, aliejus, 80 X 140 cm. 2014 m.
Tapytojos Ritos Rimšienės personalinė tapybos paroda POKALBIS
Nuo šių metų spalio 10 d. Nacionalinio Kauno dramos teatro kavinėje (Laisvės al. 71) veiks tapytojos Ritos Rimšienės personalinė paroda “Pokalbis“.
Tapytoja Rita Rimšienė gyvena ir kuria Kaune. Nuo 2008 m. yra surengusi 18 personalinių parodų, taip pat aktyviai dalyvauja grupinėse parodose. Kamerinėje parodoje autorė pristato darbus “Kaukė”, “Pokalbis”, “Geltonskruostis”, “Rožinės svajonės” ir kitus.
Parodos pavadinimas siejamas su vienu iš parodoje eksponuojamų paveikslų “Pokalbis”. Tai tarsi kvietimas dialogui, pokalbiui, diskusijai. Per koloristinius derinius ir kontrastus, abstrakčiąją stilistiką autorė savo darbuose pateikia filosofinę egzistencijos sampratą, ryškina savąjį pasaulio matymą. Tapytojos R. Rimšienės paveikslų kolekcijoje dinamiškai atsiskleidžia vaizduojamo pasaulio įvairovė, simbolika ir tam tikra ženklų bei dekoratyvių detalių visuma, ryškėjanti po ekspresyvių plokštumų potėpiais. Jos ekspresyvioje abstrakcijoje dominuoja stipri emocija ir nuotaika. R. Rimšienės tapyboje dažnas transformuotas gamtos motyvas, virstantis abstrakcionistine spalvine niuansacija, formine aliuzija. Dažname pavadinime slypi skirtingos paveikslo sukūrimo istorijos, tema įgauna dinamiką ir pagreitį didelio formato drobėse, ekspresyvūs potėpiai, ryškios spalvos, koloristinės priešpriešos, niuansacijos ir sukuria paveikslo visumą ir intrigą.
Tapytojos Ritos Rimšienės kūryba iš kitų abstrakcionistų dailininkų išsiskiria abstraktaus pasakojimo apie pasaulį stilistine įvairove. Autorės kūrybai būdingos ekspresyvios plokštumos, kintanti ritmika, laužytos linijos ir formos, spalvinė įvairovė. Toks yra nuolat kintantis R. Rimšienės santykis su kasdien besikeičiančia pasaulio realybe.
Paroda veiks iki lapkričio 30 d.
Parodos rengėjai VšĮ „Gabrielės meno galerija“
Parodos kuratorė menotyrininkė Gabrielė Kuizinaitė
ALIO BALBIERIAUS PERSONALINĖ FOTOGRAFIJŲ PARODA „LEDO INKLIUZAI“
Kauno miesto muziejaus M ir K. Petrauskų lietuvių muzikos istorijos skyriuje spalio 11 d. (antradienį), 16 val., vyks Alio Balbieriaus personalinės fotografijos parodos „Ledo inkliuzai“ atidarymas. Parodos atidaryme dalyvausiantis autorius skaitys haiku apie apie žiemą, sniegą ir ledą, o Marius Paulikas ir Giedrius Balbierius gros stiklo taurėmis, ledo gabaliukais ir pučiamaisiais muzikos instrumentais.
Daugiau informacijos apie Alio Balbieriaus kūrybą rasite šiuo adresu internetinėje galerijos svetainėje: http://www.gabrielegallery.eu/alis-balbierius/
Parodą iš dalies finansuoja Lietuvos Kultūros taryba, parodos rengėjai VšĮ „Gabrielės meno galerija“. Paroda veiks iki lapkričio 3 dienos.
Alio Balbieriaus parodą „Ledo inkliuzai“ pristato filosofė, eseistė, rašytoja literatūros kritikė, humanitarinių mokslų daktarė, Lietuvos edukologijos universiteto profesorė Jūratė Baranova.
Jūratė Baranova
ALIO BALBIERIAUS LEDO INKLIUZAI
Kai fotografuoja poetas, jis neišvengiamai sukuria vaizdą, kurį įmanoma literatūriškai interpretuoti. O kadangi nesu tikra fotografijos specialistė, tai galiu bandyti Balbieriaus nuotraukas pusiau filosofiškai, pusiau literatūriškai apdainuoti. Ir jo fotografiniai eksperimentai kažkaip prilimpa prie mano knygų viršelių. Net tris knygas esu išleidusi su Alio nuotraukomis ir man jas kažkaip miela paimti į rankas iki šiol, ypač Filosofija ir literatūrą, kur su dviem žydrame fone įšaldytais laiko ratais. O juk savo knygos paprastai nusibosta. Jų nebematai. Kadangi ką tik užbaigiau naują knygą, tai kai atslinkau apžiūrėti parodą, tai pirmiausia pažvelgiau suinteresuotu žvilgsniu: gal vėl pavyks ką nors iš parodos nusižiūrėti viršeliui. Bet iš karto supratau, kad tai kitoks susitikimas su Alio nuotraukomis. Kitoks potyris. Pirma mintis įėjus į salę buvo liūdesys, gal net išgąstis: eschatologinė nuojauta. Taip po pasaulio pabaigos atrodys mums brangūs kasdienybės daiktai. Jei pasaulis nesudegs pasauliniame gaisre, kaip prognozuoja kai kurie pasaulio pabaigos specialistai, tai jis gali būti užlietas vandeniu. Pasauliniu tvanu. Ir jei planeta nesušils taip, kad spirgintų mums padus žemės gruntas, tai gal gi viskas galutinai įšals, įstrigs kaip ašara akyje ledo sluoksnyje. Ir per tūkstantmečius vien tik abejingos mūsų likimui žvaigždės medituos šiuos mums brangių daiktų trupinius – įšalusius inkliuzus – toli iš aukštybių. Taip nuliūdusi slinkau nuo vienos nuotraukos prie kitos laukdama išrišimo ar kokios kitokios paguodos. Kas pakito : kodėl šie inkliuzai taip skiriasi nuo tų ratų –stipinų melsvame lede, kuris atsidūrė ant mano knygos viršelio? Ko gero viską keičia tiksli, elegantiška ir moderni juoda spalva. Juodas fonas, juodas debesis, juodas periodas, juodas…Žmonės sako: „Gyvenime viskas juoda“ ir daugiau aiškinti nebereikia. Šliogeris prieš pasinerdamas pirmą sykį į giliąją melancholiją išleido Niekio vardus su aklina juoda spalva. Viršelyje, atspindinčiame ir teksto nuotaiką. Ričardas Gavelis prieš per anksti palikdamas šį pasaulį gana mįslingomis aplinkybėmis išleido paskutinį romaną Sundzu gyvenimas šventajame Vilniaus mieste. Atsivertus priešlapį sutrikau: jis buvo juodas. Sakykime ši paroda – tai juodasis Alio Balbieriaus periodas. Bet jų yra labai visokių ir labai įvairių. Balbierius eksperimentuoja.
Ir būtent tas eksperimentas parodoje teikia paguodą. Jis atveria mūsų santykį su daiktais, kurio paprastai kasdienybėje nefokusuojame. Mūsų požiūris į daiktus visada instrumentinis: sugedusios žirklės erzina, nes neleidžia kažko nukirpti, sustojęs laikrodis trikdo, nes galime pavėluoti. Daiktai visada yra po mūsų ir dėl mūsų: mes svarbiausi, jie tik tarp kito, tik tiek, kiek yra mums skirti. Balbierius šį santykį apverčia aukštyn kojomis. Šioje parodoje svarbiausi tampa patys daiktai, tuo kad jie buvo, kad jie yra , likę be žmogaus, nereikalingi ir nenaudingi. Išmesti, paniekinti, užmiršti, surūdiję. Bet jie yra. Ir taip ontologiškai atveria patį buvimo tikrumą. Buvimą iki žmogaus, be žmogaus. Bet surežisuoti šį tikrumą galėjo irgi tiktai žmogus. Žmogus jaučiantis ir suprantantis daiktus. Tuo poetas skiriasi nuo fiziko eksperimentuojančio su daiktais tam kad išryškintų jų vidines savybes. Tam, kad pažintų. Balbierius pažinimą sustabdo ir priverčia medituoti. Surūdijęs geležiukas net neįtarė, kad jį su tokia atida apžiūrinės prasilavinusi publika. Balbierius su meile netgi dekadentišku skrupulingu išryškina šio prarasto pasaulio mirusių daiktų grožį. Kuo gražiau, tuo baisiau, nes visi tie daiktai lieka amžiams užšaldyti. Jie nebeprisikels, jie nebegrįš. Niekas nepuls jų restauruoti, sugražinti namo, kad jie vėl taptų tuo, kuo buvo anksčiau. Nebent sumani šeimininkė dar sugebės panaudoti užšalusias paprikas, nežinau ar pavyks obuolius. Galiausiai tai paroda apie laiko negrįžtamumą, apie praradimą, ne tik daiktų. Bijau apibendrinti, bet per daiktų mirtį mes giliau suvokiame savo pačių artėjančią mirtį. Savo pačių netgi netobulumą palyginus su daiktais. Mirę mes nebūsime gražūs netgi įšaldyti. Mes ne paprikos ir ne sugedę laikrodžiai. Išsaugota mirusi organika kelia klaiką, ar tai būtų revoliucijos vadas, ar Egipto mumija. Todėl nejaukiausias iš visų matyti inkliuzų yra užšaldytas kažkada buvusio gyvo paukščio sparnas. O koks jaukiausias? Ar pavyko ką nors išsirinkti knygos viršeliui? Jaukiausiai žiūrisi užšaldyti išbyrėję senos maldaknygės puslapiai, priglausti raudonų uogų – gal būt erškėčių. Įdomu buvo pamatyti, kad ledas visiškai dera su pasimetusiu knygos lapu: netgi suteikia jam formą, vietą ir stabilumą. Be ledo jis išnyktų laike ir , žinoma, erdvėje. O kažkada šiuos lapus laikiusios žmonių rankos tirpdo sustingusio pasaulio šaltį, o iš šių lapų kartotos maldos tolina pasaulio pabaigos šešėlį. Pasaulio fonas juodas, šaltas, pasaulis perpildytas užmirštų nebereikalingų daiktų, besiilginčių žmogaus dėmesio ir jo rankų, bet visgi per daiktų nuotrupas mes susisiejame su kitomis kartomis ir nutolusiais žmonėmis. Gal kada po daugybės metų atsiras koks kitas fotografas, kuris sugebės pamatyti grožį jau mūsų nebereikalingų daiktų likučiuose, kurių neįžvelgiame pasinėrę į kasdienybės bruzdėjimą. Gal būt. … Vilkimės.
Nacionalinio Kauno dramos teatro kavinėje veikia tapytojos Jovitos Glemžaitės- Matuzienės personalinė paroda „MINTIES RATE“. Jovita Glemžaitė- Matuzienė yra viduriniosios kartos tapytoja. 1977 metais ji baigė J. Naujalio dailės mokyklą. 1978 – 1984 m. mokėsi Vilniaus dailės akademijoje, įgijo tapytojos pedagogės specialybę. Šiuo metu menininkė gyvena ir kuria Kaune. Tapytoja dirba mokytoja metodininke A. Martinaičio dailės mokykloje. Nuo 1992 m. ji yra Lietuvos dailininkų sąjungos narė. Nuo 1998 metų intensyviai dalyvauja grupinėse parodose ir rengia autorines parodas, yra surengusi parodų ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje – tarptautinėse parodose Graikijoje, Vokietijoje, Čikagoje.
Kamerinėje Jovitos Glemžaitės- Matuzienės tapybos darbų parodoje pristatomi abstrahuoti tapybiniai vaizdiniai, Orientuoti į skirtingas temas. Kiekvieno tapybos darbo sukūrimo istorija yra individuali, sujungianti įvairius koloritus į fragmentinį pasakojimą. Abstraktųjį parodos lygmenį ženklina ir parodoje eksponuojamų darbų pavadinimai: „Akimirka“, „Kelyje“, „Atminties archeologija“, „Karys“, „Iguana“, „Peizažas kariui“, „Žalia Iguana“, „Krantas“, triptikas „Pakrantė“,. Tapytoja paklausta, kaip kilo idėja parodą pavadinti „MINTIES RATE“, sako: „Tai nesibaigiantis ciklas tarp gyvenimo ir mirties, tai ciklas tarp pradžios ir pabaigos.“ Pasak autorės, viskas gyvenime sukasi ratu. Todėl neatsitiktinis jos kūryboje yra apskritimo, rato motyvas, kuris ženklina ir tiek kasdienybės, tiek ir vidines abstrakčiąsias slinktis bei inspiracijas. Autorę kūrybai kūrybai įkvepia tiek gamta, tiek charizmatiškos asmenybės, kartais kūrybinės idėjos kyla prisilietus prie praeities, vartant senus nuotraukų albumus. J. Glemžaitė- Matuzienė yra sukūrusi tapybos darbų ciklą „Taujėnų dvaro istorijos“ ir kitų ciklų. Jos kūrybai būdingi dinamiški potėpiai, ekspresyvios spalvos, beveik kiekviename darbe komponuojami mėlynos, gelsvos ir žalsvos spalvų bei atspalvių deriniai. Tapytojos braižą ženklina dinamiška, ekspresyvi kompozicija, ekspresyvūs spalviniai potėpiai, sukuriantys savitą pasaulio vaizdinį, kuriame itin svarbūs filosofiniai apmąstymai, reflektuojama amžinybės bei laikinumo samprata. Parodos rengėjai VšĮ „Gabrielės meno galerija“. Paroda veiks iki spalio 10 d.
Parodos kuratorė Gabrielė Kuizinaitė
Iridijaus Švelnio fotopsichofilosofinė fotografijų paroda „Lietuvos senamiesčiai“
Nuo rugsėjo 1 d. Nacionalinio Kauno dramos teatro (Laisvės al. 71) Rūtos salės fojė veiks fotomenininko Iridijaus Švelnio personalinė paroda iš serijos „Lietuvos senamiesčiai“.
Iridijus Švelnys gyvena ir kuria Kaune. Studijavo Kauno technologijos universitete radioelektroniką, vėliau ISM vadybos magistrantūroje. Šiuo metu autorius savo fotografijos žinias nuotoliniu būdu gilina Fotografijos institute Niujorke. Dvejus metus tapybos mokėsi pas dailininką Vytautą Laukį piešimo bei tapybos. Nuo 2016 m. Iridijus Švelnys yra Kauno foto klubo valdybos narys.
Savo kūryboje autorius daugelyje darbų naudoja „žuvies akies“ metodą, todėl jo kūryboje fotografinis vaizdinys susikoncentruoja apie apskritimo formą, matančią 180 laipsnių kampu. Fotografija autorius domisi daugiau kaip 20 metų. Fotografuoti pradėjo naudodamas ZENIT fotoaparatą. Dirbo naudodamas skirtingas technikas ir technologijas. Šis fotografijų ciklas yra atspaustas naudojant vieną iš naujausių stiklo ir akrilo technologijų. Daugiau informacijos apie Iridijaus Švelnio kūrybą rasite šiuo adresu: http://www.gabrielegallery.eu/iridijus-svelnys/
Fotografas paklaustas, kaip kilo idėja sukurti fotografijų seriją apie Lietuvos senamiesčius teigia: „Serija fotografuota daugelyje Lietuvos senamiesčių atsigulus ant grindinio. Idėja kitaip fotografuoti tiek Lietuvos, tiek kitų valstybių senamiesčius yra kilusi jau seniai. Praeinant ar pravažiuojant visų senamiesčių kampelių nematome ir nesustojame į juos pažiūrėti iš skirtingų kampų ar rakursų. Įvairiu paros laiku kiekvienas senamiesčio kampelis keičia ne tik spalvą, formą, estetiką, bet kiekviename rakurse atsiranda smulkių detalių, kurių nematome ar nepastebime, praeidami kasdien. Kitu kampu senamiesčio vaizdą galime pamatyti atsigulę ant grindinio ir pažvelgę kitaip į tą patį tašką, į kurį žiūrėjome praeidami. Pabandykime kartu su autoriumi atsigulti senamiestyje ant grindinio ir žiūrėdami į dangų įsijauskime į stebėtojo vaidmenį. O vaidmuo – tu esi maža skruzdė šiame pasaulyje. Tu vienas, esi niekas. Tačiau tas grožis, kurį matote, yra sukurtas ne vienos skruzdės, o milijono skruzdžių. Patirkime nepatirtą pojūtį, įsileiskime savo fantazijas į realybę. Būkime kitoniški ir ne tik tuomet, kai gulime ant grindinio. Kiekvienoje fotografijoje yra užfiksuotas ir autorius, jo pamatyti neįmanoma, tačiau pajusti, kad jis ten, paprasta. Autorius pasitelkęs visas fotografines gudrybes save įamžino ir pristatomose nuotraukose, tačiau jose jaučiama tik jo energija. Tai netipinis požiūris į fotografijos kūrimą, kai autorius fotografijoje fiksuoja ne tik vizualinį, filosofinį, bet ir dvasinį, energetinį aspektą, kuris leidžia įsijausti.
Vaikščiodami Laisvės alėja ateikite į Nacionalinį Kauno dramos teatrą, Rūtos salę, atsisėskite į minkštasuolį ir neatsistokite, kol fotografijoje nepamatysite manęs ir neatspėsite, kokio miesto senamiesčio kampelis vaizduojamas.” (Autoriaus žodžiai).
Parodos rengėjai VšĮ “Gabrielės meno galerija” Parodą galima lankyti prieš spektaklius. Paroda veiks iki spalio 20 d.
Fragmentai iš fotomenininko Iridijaus Švelnio parodos ekspozicijos:
Gabrielė Kuizinaitė
Tapytojos Kristinos Čivilytės paveikslas
Kauno miesto muziejaus M. ir K. Petrauskų lietuvių muzikos istorijos skyriuje 2016 m. rugsėjo 6 d. 17 val – vyks Kristinos Čivilytės abstrakčiosios tapybos darbų parodos atidarymas.
Nors tai jau dešimtoji personalinė menininkės paroda, joje taip pat netrūksta skirtingų temų, spalvinių atradimų. Menininkės darbų paletė susideda iš šviesių ir ūkanotų, bet kartais ryškių ir rudeniškai sodrių – ekspresyvių spalvų.
Dėl savo abstraktaus pobūdžio, menininkės darbai kiekvienam žiūrovui pasakoja skirtingą siužeto istoriją. Tai tarsi individualistinė asmeniška kelionė į kiekvieno vidines impresijas, prisiminimus, praeities miražus ir ateities smėlio pilis.
Tapytoja drąsiai, su užmoju naudoja naujas tapybos technikas, kurių pagalba eksperimentuoja ir suranda naujų būdų kaip išreikšti save ant baltos drobės paviršiaus. Menininkė naudoja mišrias ir grynas technikas: tapo akrilu ir aliejiniais dažais. Norėdama darbams suteikti papildomos ekspresijos per faktūrą – naudoja specialų glaistą. Kaip šio proceso išdava, iš atsiminimų/impresijų šleifo ir eksperimentų procesų, tarsi Botičelio Venera iš jūros putos gimsta, nauji menininkės kūriniai.
Menininkė teigia, jog tapybos procesas trunka palyginus trumpai. Ji tapo pagal savo nuotaiką ir dabartinius jausmus, pasiremia savo pačios patirtimi, artimiausios praeities įspūdžiais, kurių pasisemia iš pasivaikščiojimo parke ar pajūrio paplūdimiais.
Apibendrinant parodos ekspoziciją, galime teigti, jog autorė sukūrė parodą, kuri dvelkia eksperimentine kūrybos dvasia, kurią ji perteikė išgirdusi savo jausmus ir pašaukimą bei pasukusi savo pasirinktu spalvingu pirmapradžiu dvasiniu keliu… Paroda veiks iki spalio 8 d. Parodos rengėjai VšĮ „Gabrielės meno galerija“.
Agnė Bartišiūtė-Janušienė
Oksanos Judakovos fotografija iš serijos “Ir savas, ir tolimas kraštas. Altajus”.
Oksanos Judakovos personalinė fotografijų paroda „Ir savas, ir tolimas kraštas. Altajus“
Šių metų rugpjūčio 2 d. (antradienį) 16 val. Kauno miesto muziejaus M. ir K. Petrauskų lietuvių muzikos istorijos skyriuje (K. Petrausko g. 31), įvyks grafikės Oksanos Judakovos fotografijų parodos „Ir savas, ir tolimas kraštas. Altajus“ atidarymas.
Oksana Judakova gimė 1972 m. Altajuje. Užaugo Lietuvoje, baigė Tytuvėnų vidurinę mokyklą, taikomąją grafiką studijavo Kauno kolegijos J. Vienožinskio menų fakultete, vėliau VDA Kauno dailės institute, kur įgijo menų bakalauro laipsnį. 2003 – 2012 m. menininkė gyveno ir kūrė Niujorke, vėliau su visa šeima grįžo į Lietuvą. Šiuo metu grafikė yra Lietuvos dailininkų sąjungos, Kauno skyriaus narė, gyvena ir kuria Vepriuose, Ukmergės rajone. Oksana Judakova kuria grafiką, tačiau pastaraisiais metais eksponuoja ir fotografijos parodas.
Oksana Judakova parodoje pristato gerokai papildytą fotografijų kolekciją apie lietuviams mažai pažįstamą Altajaus kraštą. Tai fotografinė istorija, įkvėpta jai artimo krašto grožio, paremta menininkės dienoraštiniais pasakojimais apie Altajų, kuriame gimė, ir kalnų mistikos. apie Menininkė įkvėptai pasakoja apie šį kraštą ir saitus, kurie ją sieja su Altajumi: “ALTAJUS. Retas kuris, išgirdęs šį pavadinimą, perklaus, kas tai ir kur tai. Turtingą gamtos grožiu, istorija, autentišku gyvenimo būdu kraštą žino keliautojai ir kalnų mylėtojai. Žino tremtiniai. Žino einantieji dvasiniu keliu. Neramieji keliautojai tam pasaulio pakrašty ieškojo mistinės Šambalos šalies ir sniego žmogaus. Plačiai žinomas Altajaus vaistingųjų žolių, šaknų ir medaus stiprumas.
Likimui lėmus, mane su ta tolima ir nuostabia šalim sieja tiesioginis ryšys. Altajus man savas, nes aš ten gimiau. Kas kad užtruko trisdešimt suvirš metų tarp gimimo ir tos dienos, kai savo akimis pamačiau tai, ką dauguma žmonių pažįsta nuo mažens – gimtinę. Ten ir dabar kalnuose gyvena mano tėvas.
Altajus tolimas. Nes Lietuvą ir Altajų skiria krūva pinigų, vizos, kilometrai, geopolitinės situacijos pasaulyje ir milijonas smulkių darbų, reikalų ir rūpesčių, kuriuose mes paskęstame savo kasdieniniuose gyvenimuose. Bet štai, ką aš galiu pasakyt: besiruošiant šitai parodai, staiga nutolo ir prašapo bet kokios svajoti ir keliauti trukdančios situacijos, ir aš staiga taip užsimaniau į Altajų: į tuos kalnus, į tą taigą, į tas dykynes, kur užmynus ant laukinio čiobrelio, oras pakvimpa laukiniu visų prarastų aukso amžių aromatu. Visai kaip vilkas, kurį kiek bemaitink…“
Paroda veiks iki rugpjūčio 31 d.
Parodos rengėjai VšĮ „Trys kaimai“ ir VšĮ „Gabrielės meno galerija“.
Parodos kuratorė menotyrininkė Gabrielė Kuizinaitė
Tapytojos Violetos Rudinskaitės- Juodzevičienės personalinė paroda „Geltonas sekmadienis“
Nuo šių metų liepos 1 d. Kauno miesto muziejaus skyriuje, M ir K. Petrauskų lietuvių muzikos istorijos skyriuje (K. Petrausko g. 31) veiks Kaune gyvenančios ir kuriančios tapytojos Violetos Rudinskaitės- Juodzevičienės personalinė tapybos darbų paroda „Geltonas sekmadienis“. Violeta Rudinskaitė – Juodzevičienė 1971 m. baigė Kauno J. Naujalio vidurinę meno mokyklą, 1977 m. baigė Valstybinį dailės institutą (dabartinę Vilniaus dailės akademiją), kur įgijo tapytojos specialybę. Dailininkė parodose dalyvauja nuo 1980 m. yra surengusi personalinių parodų Lietuvoje ir Vokietijoje, Šveicarijoje, ir Lenkijoje, dalyvauja grupinėse parodose, yra įvairių plenerų dalyvė. Nuo 1990 metų ji yra Lietuvos dailininkų sąjungos narė. Dėsto Kauno A. Martinaičio dailės mokykloje.
Parodos pavadinime tapytoja V. Rudinskaitė – Juodzevičienė sekmadienį mini neatsitiktinai: šventės pojūtis darbuose yra kuriamas ryškios koloristikos pagalba, daugelyje parodoje eksponuojamų kūrinių dominuoja geltona spalva, netikėtai ekspresyvūs spalvų deriniai. Šioje parodoje menininkė pristato tapybos darbus, sukurtus 2007 – 2016 metų laikotarpiu. Parodoje eksponuojamų darbų pavadinimai aktualizuoja gamtos cikliškumą bei su gamtinėmis realijomis susijusią simboliką. “Rudens lietus“ (2008 ), Saulės šviesa“ (2012), „Ženklai I“ (2007), „Ženklai II“ (2008). Tapytojos V. Rudinskaitės – Juodzevičienės kūryboje dominuoja abstrakcija, siejanti ekspresyviai vitališką formą ir nepaprastą jautrumą spalviniams deriniams: nuo ramaus ir subtilaus niansuotumo iki spalvinių kontrastų, kuriančių prieštaras, paraleles bei dialogus. Suabstraktinti vizualūs vaizdiniai dailininkės kūryboje itin individualūs, ryškūs, peraugantys į ženklus, kuriuose slypi tiek gamtos pusiausvyra, tiek žmogiškosios emocijos išraiška, liudijanti vitališkąjį šios kūrėjos tapybos braižą.
Paroda veiks iki liepos 30 d. Parodos rengėjai VšĮ “Gabrielės meno galerija“.
Parodos kuratorė menotyrininkė Gabrielė Kuizinaitė
Fragmentai iš tapytojos Violetos Rudinskaitės parodos fotografavo Gabrielė Kuizinaitė
Tapytojos Rūtos Levulienės personalinė tapybos darbų paroda
Šių metų birželio 10 d. (penktadienį), 16 val., Kauno miesto muziejaus M ir K. Petrauskų lietuvių muzikos istorijos skyriuje (adresas: K. Petrausko g. 31) vyks tapytojos Rūtos Levulienės personalinės tapybos parodos atidarymas.
Tapytoja R. Levulienė rengia personalines parodas ir aktyviai dalyvauja grupinėse parodose nuo 2014-ųjų. Ji jau yra surengusi 6 personalines parodas ir dalyvavusi 10 – tyje grupinių parodų. Menininkės kūrybai įtakos turėjo tokie tapytojai, kaip žinomas tapytojas Antanas Obcarskas, tapytoja Violeta Juodzevičienė, dailininkas Lukas Kalmogercovas.
Pasakodama apie tai, kas ją įkvepia kūrybai, tapytoja R. Levulienė teigia: „Mano kūrybai nuolat įtaką daro įvairūs gyvenimo patyrimai, gamtos vaizdai, išjautimai. Ne visada viską galiu išreikšti žodžiais, o vidus nuolat persipildo įvairių jausmų ir emocijų, kurias norisi išreikšti. Tuomet spalvomis bandau perteikti įvairius gyvenimo vingius ir tvirtus jausmus („Keli Naujosios Romuvos klausimai dailininkei“, psl. 25, N. Romuva, 2015, Nr. 3).
R. Levulienės kuriami paveikslai išsiskiria informatyviu turiniu – tai tarsi žinutė, kurią norima perduoti žiūrovui. Jos kūryba spalvinga ir emocinga – abstrakčių paveikslų drobėse menininkei svarbu perteikti emocijas, jausmus ir suvokimus. Taip pat menininkei svarbus pats tapymo procesas, kuomet nevienoda geometrizuotų formų ritmika įkomponuojama paveikslo erdvėje. Tokiu būdu menininkė R. Levulienė transliuoja tarsi pasakojimą, perduodamą spalvomis iš paveikslo. R. Levulienės darbuose svarbu ne tik simbolis, bet ir metaforų kalba. Autorės paveikslai nėra vientisi, susideda iš kelių stilių ir tematikų bei skirtingų siužetų. Vienoje paveikslų grupėje dominuoja abstraktūs peizažai, kituose – dekoratyvūs ir abstraktūs vaizdai, kuriuos sudaro skirtingos temos. Kiekvieno paveikslo meninis naratyvas sustiprinamas ryškiai raudonos spalvos koloritu, taip pat beveik kiekviename paveiksle dominuoja mėlyna, žalsva, geltona ir kitos spalvos. Autorės kūryba išskirtinė savitu pasakojimu, formų ir linijų ritmingumu, muzikalumu. Parodoje Rūta Levulienė pristato šiuos paveikslus: „Transliacija“, „Drugeliai“, „Gegužės peizažas“, „Sutemos“, „Miške“, „Širdies tuštuma“, „Sprendimas“, „Procesas“, „Keturios stichijos“ ir kiti paveikslai.
Paroda veiks iki birželio 30 d.
Parodos rengėjai VšĮ „Gabrielės meno galerija“. Parodos kuratorė menotyrininkė Gabrielė Kuizinaitė
Tapytoja Rūta Levulienė prie savo paveikslo “Transliacija” fotografavo Antanas Untydi
Nacionalinio Kauno dramos teatro kavinėje personalinė Rūtos Levulienės tapybos darbų paroda
Nuo šių metų gegužės 10 d. Nacionalinio Kauno dramos teatro kavinėje (adresu Laisvės al. 71) veikia autorinė Rūtos Levulienės tapybos darbų paroda. Tapytoja Rūta Levulienė nuo 2014 m. aktyviai dalyvauja grupinėse parodose, rengia autorines parodas. R. Levulienės kūrybai įtakos turėjo tokie žinomi mokytojai kaip tapytojas Antanas Obcarskas, tapytoja Violeta Juodzevičienė, dailininkas Lukas Kalmogercovas.
Rūtos Levulienės paveiksluose, tiek kalbant apie tiek pavadinimus, tiek apie turinį, slypi intriga. Menininkės kūrybos įkvėpimo šaltinis yra gamta, todėl dažnai jos paveiksluose sutinkami abstrahuoti peizažai, atskleidžiamas vidinis jausmų pasaulis bei svarbus santykis su išoriniu pasauliu. Paveikslai išsiskiria estetiškumu: jie ryškūs, ekspresyvūs, daug dėmesio skiriama abstrakcijos formai ir įvairovei, vizualiniam ir meniniam naratyvui iš geometrizuotų suskaidytų ir neskaidytų siužetų. R. Levulienei yra svarbus pats tapymo procesas. Nevienodą geometrizuotų formų ritmiką įkomponuodama paveikslo erdvėje menininkė kūrinio siužetą išreiškia per ryškias spalvas ir formas. Formos ir linijos tarpusavyje žaidžia, išlaiko ritmingumą, skamba, kai kur meninę plokštumą papildo dekoruotos detalės, įsiterpiančios meniniame naratyve. R. Levulienės kūryboje taip pat svarbi simbolių ir metaforų kalba, turinys perteikiamas paslėptais ženklais. Nacionalinio Kauno dramos teatro kavinėje R. Levulienė pristato šiuos paveikslus: „Mėlynai žalias“, „Šauksmas“, „Gandrai mokosi skraidyti“, „Natiurmorto improvizacija“, „Natiurmorto improvizacija II“, „Įspūdis“, „Gimtadienis“, „Perkrova“, „Peizažas Burn“, „Užmarštis“ ir kt. Parodos rengėjai VšĮ „Gabrielės meno galerija“ ir „Ruta Levu Art Gallery“.
Menotyrininkė Gabrielė Kuizinaitė
Sorry, nothing found.
Fragmentai iš Rūtos Levulienės parodos
Šiuolaikinės fotografijos paroda „Kasdieninis gyvenimas“
Šių metų balandžio 13 d. 18 val. Nacionaliniame Taras Schevchenko muziejuje (adresu Boulevard 12, Kijevas) atsidarys šiuolaikinė Lietuvos fotografijos paroda „Kasdieninis gyvenimas“ (1963–2013 m.). Ši paroda – tai viena iš svarbiausių tarptautinio projekto tarp Lietuvos ir Ukrainos „Lietuva-Ukraina. Kultūros partnerystė 2016 m.” dalis.
Parodoje pristatoma skirtingų kartų žinomų fotografų – Romualdo Požerskio, Algirdo Šeškaus, a. a. Vito Luckaus, Arturo Valiaugos, Mindaugo Kavaliausko, Aleksandro Macijausko, Donato Stankevičiaus, Antano Sutkaus, Gintaro Česonio, Algimanto Kunčiaus, Romualdo Rakausko – kūryba.
Ši paroda – tai vizuali kasdieninio Lietuvos gyvenimo istorija, kai pastarųjų 50-es metų horizonte nutiko vis naujų ir naujų dalykų, aktualijų, nuotaikų ir tonacijų. Per šį periodą susiformavo trys fotografų kartos. Kiekviena iš kartų kuri išsiskiria savo temomis, savita maniera, bet kiekviena išlaikė troškimą pavaizduoti savo laiko aktualijas.
Kiekvieną dieną nutinka skirtingų dalykų. Visas mūsų gyvenimas susideda iš kasdienybės momentų. Kasdieniame gyvenime – viskas suprantama ir dėlto neužkliūva už akių, tačiau vis tiek tai išlieka nepaprastai svarbu.
Parodos organizatoriai:
Taras Shevchenko Nacionalinis muziejus Kijeve
Lietuvos fotomenininkų sąjungos Kauno skyrius
Lietuvos kultūros institutas
Fotografija iš serijos “Lietuva 1988-1993 m.”
Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 26-ųjų metinių proga Užsienio reikalų ministerijoje eksponuojama žymaus fotografo Romualdo Požerskio paroda „Lietuva 1988–1993“, kurioje pristatomos fotografijos atskleidžia tūkstančių Lietuvos žmonių stebėtiną drąsą ir apsisprendimą gyventi laisvėje. Paroda veiks iki balandžio 29 d., norinčiųjų apžiūrėti prašome registruotis el. paštu viesojidiplomatija@urm.lt.
2016 metai prasidėjo kruvinų sausio įvykių 25-erių metų sukakties minėjimu, atgaivinusiu tragiškus istorijos įvykius, jų asmeninius liudijimus. Romualdo Požerskio autorinės parodos „Lietuva 1988-1993“, užfiksavusiu skaudžius ir reikšmingus Lietuvos valstybingumo įvykius, buvo pristatytos Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje Klaipėdoje, taip pat užsienyje – Lietuvos Respublikos ambasadoje Varšuvoje, Lietuvos nuolatinės atstovybės Europos sąjungos patalpose Briuselyje ir Lietuvos Respublikos ambasadoje Rusijos Federacijoje. Maskvoje drauge su R. Požerskio fotografijomis eksponuojamos kelios Rusijos fotografų nuotraukos, kuriose užfiksuoti 1991 metų sausio įvykių metu Lietuvą palaikantys mitingai Maskvoje.
Baisiausia buvo 1991 metais sausio 12, 13 dienomis. Vakare, kai įsijungiau televizorių, paaiškėjo, jog Vilniuje prasidėjo televizijos okupacija. Kaune gaudė bažnyčių varpai ir kaukė sirenos. Nesvarstydamas į krepšį pradėjau krauti fototechniką. Pradėjęs rinktis fotojuosteles, pasijutau kaip kareivis, kuris prieš mūšį tikrina ginklus ir šaudmenis. Palikau verkiančią žmoną, mažus vaikus, sėdau į automobilį ir išlėkiau į Vilnių. Tris paras praleidau Aukščiausiosios Tarybos pastate. Tomis dienomis čia kas kelios valandos nuskambėdavo pavojaus signalai pranešdami, kad artėja rusų šarvuočiai, tuo tarpu gynėjai, apsirūpinę „molotovo kokteiliais“ laukdavo galimo šturmo. Kunigai gynėjus pašventindavo, ir visi laukdavo neišvengiamos mirties. Tomis valandomis nieko baisesnio gyvenime nesu patyręs. Ankstyvą Sausio 13-osios rytą skubėjau į morgą, kur buvo atvežtos tos nakties aukos. Tuo metu jų vardai dar buvo nežinomi. Teko fotografuoti kulkų suvarpytus, sužalotus jaunų žmonių kūnus. Vėliau šios fotografijos buvo įtrauktos į 1991 sausio 13 bylą kaip teisminiai dokumentai.“
2003 m. R. Požerskis ruošė parodą Vokietijoje apie Lietuvos politinius įvykius, ši paroda buvo skirta sovietų kariuomenės išvedimo iš Lietuvos dešimtmečiui paminėti. Anotaciją parodai rašyti buvo paprašytas Atkuriamo Seimo pirmininkas prof. Vytautas Lansbergis. Fotografas prisimena: „Prof. Landsbergis parašė anotaciją, tačiau vietoje parodos jis parašė knyga. Vėliau vis prisimindavau, kodėl parašė – knyga. Kai gerokai vėliau peržiūrėjau savo fotografinį archyvą, supratau, kad turiu išleisti autorinę fotografijų knygą. Tuo metu kaip tik prasidėjo įvykiai Ukrainoje. Tad knyga išėjo pačiu laiku. Lietuvoje jau senokai fotografijos albumuose nėra tekstų rusų kalba. Už šio albumo laikymą Rusijoje dabar grėstų bauda. Fotografijose užfiksuotuose plakatuose yra Rusijoje uždraustų simbolių. Prieš dvejus metus kai šias fotografijas rodžiau Peterburge, žiūrovai stebėjo sustingę. Šiuo metu Rusija yra ideologinės komos būsenoje.“
R. Požerskio fotografijos, kuriose fiksuojamos Sąjūdžio akcijos, buvo atrinktos ir eksponuojamos parodoje World Press Photo, 1989 m. vykusioje Amsterdame, jos buvo publikuotos ir parodos kataloge. R. Požerskio fotografijos buvo publikuotos albume The Gift of Vilnius, Public Affairs Council Čikagoje 1991 metais. Politinių įvykių fotografijas buvo publikuotos Šveicarijos, Italijos, Čekoslovakijos bei kitų šalių spaudoje.
Informaciją apie parodą teikia VšĮ “Gabrielės meno galerija”
Gvido Latako tapybos darbų paroda „Riterio sapnas“
Nuo šių metų balandžio 4 d. Nacionalinio Kauno dramos teatro kavinėje veikia Gvido Latako tapybos darbų paroda „Riterio sapnas“. Gvidas Latakas nuo 1998 metų gyvena ir kuria Kaune. Jis yra ne tik tapytojas, bet ir juvelyras, taip pat rašo eilėraščius, yra išleidęs ne vieną poezijos knygą. Dar dirba ir pedagoginį darbą Kauno tautinės kultūros centre, parodose dalyvauja nuo 1997 metų. Yra pelnęs ne vieną apdovanojimą už savo menus ir poeziją
Gvido Latako tapybos darbuose glūdi istorijos, susidedančios iš vaizdų, situacijų, nuorodų, iš tapytojo santykio su jį supančia aplinka, istoriniu palikimu. Šioje darbų kolekcijoje pastebime, kad menininko kūryboje svarbiomis temomis ir metaforomis tampa kad ir sapnuojantis riteris, žuvų sala, netgi – žuvų kalva (!). Kalbėdamas apie tapybos darbų ciklą „Riterio sapnas“, Gvidas Latakas teigia: „tie mano darbai, drobės yra savotiški išsigelbėjimo ženklai, laimingojo žmogaus daiktai. Jie nuolat gerinami, perpaišomi, perpasakojami tampa savotiškais liudijimais, maniška vargšų biblija, biblia pauperum, kuri istorijas nemokantiems skaityti pasakoja nupaišytais vaizdais. Tegul pasakoja tie vaizdai apie kadaise vykusius ir dabar nuolat tebevykstančius nutikimus, nes tose drobėse juk yra kitas – mito laikas.“ Parodos rengėjai VšĮ „Gabrielės meno galerija“.
Menotyrininkė Gabrielė Kuizinaitė
Sorry, nothing found.
Edmundo Kartano tapybos kūrinių paroda “PERSPEKTYVA”
Šių metų kovo 22 d. 18 val. Kauno kultūros centre „Tautos namai“ (adresu Vytauto pr. 79) vyks pirmoji Edmundo Kartano tapybos kūrinių paroda “PERSPEKTYVA”. Edmundas Kartanas gimė 1973 m. Šiauliuose, nuo 2003 m. gyveno Kaune, šiuo metu gyvena Kauno rajone Vandžiogaloje. Tapyba ir piešimu E. Kartanas domėjosi nuo pat vaikystės, šiuo metu aktyviai dalyvauja meniniame ir kultūriniame gyvenime. Menininkas jau yra dalyvavęs grupinėse parodose: neseniai autorius dalyvavo Girstučio rūmuose vykusioje kasmetinėje dailės parodoje „Atgimimas“.
Paroda “PERSPEKTYVA” – pirmoji tapytojo personalinė paroda. E. Kartano domėjimosi menu istorija gan tradiciška: tapyba ir piešimo menu domėjosi nuo pat vaikystės, tik į intensyvų meninį gyvenimą atėjo visai neseniai. Iš pradžių menininkas pradėjo piešti artimų žmonių portretus, gamtinius peizažus, ilgainiui nesvetimos tapo ir marinistikos temos. Daug domėjosi rusų dailininkų kūryba. Po kurio laiko E. Kartano gyvenime įvyko savotiškas posūkis ir atsirado nauja perspektyva daugiau susipažinti su abstraktaus ir tapybos meno subtilybėmis – autorius pradėjo lankyti žinomo tapytojo abstrakcionisto Antano Obcarsko suaugusių tapybos studiją. Būdamas vienas iš aktyvių Antano Obcarsko tapybos studijos narių, E. Kartanas pasirinko abstrakčios tapybos kelią. Įvairius mąstymo vingius ir mintis menininkas išreiškia per potėpius, spalvą ir liniją, dažnai potėpių plokštumos tampa ekspresyvios, o tarp skirtingo spalvinio kolorito ir laužytų linijų bei ritmingų formų galima įžvelgti filosofinių ir egzistencinių pamąstymų, kuriuos dažnai paskatina netradiciniai paveikslų pavadinimai, kaip antai „Esminis lūžis“ ar „Kurtu “.
Dalindamasis pamąstymais apie tapybą Edmundas Kartanas teigia: „kūriniuose ieškau ir noriu parodyti perspektyvą, kuri nebūtinai nuvesta per liniją, bet gali būti vaizduojama per toną ar spalvos pasikeitimą. Taip pat įdomu tai, kad PERSPEKTYVA turi ir kita reikšmę – tai yra ateities planavimas matymas, praeities perspektyva, kai gali palyginti, kur buvau, kas esu ir kur einu.“
Informaciją spaudai parengė menotyrininkė Gabrielė Kuizinaitė
Sorry, nothing found.
Gintaro Jaronio fotografijų paroda „Fragmentai. Kelionė į save“
Kovo 17 d. 18 val. Kauno menininkų namuose (V.Putvinskio g. 56) atidaroma Gintaro Jaronio fotografijų paroda „Fragmentai. Kelionė į save“. Kelionė – tai ne tik geografinės vietos pakeitimas, fiziškai judant iš vienos vietovės į kitą, bet ir kelias į save: prisiminimus, nuotaikų ir būsenų kaitą; kelias į pasąmonės vaizdinių pažinimą, kurie dažnai būna labai nepanašūs į įprastą kasdienybės pasaulį. Parodoje eksponuojamų kūrinių didžiąją dalį sudaro fotografijos iš kelionės po Pietų Prancūziją. Šis regionas ypač žavus savo nedideliais miesteliais, kurių architektūra išliko autentiška ir yra beveik nepaliesta XX a. modernizacijos. Autorius savo kūryboje naudoja įvairias išraiškos priemones. Polinkis naujovėms, originalesnės meninės išraiškos siekimas atvedė prie fotografavimo infraraudonajame šviesos spektre. Šiam tikslui pasiekti naudojamas modifikuotas skaitmeninis fotoaparatas. Fotografuojant gamtą arba urbanistinius vaizdus atsiskleidžia kitoks nei įprasta vizualinis turinys; išryškėja vaizdų struktūra, grafiškumas; fotografijos įgauna pasakiškų, neretai mistinių bruožų. Parodoje eksponuojamos fotografijos ir iš kūrybinių darbų serijos „Atspindžiai“. Tai lyg tapybos etiudai, atlikti naudojant fotoaparatą. Šioje serijoje vaizdus į netikėčiausius spalvų ir formų derinius sujungė vandens paviršius bei uostų pastatų ir uostuose tuo metu buvusių laivų atspindžiai. Šioje serijoje vaizdai dažnai redukuojami iki meninės abstrakcijos, vos kelis elementus turinčio spalvinio derinio ar grafinio ženklo lygmens. Paroda eksponuojama nuo 2016 m. kovo 14 d. iki balandžio 1 d.
Šiuolaikinių lietuvių metalo menininkų kūrinių paroda „Spuren” („Pėdsakai“).
Kovo 15 d. Berlyne, Giedrės Bartelt galerijoje „Trofėjas“ bus atidaryta penkių šiuolaikinių lietuvių metalo menininkų kūrinių paroda „Spuren” („Pėdsakai“).
Šiuolaikinis lietuvių metalo menas ir juvelyrika pasižymi konceptualumu, subtilumu, puikiu technikos ir amato išmanymu. Berlyne pristatomoje parodoje „Spuren” savo kūrinius rodo penki skirtingų kartų autoriai: 2013 m. Vyriausybės premijos laureatė Birutė Stulgaitė, viena žymiausių lietuvių metalo menininkių, jaunesnės jos kolegės Šarūnė Vaitkutė, Eglė Čėjauskaitė-Gintalė, Vita Pukštaitė-Bružė ir jauniausiosios kartos autorius, studijavęs Lietuvoje, Nyderlanduose ir Islandijoje – Benas Staškauskas. Parodoje „Spuren” galima pamatyti labai skirtingus autorius, savo kūryboje naudojančius tiek tradicines juvelyrikoje sutinkamas medžiagas – auksą, sidabrą, emalį, brangiuosius akmenis, tiek ir lavą ar betoną. Reikšmingą vietą parodoje užima ir lietuvių kultūrai svarbus gintaras, kurį ypatingai pateikia Birutė Stulgaitė, sugebanti suprasti, anot jos pačios, „ko gintaras nori”. Parodoje pristatomi daugiau nei penkiasdešimt naujausių darbų; daugumas kūrinių sukurti specialiai šiai ekspozicijai. Tai trapūs ir subtilūs Vitos Pukštaitės-Bružės augalai-segės iš sidabro ir emalio, aristokratiški ir santūrūs Šarūnės Vaitkutės darbai, į lietuviškąją tradiciją atsiremiantys Eglės Čėjauskaitės-Gintalės papuošalai ir šiuolaikine kalba kalbantys masyvūs, ekstravagantiški Beno Staškausko kūriniai iš lavos, betono ir aukso. Ne tik kiekvieno menininko rankos, bet ir mintis palieka pėdsakus metale; tie pėdsakai ir padaro kiekvieną kūrinį unikaliu. Eksponuojami kūriniai spinduliuoja pagarbą medžiagai, kokybės ir idėjos darną; drauge jie pasakoja penketą skirtingų istorijų, kurios įgyja papuošalų formas. Plastikas ir sidabras, gintaras, lava ir brangieji akmenys kalba apie įkvėpimą ir ramybę, polėkį, žmogų ir gamtą ir, žinoma, apie Lietuvą. Darbuose susipina praeitis ir dabartis, menininkų noras papasakoti apie tai, kas šiandien jiems svarbiausia, įžūlumas ir drauge pagarba naudojamoms medžiagoms. „XXI amžiaus profesionalioji lietuvių juvelyrika nėra ypatingai provokuojanti; ji nėra žiauri, drastiška ar barbariškai prabangi. Ji greičiau švelni, santūri, atsaini ir ironiška tiek savo pačios, tiek ir dėvėtojų atžvilgiu. Tačiau visų pirma, ji konceptuali ir savita“, teigia parodos kuratorė dr. Jurgita Ludavičienė. Lietuviški menininkų minčių ir rankų pėdsakai Berlyne atskleidžia šiuolaikinio lietuvių metalo meno panoramą: profesionalią, efektingą ir drauge subtilią. Parodos atidaryme dalyvaus Šarūnė Vaitkutė ir dr. Jurgita Ludavičienė.
Sorry, nothing found.
Penkių šiuolaikinių lietuvių metalo menininkų kūrinių parodos „Spuren”(„Pėdsakai“) atidarymas dalyvaujant įvyks kovo 15 d. paroda bus eksponuojama nuo kovo 15 d. iki 20 d.Giedrės Bartelt galerijoje „Trofėjas” Berlyne Wielandstr. 31, 10629 Berlin-Charlottenburg, Tel. 0049/30/8852086, info@trofejas.com Pranešimas žiniasklaidai parengtas pagal parodos kuratorės Dr. Jurgitos Ludavičienės tekstą.
Die Ausstellung des Fotokünstlers Iridijus Svelnys „Im Leben ist alles einfach , aber nicht leicht“
Am 9. März findet in der Botschaft der Republik Litauen in Berlin die Eröffnung der Ausstellung des Fotokünstlers Iridijus Svelnys statt. Es ist die erste Ausstellung dieses Künstlers in Deutschland.
Der Fotokünstler Iridijus Svelnys lebt und arbeitet in Kaunas. Er absolvierte die Technologische Universität Kaunas. Zwei Jahre lang bekam er privaten Malunterricht und wurde zum Mitglied des Kaunasser Fotoclubs. Zur Zeit vertieft er sein Wissen am Institut für Fotografie in New York. 2015 und 2016 präsentierte er sein Werk in zwei Einzelausstellungen in seinem Heimatland.
Mit der Fotografie beschäftigt sich Svelnys bereits seit 20 Jahren. Die ersten Fotografien entstanden mit der sowjetischen Fotokamera „Zenit“. Aktuell verwendet er sowohl digitale als auch analoge Fototechnik, wobei er sich immer stärker auf die digitale Fotografie konzentriert. In seinem Schaffen benutzt Svelnys oft die Methode des Fischauges. So bekommen die abgebildeten Objekte in seinen Fotografien eine Kreisform.
Vor kurzem veröffentlichte Svelnys ein Bildband mit dem Titel „Im Leben ist alles einfach, aber nicht leicht“. Darin ist eine unkonventionelle Weltsicht des Fotografen erkennbar. In seinem Schaffen verbindet er Fotografie, Psichologie und Philosphie. Auf seinen Bildern sind Motive aus verschiedenen Ländern der Welt zu finden: es sind Naturaufnahmen, Fragmente der Architektur von Altstädten und Gutshäusern. In seinen Kompositionen achtet er auf Harmonie und Zusammenspiel der Elemente im nichtfarbigen Hintergrund.
Die Eröffnung der Ausstellung „Im Leben ist alles einfach, aber nicht leicht“ findet in Anwesenheit des Künstlers und der Ausstellungskuratorin Gabriele Kuizinaite am 9. März 2016 von 18 bis 20 Uhr statt. Die Ausstellung kann von 9. März bis 17. April in den Räumen der Botschaft der Republik Litauen in Berlin, in der Charitestrasse 9, besichtigt werden.
Der Pressetext wurde nach dem Text der Ausstellungskuratorin Gabriele Kuizinaite angefertigt.
Mehr Information unter: http://www.gabrielegallery.eu/iridijus-svelnys/
Die Organisatoren der Ausstellung: Kulturattacheé der Republik Litauen in Deutschland, Gabriele Galerie Kaunas.
Die Partner des Projektes: das Litauische Kulturinstitut, die Botschaft der Republik Litauen in Deutschland.
Die Ausstellung und der Aufenthalt des Künstlers in Berlin wird durch das Kultusministerium der Republik Litauen unterstützt.
Fotomenininko Iridijaus Švelnio personalinė paroda „Gyvenime viskas paprasta, bet nelengva“
Šių metų kovo 9 d. Lietuvos Respublikos ambasadoje Berlyne bus atidaryta fotomenininko Iridijaus Švelnio pirmoji personalinė fotografijos paroda Vokietijoje „Gyvenime viskas paprasta, bet nelengva“.
Fotomenininkas Iridijus Švelnys gyvena ir kuria Kaune. Studijavo Kauno technologijos universitete radioelektroniką, vėliau ISM vadybos magistrantūrą. Dvejus metus mokėsi pas dailininką Vytautą Liaukį, tapo Kauno foto klubo nariu. Šiuo metu menininkas fotografijos žinias gilina Fotografijos institute Niujorke. Rengia personalines fotografijos parodas personalinė fotografo paroda buvo surengta Babtyno Žemaitkiemio dvare (2015), Kauno kultūros centre „Tautos namai“ (2016).
Savo kūryboje autorius beveik kiekviename fotografijos kadre naudoja „žuvies akies“ metodą, todėl jo fotografijoje vaizdinys įgauna apskritimo formą, matančią 180 laipsnių kampu. Fotografija autorius jau domisi 20 metų. Fotografuoti pradėjo naudodamas ZENIT fotoaparatą. Šiuo metu dirba naudodamas skirtingas technikas: tiek analogines, tiek šiuolaikines. Šiuo metu fotografas kuria naudodamas skaitmenines fotografijos technologijas.
Prieš kurį laiką buvo išleista naujoji fotomenininko Iridijus Švelnio knyga „Gyvenime viskas paprasta, bet nelengva“, kurioje jis pateikia netradicinį žiūros tašką, netradicinį aplinkos bei pasaulio matymą. Menininkas savo kūryboje sujungia fotografiją, psichologiją, filosofiją, jo fotografijose yra gamtos, dvarų, senamiesčių architektūros fragmentų motyvų iš įvairių pasaulio šalių. Fotografijos meninėje kompozicijoje jam itin svarbiu akcentu tampa harmoninga nespalvoto fono žaismės ir dermės visuma. Ženklai ir simbolika fokusuojami jo fotografijų cikluose ar atskiruose darbuose.
Parodos „Gyvenime viskas paprasta, bet nelengva“ atidarymas dalyvaujant fotomenininkui Iridijui Švelniui ir parodos kuratorei Gabrielei Kuizinaitei vyko kovo 9 d., 18 – 20 val., paroda bus eksponuojama nuo kovo 10 d. iki balandžio 17 d., LR ambasadoje Berlyne, Charitestr. 9, 10117.
Sorry, nothing found.
Pranešimas žiniasklaidai parengtas pagal parodos kuratorės Gabrielės Kuizinaitės tekstą.
Daugiau informacijos: http://www.gabrielegallery.eu/iridijus-svelnys/
Parodos organizatoriai: LR Kultūros atašė Vokietijoje, VšĮ „Gabrielės meno galerija“
Projekto partneriai: Lietuvos kultūros institutas, LR ambasada Vokietijoje.
Parodą bei menininko viešnagę Berlyne remia LR Kultūros ministerija.
Kontaktai: Dr. Gabrielė Žaidytė. Pareigos: LR kultūros atašė Vokietijoje. Adresas: .Charitestr. 9, Berlynas. Telefonas: +4930 89068128. E-paštas:g. zaidyte@lrkm.lt
Fotomenininkės Kristinos Valasevičienės kamerinė paroda „Šviesoraščiai“
Nuo šių metų vasario 25 d. (ketvirtadienio) Nacionalinio Kauno dramos teatro kavinėje veiks fotomenininkės Kristinos Valasevičienės kamerinė fotografijų paroda „Šviesoraščiai“. Fotomenininkė Kristina Valasevičienė fotografuoja jau dešimt metų. Ji yra prisidėjusi prie Kauno fotoklubo įkūrimo, šiuo metu ji yra Kauno fotoklubo pirmininkė. Nuo 2010 m. ji dalyvauja bendrose Kauno fotoklubo ir KTU FOTO studijos narių parodose. 2012 m. Kauno technologijos universitete surengta pirmoji autorinė paroda „Kauno fortai. Vizijos“. Vėliau paroda buvo pristatyta Kauno menininkų namuose, Klaipėdos viešosios bibliotekos Meno skyriuje, J ir M. Šlapelių muziejuje Vilniuje. Ji taip pat yra dalyvavusi ne viename tarptautiniame fotografijų konkurse Lietuvoje ir užsienyje. 2014 metais jos kūryba buvo eksponuota tarptautinėje fotografų parodoje Izraelyje „Pasaulis moters akimis“. 2014 metais Kristina Valasevičienė tapo Lietuvos fotomenininkų sąjungos konkurso „Debiutas“ finaliste, tarp nugalėtojų kelios nuotraukos iš fotografijų ciklo „Laiko fragmentai“ buvo eksponuotos bendroje parodoje. Fotografijos publikuotos kataloguose. Kristina Valasevičienė kamerinėje fotografijų parodoje pristato nespalvotų nuotraukų ciklą „Šviesoraščiai“. Kalbėdama apie šį fotografijų ciklą fotomenininkė Kristina Valasevičienė pasakoja: „Šviesa ir tamsa. Priešybių žaismas… Dar maža būdama mėgdavau stebėti, kaip pro langą įspindusi šviesa slenka grindimis, sienomis, daiktų paviršiais, sukurdama įvairiausius raštus. Arba, ryškiai apšviesdama įvairius objektus, kuria jų antrininkus ir tarsi paralelinio pasaulio egzistenciją. Be šviesos nėra šešėlio. Be šešėlio nepamatysime, kokio ryškumo yra šviesa. Vienas be kito negalintys, vienas kitą papildantys du priešingi poliai. Vienas su kitu susijungiantys ir sukuriantys įvairius rašmenis, ženklus. Jie yra visur, kur tik gali prasiskverbti kad ir menkiausias šviesos spindulėlis – ir ant didingų pastatų, ir mažo kambario kertelėje, ir ryškiuose interjeruose, ir miško laukymėje. Rašmenys, kuriuos galime skaityti kaip akimirkos knygą. Nes kitą akimirką jau bus kiti ženklai, kiti rašmenys, kita knyga.. Stebėkite ir skaitykite.“ Parodos rengėjai VšĮ „Gabrielės meno galerija“. Parodą remia Kauno foto klubas. Paroda veiks iki kovo 27 d. Daugiau informacijos apie fotomenininkės Kristinos Valasevičienės kūrybą galite rasti profesionalaus meno svetainėje adresu:http://www.gabrielegallery.eu/kristina-valaseviciene/ Parodos rengėjai VšĮ „Gabrielės meno galerija“. Parodą remia Kauno foto klubas. Menotyrininkė Gabrielė Kuizinaitė
Sorry, nothing found.
Nuo šių metų vasario 1 d. (pirmadienio) Verslo centre „Vertas“ (adresu Gynėjų g. 16, Vilnius) veiks autorinė fotomenininko Roberto Misiukonio fotografijos paroda „JAI arba GYVENIMO VERPETAS“.
Robertas Misiukonis – Kauno miesto fotomenininkas. 1976 metais įkūrė KPI-FOTO klubą. Nuo 1981 metų jis yra Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys; iki 1984 metų buvo valdybos pirmininkas, o nuo 1986 metų – klubo meno vadovas. Nuo 1991 m. iki 2014 metų menininkas dirbo KTU-FOTO studijos vadovu, o nuo 2014 metų dirba fotografijos mokytoju Kauno taikomosios dailės mokykloje ir yra kūrybinių dirbtuvių UŽ RĖMŲ projekto kuratorius. Projekto įgyvendinimo metu fotomenininkas veda kūrybines dirbtuves, o susitikimuose dalyvauja žinomi fotografai ir medijų menininkai.
Fotomenininko Roberto Misiukonio kūryba turi nemažai sąsajų su režisūrine, pastatymų fotografija, menininkas taip pat kuria naudodamas analoginės fotografijos metodą.
Parodoje fotomenininkas Robertas Misiukonis pristato analoginės fotografijos seriją „JAI arba GYVENIMO VERPETAS“. Fotografijos sukurtos naudojant analoginės fotografijos techniką, kai fotografijos, atspaustos rankomis, įgauna mėlyną atspalvį.
Kiekvienoje nuotraukoje fotomenininkas vaizduoja vis kitą fragmentą, dažnai vaizduojamas moters portretas, o kai kuriose fotografijose tiesiog suabstraktinti vaizdai iš skirtingų detalių ir fotografinių vaizdų fragmentų. Fotografijose labai svarbios žmogaus kūno detalės: išraiškingos veido linijos, grakščios kūno formos. Ši fotomenininko Roberto Misiukonio fotografijų serija – tai tarsi dviejų žmonių dienoraštis iš kasdieninių gyvenimo fragmentų.
Daugiau informacijos apie fotografo Roberto Misiukonio kūrybą rasite adresu http://www.gabrielegallery.eu/robertas-misiukonis/
Parodos organizatoriai: VšĮ „Gabrielės meno galerija“, Verslo centras „Vertas“ ir Kauno taikomosios dailės mokykla. Paroda veiks iki vasario 29 d.
Parodos kuratorė menotyrininkė Gabrielė Kuizinaitė
Pasidaliname fotografijomis iš fotomenininko Iridijaus Švelnio parodos “Gyvenime viskas paprasta, bet nelengva”. Paroda vyko 2016-01-15 Fotografavo Algimantas Žukauskas. Parodos atidarymo akimirkos su fotomenininku Iridijumi Švelniu, Kauno Foto klubo prezidente Kristina Valasevičiene, Gabriele Kuizinaite, Gražina Pašakarniene ir kt.
Sorry, nothing found.
Sausio 15 d. 19 val. Kauno kultūros centre „Tautos namai“ ( Vytauto pr. 79) vyks fotomenininko Iridijaus Švelnio interaktyvios foto- psicho – filosofijos parodos „Gyvenime viskas paprasta, bet nelengva“ atidarymas.
Fotomenininkas Iridijus Švelnys gyvena ir kuria Kaune. Studijavo Kauno technologijos universitete radioelektroniką, vėliau studijavo ISM vadybos magistrantūrą. Dvejus metus mokėsi pas dailininką Vytautą Laukį piešimo bei tapybos. I. Švelnys yra Kauno Foto klubo narys. Šiuo metu savo fotografijos žinias jis gilina nuotoliniu būdu Fotografijos institute Niujorke. Savo kūryboje autorius beveik kiekviename fotografijos kadre naudoja „žuvies akies“ metodą, todėl jo kūryboje fotografinis vaizdinys įgauna apskritimo formą, matančią 180 laipsnių kampu.
Fotografija autorius domisi jau dvidešimt metų. Fotografuoti pradėjo naudodamas Zenit fotoaparatą. Dirbo naudodamas skirtingas technikas ir technologijas: tiek analogines, tiek šiuolaikines. Šiuo metu fotografas kuria naudodamas skaitmenines fotografijos technologijas.
Tiek fotomenininko išleistoje knygoje, tiek parodoje pristatomos fotografijos pateikia žiūros tašką, netradicinį aplinkos bei pasaulio matymą. I. Švelnio kūryba yra netradicinė keliais aspektais: jis kuria ne vien tradicinę fotografiją, jo kuriamas meninis naratyvas yra jungiamas psichologiniu ir filosofiniu dėmeniu ir įgauna savitą aplinkos matymo aspektą, bei psichologinį emocinį potyrį.
Kalbėdamas apie savo kūrybą fotografas teigia: „Fotografija – tai vizualinė priemonė, išjausti bei atvaizduoti sampratą, dešimtimis kartų greičiau, nei tai parašyta raidėmis. Filosofija – tai mano siekiamybė. Tai mano idealus pasaulis, kurį aš vejuos savo darbais, savo poelgiais, savo iššūkiais siekiant aukščiausių tikslų. Psichologija tai trečias dėmuo, kuris padeda išjausti emocinį jausmą, įterpti jį į esamą vaizdinio viziją.“
Iridijaus Švelnio fotografijose yra gamtos, dvarų, senamiesčių architektūros fragmentų motyvų iš viso pasaulio. Dažnoje nuotraukoje fiksuojamas ir žmogaus portretas. Iš atrodytų atsitiktinai sutiktų žmonių, miestovaizdžių netikėtų matymų, autorius kuria savitą emocinį, psichologinį bei filosofinį ir itin individualų pasaulio, žmogaus sampratos vaizdinį, kurį atitinka ir filosofiniai daugelio nuotraukų pavadinimai: „Donoras“, „Spąstai“, „Motel 55 E”, “Kompaniono šypsena“, „Supynė“ ir kt. Iridijaus Švelnio darbai iš kitų Lietuvos fotomenininkų darbų išsiskiria modernia fotografine kompozicija, unikalia vaizdo „įrėminimo“ estetika, individualiu, interaktyviu, įtraukiančiu žiūrovą pasakojimu.
Lankytojai į parodą atėję atidarymo dieną bei užsiregistravę facebook‘o paskyroje adresu: https://www.facebook.com/events/202162883451342 gaus dovanų fotomenininko Iridijaus Švelnio parodai išleistą knygą „Gyvenime viskas paprasta, bet nelengva“. Šiuo metu fotografas spaudai rengia antrą fotografijos knygą, kuri pasirodys pavasarį. I. Švelnio paroda „Tautos namuose“ veiks iki vasario 29 d. Menotyrininkė Gabrielė Kuizinaitė
2016 m. sausio 9 d. 14 val. Birštono Kurhauzo galerijoje vyks Kristinos Čivilytės ir Rūtos Levulienės jungtinė tapybos paroda “Transliacijos” atidarymas. 15 val. Birštono Kurhauze vyks koncertas “Romantinis fortepijonas” (R. Zubovas ir VDU Muzikos akademijos studentai.)
Šių metų lapkričio 6 d. Kauno įvairių tautų kultūrų centre (Šv. Gertrūdos g. 58) buvo atidaryta A. Obcarsko tapybos studijos narių paroda. Joje savo kūrinius eksponuoja plati menininkų gama: Laimutis Brundza, Kristina Čivilytė, Irma Gūžienė, Vanda Kaminskienė, Raimondas Karčiauskas, Edmundas Kartanas, Daiva Kupstienė, Rūta Levulienė, Jolita Lubienė, Lina Morkūnaitė-Vilkelienė, Ugnius Motiejūnas, Dainora Ramanauskienė, Rita Rimšienė, Gintarė Šiaulienė, Raimonda Tamošiūnaitė bei Aušra Žukauskienė.
Jau ne vienerius metus Antanas Obcarskas savo studijoje suburia skirtingų specialybių žmones, mokydamas tapybos meno. Užsiėmimų metu kiekvienas studijos narys atranda savo stilių. Parodoje pristatomi menininkų kūriniai pagal dominuojančias tapybos temas ir stilius suskirstomi į kelias grupes: grynosios abstrakčios tapybos stilių reprezentuoja Vanda Kaminskienė, Ugnius Motiejūnas, Lina Morkūnaitė-Vilkelienė, ekspresyviosios abstrakcijos stilistika dominuoja Rūtos Levulienės darbuose, grynosios abstrakcijos darbus taip pat kuria Jolita Lubienė, Dainora Ramanauskienė ir Rita Rimšienė, o realistiniu ir tradicinės tapybos stiliumi išsiskiria Edmundo Kartano ir Raimondos Tamošiūnaitės paveikslai.
Tapytojos Rūta Levulienė, Vanda Kaminskienė ir Lina Morkūnaitė-Vilkelienė turi jau suformuotą abstrakčiosios tapybos stilistiką, rengia autorines parodas, aktyviai dalyvauja bendrose profesionalių menininkų parodose, taip pat simpoziumuose, pleneruose. Tapytoja Vanda Kaminskienė parodoje pristato paveikslą „Minties kelionė“ (2014 m.): menininkė dėlioja kelionę iš ekspresyvaus kolorito geometrizuotų figūrėlių, kurioje keliautojas praranda laiko ir erdvės ryšį. Darbe dominuoja stiprios emocijos ir nuotaika, pateiktas išsamus pasakojimas, susidedantis iš mozaikinės spalvų paletės.
Po Vilniaus senamiestį savo paveiksle kviečia pasižvalgyti grupės narys tapytojas Edmundas Kartanas. Parodoje menininkas pristato paveikslą „Vakaras senamiesty“. Šio menininko kūryboje dominuoja realistinis lietuviškosios tapybos stilius. Jis savo paveiksle atskleidžia naktinio Vilniaus senamiesčio grožį, peizažą.
Tapytojos Linos Morkūnaitės-Vilkelienės tapyboje labai svarbi temų įvairovė. Parodoje menininkė pristato paveikslą „Vaisių taurė“ (2015). L. Morkūnaitė-Vilkelienė kuria abstrakčiosios tapybos stiliumi. Jos natiurmorte dominuoja ryškus koloritas, primenantis rudenėjančius atspalvius.
Tapytoja Rūta Levulienė pristato darbą „Manitra“ (2014). Paveikslo plokštumoje, kaip ir daugumoje menininkės paveikslų, dominuoja raudona spalva, tačiau šį kartą paveikslo turinio meninis naratyvas yra kitoks: juodos spalvos ženklai sukuria skirtingas geometrizuotas formas. Kūrinyje yra svarbi ženklų ir geometrizuotų detalių kalba.
Panašia stilistika tapo grupės narys tapytojas Ugnius Motiejūnas. Parodoje jis pristato Nemajūnų plenero metu sukurtą darbą „Nemajūnai“ (2014). Čia dominuoja meninis pasakojimas apie namus: namų fone dominuoja žalsvos, tamsios ir mėlynos spalvos koloritas.
Tapytojos Dainora Ramanauskienė, Rita Rimšienė, Jolita Lubienė kuria ekspresyvius pasakojimus ugnies lietaus ir proveržio temomis, kurių plokštumų pagrinduose dominuoja raudona spalva.
Parodoje gausi ne tik stilių, bet ir temų įvairovė: natiurmortų, namų, kelio, peizažo, portreto, ugnies kelio, o abstraktaus peizažo žanras tampa pagrindiniu parodos akcentu. Pagirtina yra tai, kad menininkai, ne tik laisvalaikiu tapo kartu, bet ir organizuoja savo kūrybą pristatančias bendras grupės narių parodas. Paroda veiks iki gruodžio 1 d.
Informaciją parengė menotyrininkė Gabrielė Kuizinaitė
Fotomenininkų dueto Dangirutės Maleckienės ir Rimgaudo Malecko retrospektyvinė paroda „Fotografikos abstrakcijos“
Šių metų lapkričio 4 d trečiadienį, 12 val., Kauno miesto savivaldybės administracinėse patalpose (adresas: Laisvės al 96) vyks fotomenininkų dueto Rimgaudo Malecko ir Dangirutės Maleckienės retrospektyvinės parodos atidarymas
Apie menininkus ir parodą:
Fotomenininkas Rimgaudas Maleckas (g. 1934) yra vienas svarbiausių modernistinės fotografijos (fotografikos) pradininkų Lietuvoje. 1959 m. jis baigė Kauno J. Gruodžio muzikos mokyklą (režisūrą), o 1982 m. VU įgijo žurnalisto specialybę. 1963 m. su kitais menininkais įkūrė Kauno fotoklubą bei ilgą laiką jam vadovavo kaip pirmininkas. Fotografas taip pat yra Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys. Ilgą laiką Rimgaudas Maleckas gyveno ir kūrė Kaune. Šiuo metu gyvena ir kuria Palangoje. Parodose bei aukcionuose menininkas intensyviai dalyvauja nuo 1959 m., o nuo 2008 m., naudodama panašią techniką ir stilistiką, iš kitos veiklos srities į menų pasaulį atėjo ilgą laiką savo vyro kūrybą stebėjusi fotomenininko žmona, dabar jau fotomenininkė, Dangirutė Maleckienė. Šių menininkų darbai labai įvairūs: peizažai, psichologiniai portretai, režisūrinė fotografija, religiniai siužetai. Darbuose jaučiama ir grafikos, ir fotografikos įtaka. Fotomenininkai yra išleidę net dvi jų kūrybą reprezentuojančias menines knygas-albumus. Poros darbuose jaučiama prasminga formų visumos harmonija. Fotomenininko Rimgaudo Malecko portretai ypač subtilūs, autorius didelę reikšmę teikia meninės kompozicijos detalėms bei netikėtai formos išraiškai. Visuose menininkų kūrybos laikotarpiuose vyrauja vieninga darbų visuma, fotografijose itin svarbi forma ir kompozicija: linijos, dėmių išdėstymas, šviesos efektai, juodos ir baltos spalvų deriniai, plokštuma bei simetrija ir asimetrija, kurios yra viena iš sudėtingiausių meninės raiškos priemonių. Šiuo metu fotomenininkai dalyvauja projekte „Kauno ir užsienio menininkų apsikeitimo programa“, projekto metu sukurtas filmas apie fotomenininkų kūrybą.
Projekto organizatoriai: Kauno miesto savivaldybė, VŠĮ „Gabrielės meno galerija“, projekto rėmėjas Kauno miesto savivaldybė. Paroda veikė iki gruodžio 4 d.
Parodos kuratorė menotyrininkė Gabrielė Kuizinaitė
Sorry, nothing found.
Nuo šių metų lapkričio 19 d. (ketvirtadienio) Nacionalinio Kauno dramos teatro kavinėje veiks autorinė (kamerinė) fotomenininko Romualdo Kairio paroda „Natiurmortai“.
Fotomenininkas Romualdas Kairys nuo pat vaikystės svajojo būti dailininku. Fotografuoti autorius pradėjo nuo 12 metų su juostiniu fotoaparatu „Zenit“. Fotomenininkas priklauso Kauno foto klubui. Aktyviai dalyvauja klubo meniniame gyvenime, klubo organizuojamose bendrose parodose. Fotografuoja įvairiomis temomis, tačiau šiuo metu daugiausiai dėmesio skiria natiurmortų temai.
Parodoje fotomenininkas pristato nuotraukų seriją „Natiurmortai“. Šią seriją sudaro apie 20 nuotraukų, kiekviena iš jų pasakoja vis kitą istoriją rudeniškų natiurmortų tematika.
Kiekvienos fotografijos meninę kompoziciją sudaro skirtingas elementas, dažnai primenantis rudens sezono laiką: rudeninių spalvų moliūgai, senovinių fotoaparatų objektyvai retro stiliaus fone, pasendintos nuotraukos tarp rudeninių lapų ir nuotraukų albumai. Įdomu tai, kad pristatoma natiurmortų serija turi ryšį ne tik su fotografija, bet ir aliuzijas į žalsvo kolorito tapybinius potėpius. Kiekvienos meninės fotografijos pasakojimo istorija skirtinga, iš skirtingų detalių ir rudenį simbolizuojančių akcentų, nuotraukų kompozicija užpildyta ir estetiškai stipri.
Autorius, pristatydamas šią išskirtinių fotografijų seriją, leidžia žiūrovui pažvelgti į kitokį natiurmortų pasaulį, praturtintą įvairiomis detalėmis ir spalviniais akcentais. Paroda veiks iki šių metų gruodžio 8 d.
Parodos rengėjai Kauno fotoklubas ir VšĮ „Gabrielės meno galerija”. Menotyrininkė Gabrielė Kuizinaitė
Nuo šių metų lapkričio 2 d. Verslo centre „Vertas“ (adresas: Gynėjų g. 16, Vilnius) atidaroma tapytojos Rūtos Levulienės autorinė tapybos darbų paroda.
Tapytoja R. Levulienė aktyviai dalyvauja grupinėse parodose ir rengia autorines parodas. Autorės kūrybai turėjo įtakos tokie mokytojai kaip žinomas tapytojas Antanas Obcarskas, tapytoja Violeta Juodzevičienė, dailininkas Lukas Kalmogercovas.
R. Levulienės paveikslų pavadinimai dvelkia intriga – „Gandrai mokosi skraidyti“, „Įspūdis“, „Paslaptingas“, „Procesas“, „ Šaknis iš 36“, „Užgaida“ ir kt. Autorę dažnai įkvepia gamta, todėl dažnai sutinkami abstrahuoti peizažai, atskleidžiamas vidinis jausmų pasaulis bei santykis su išoriniu pasauliu. Paveikslai išsiskiria estetiškumu – jie ryškūs, ekspresyvūs, daug dėmesio skiriama abstrakcijos formai ir įvairovei, vizualiniam ir meniniam naratyvui iš geometrizuotų suskaidytų ir neskaidytų siužetų.
Autorei yra svarbus tapymo procesas ir nevienoda geometrizuotų formų ritmika, kuri įkomponuojama paveikslo erdvėje. Tokiu būdu menininkės darbuose siužetas išreiškiamas per spalvas ir formas. Formos ir linijos tarpusavyje žaidžia, išlaiko ritmingumą, skamba, kai kur meninę plokštumą papildo dekoruotos detalės. Autorės darbuose labai svarbi ne tik simbolių, tačiau ir metaforų kalba. Paveiksluose gausu filosofinių įžvalgų ir metaforų, ypač tai ryšku paveiksluose „Šaknis iš 36““ ir „Be pavadinimo“, „Užgaida“ ir kt. Kai kurie ekspresyvūs menininkės paveikslai, tokie kaip „Užgaida“ ir „Šaknis iš 36“ turi nemažą ryšį su grafikos menu. Menininkės kūryba yra įvairiapusiška.
Vienoje paveikslų grupėje dominuoja vientisas, kitoje paveikslų grupėje dominuoja suskaidytas siužetas. Meninis naratyvas sustiprinamas ryškiai raudonos spalvos koloritais. Kūriniuose taip pat dominuoja mėlyna, žalsva, juoda spalvos.
Tapytojos Rūtos Levulienės paveikslai iš kitų menininkų kūrinių išsiskiria savitu meniniu pasakojimu, ryškiu raudonos spalvos perteikimu ir žaismu, meistrišku abstrakčios tapybos tapymo manieros įvaldymu bei glaudžiu ryšiu su grafika. R. Levulienė, pasinaudodama geometrizuotų formų pasakojimu, kuria tolimą ir artimą, pažįstamą ir tuo pačiu neatpažįstamą pasaulį, kurį žvelgdami į paveikslus skirtingai susikuriama patys. Parodos organizatoriai: VšĮ „Gabrielės meno galerija“, Verslo centras „Vertas“ ir Rūta Levu art gallery. Parodos kuratorė menotyrininkė Gabrielė Kuizinaitė.
Sorry, nothing found.
Nuo liepos 31 d. iki rugpjūčio 31 d. Kauno miesto muziejaus skyriuje M. ir K. Petrauskų lietuvių muzikos muziejuje (K. Petrausko g. 31) veikė fotomenininkų dueto Rimgaudo Malecko ir Dangirutės Maleckienės retrospektyvinės parodos atidarymas ir filmų, reprezentuojančių menininkų kūrybą, peržiūra.
Apie menininkus ir parodą:
Fotomenininkas Rimgaudas Maleckas (g. 1934) yra vienas svarbiausių modernistinės fotografijos (fotografikos) pradininkų Lietuvoje. 1959 m. jis baigė Kauno J. Gruodžio muzikos mokyklą (režisūrą), o 1982 m. VU įgijo žurnalisto specialybę. 1963 m. su kitais menininkais įkūrė Kauno fotoklubą bei ilgą laiką jam vadovavo kaip pirmininkas. Fotografas taip pat yra Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys. Ilgą laiką Rimgaudas Maleckas gyveno ir kūrė Kaune, šiuo metu gyvena Palangoje.Parodose bei aukcionuose menininkas intensyviai dalyvauja nuo 1959 m., o nuo 2008 m., naudodama panašią techniką ir stilistiką, iš kitos veiklos srities į menų pasaulį atėjo ilgą laiką savo vyro kūrybą stebėjusi fotomenininko žmona, dabar jau fotomenininkė, Dangirutė Maleckienė. Šių menininkų darbai labai įvairūs: peizažai, psichologiniai portretai, režisūrinė fotografija, religiniai siužetai. Darbuose jaučiama ir grafikos, ir fotografikos įtaka. Fotomenininkai yra išleidę net dvi jų kūrybą reprezentuojančias menines knygas-albumus. Poros darbuose jaučiama prasminga formų visumos harmonija. Fotomenininko Rimgaudo Malecko portretai ypač subtilūs, autorius didelę reikšmę teikia meninės kompozicijos detalėms bei netikėtai formos išraiškai. Visuose menininkų kūrybos laikotarpiuose vyrauja vieninga darbų visuma, fotografijose itin svarbi forma ir kompozicija: linijos, dėmių išdėstymas, šviesos efektai, juodos ir baltos spalvų deriniai, plokštuma bei simetrija ir asimetrija, kurios yra viena iš sudėtingiausių meninės raiškos priemonių
Šiuo metu fotomenininkai dalyvauja projekte „Kauno ir užsienio menininkų apsikeitimo programa“, todėl jų kūrybą pristatančiame filme reprezentacinis tekstas pateikiamas anglų kalba.
Projekto organizatoriai: Kauno miesto muziejus, VŠĮ „Gabrielės meno galerija“, projekto rėmėjas Kauno miesto savivaldybė.
Parodos kuratorė menotyrininkė Gabrielė Kuizinaitė
Nuo 2015 metų birželio 25 d. (ketvirtadienio) Vilniuje, Verslo centre „Vertas“ (adresu Gynėjų 16, Vilnius), veikė tapytojos Jovitos Glemžaitės-Matuzienės autorinė tapybos darbų paroda.
Jovita Glemžaitė-Matuzienė – viduriniosios kartos tapytoja. 1977 m. ji baigė J. Naujalio dailės mokyklą, 1978–1984 m. mokėsi Vilniaus dailės institute (dabartinėje VDA) ir jį baigusi įgijo tapybos pedagogės specialybę. Šiuo metu menininkė gyvena ir kuria Kaune, dirba dailės mokytoja metodininke A. Martinaičio dailės mokykloje, nuo 1992 metų yra Lietuvos dailininkų sąjungos narė. Menininkė nuo 1988 m. intensyviai dalyvauja grupinėse parodose ir rengia autorines parodas, yra surengusi parodų ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje – Graikijoje, JAV, Vokietijoje, Švedijoje.
Menininkės Jovitos Glemžaitės-Matuzienės kamerinėje septynių darbų parodoje pristatomi abstrahuoti tapybinių peizažų fragmentai. Kiekvienas jų turi ne tik skirtingas sukūrimo istorijas, bet ir skirtingus vaizduojamų ženklų bei potėpių fragmentus. Autorės pristatomuose paveiksluose dominuoja tokie pavadinimai kaip „Kelyje“, „Pakrantė“, „Juodosios gulbės kerai“, yra pora peizažų iš paveikslų ciklo „Taujėnų dvaro istorijos“. Jovitos Glemžaitės-Matuzienės kūrybai didelę įtaką turėjo gamta, buvimas jos apsuptyje, kelionių įspūdžiai, senos fotografijos, šviesos ir šešėlių žaismas. Visuose pristatomuose paveiksluose dominuoja dinamiška ir ekspresyvi paveikslo kompozicija, ekspresyvūs ryškių spalvų potėpiai – geltoni, mėlyni ir žalsvi. J. Glemžaitės-Matuzienės kūryboje itin svarbūs filosofiniai apmąstymai, kiekviename kūrinyje menininkė pasineria į filosofinius svarstymus ir reflektuoja amžinybės bei laikinumo sampratą, kuri paveiksluose atsiskleidžia pasitelkiant tam tikrai temai pasirinktus ženklus ar fragmentus. J. Glemžaitės-Matuzienės paveiksluose yra labai svarbus ryšys su grafikos menu, ypač tai ryšku kūriniuose „Kelyje“ ir „Voyageur“ (pranc. kl. – „Keliautojas“). Dažname menininkės kūrinyje sutinkamas kelio ir kelionės motyvas, pasitelkiant „Perpetum mobile“ sąvoką įprasminama amžino judėjimo per keliones laiku tema.
Autorinę Jovitos Glemžaitės-Matuzienės tapybos darbų parodą organizuoja verslo centras „Vertas“ ir VŠĮ „Gabrielės meno galerija“.
Parodos kuratorė menotyrininkė Gabrielė Kuizinaitė
Nuo 2015 metų gegužės 29 d. iki liepos 31 d. Kauno miesto muziejaus M. ir K. Petrauskų lietuvių muzikos muziejaus skyriuje (adresu K. Petrausko g.31) veikė kauniečio fotomenininko Petro Vaičiulio paroda „Kauno vaizdaraščiai“. Šią parodą Kauno tema neatsitiktinai pasirinkta surengti vienoje iš Kauno miesto muziejaus erdvių.
Petras Vaičiulis gimė 1955 metais Žemaitijoje, Skuodo rajono Mikytų kaime, mokėsi Šačių vidurinėje mokykloje, studijavo Vilniaus statybos technikume. Menininkas itin aktyviai dalyvauja visuomeniniame ir kultūriniame gyvenime, įvairiuose miestuose rengia autorines parodas, fotografuoja kultūrinių renginių akimirkas. Jis yra Kauno žemaičių kultūros draugijos narys, palaiko glaudžius ryšius su Kauno latvių klubu „Dauguva“, yra dalyvavęs „Atgajos“ paminklosaugos klubo gyvenime, lietuvių ir latvių vienybės draugijos veikloje.
Fotomenininkas Petras Vaičiulis yra ne žmonių, ne daiktų, o gamtos fotografas. Jo darbuose dažnai sutinkamas peizažo žanras. Menininką be galo domina tai, ką mes vadiname kasdienybės akimirkomis, kurias ne visada pastebime vaikščiodami skirtingais miesto kampeliais. Parodoje pristatytos 2013–2015 m. sukurtos menininko fotografijos. Petras Vaičiulis fotografuodamas peizažus dažnai pastebi tai, ko nemato kiti: saulėlydį Santakoje, ankstyvą rytą Kauno mariose, įvairių švenčių akimirkas Kauno miesto centre, neliko nepastebėtos ir įvairios Kauno miesto senamiesčio vietos. Menininko fotografijose labai svarbus santykis su jį supančia aplinka, jos detalėmis ir su užfiksuotais praeiviais. Per kai kurias dažnai pastebimas detales menininko fotografijose atsiskleidžia sąsajos su grafikos menu.
Fotografas Petras Vaičiulis yra aktyvus, nerimstantis, pastabus, ieškantis ir turintis savitą kūrybos stilių. Pagrindinis fotomenininko kūrybos credo yra surasti, užfiksuoti tai, kas gražu, ir parodyti kitiems.
Menininkas šiuo metu dalyvauja Kauno ir užsienio menininkų profesionalų apsikeitimo programos I dalyje. Šiame projekte bus pristatoma taip pat ir Kauno menininkų kūryba. Projekto organizatoriai: Kauno miesto muziejaus M ir K. Petrauskų muziejaus lietuvių muzikos skyrius, VŠĮ „Gabrielės meno galerija“, projekto rėmėjas Kauno miesto savivaldybė.
2015 metų gegužės 6 d. Kauno miesto muziejuje, M. ir K. Petrauskų lietuvių muzikos muziejaus skyriuje (adresu K. Petrausko g. 31 ), veikė medijų menininko doc. dr. Remigijaus Venckaus autorinė paroda „Amnezija. Tušti ekranai“.
R. Venckus gimė 1981 m. Šiaulių rajone, Vijolių kaime. 2004 m. Šiaulių universitete baigė dailininko grafiko specialybę, 2006 m. įgijo meno istoriko magistro laipsnį. 2014 m. Vilniaus dailės akademijoje apgynė menotyros daktaro disertaciją tema „Jacques’o Derrida dekonstrukcijos taikymas videomeno tyrimui“. Jis surengė per dvidešimt autorinių parodų Lietuvoje bei keletą užsienyje. Taip pat R. Venckus žinomas kaip medijų ir meno kritikas. Šiuo metu R. Venckus yra Kazimiero Simonavičiaus universiteto Kūrybos visuomenės ir ekonomikos instituto direktorius, docentas ir Vytauto Didžiojo universiteto docentas.
Parodoje menininkas pristato šiuolaikines fotografijos abstrakcijas. Fotografijose dominuoja mėlynos spalvos plokštumos, persipinančios su baltos ar šviesesnės mėlynos spalvos atspalviais. Pristatomoje kolekcijoje autorius didelį dėmesį skiria turiniui. Šių darbų atsiradimui ir kūrybiniam įgyvendinimui įtakos turėjo John’o Cage’o kūrinys 4’33″ (4 min. 33 sek). Parodai pasirinkdamas ekranų temos pavadinimą, autorius siekia žiūrovui perduoti tam tikrą užkoduotą informaciją. Svarbiu akcentu tampa pasakojamoji istorija – naratyvas, bei tai, kaip jis pateikiamas. „Naujoji mano kūrinių kolekcija, pavadinta „Tušti ekranai“, nusikrato intencijos žymėti ką nors aiškaus ir specialaus. Šis ciklas – tai klausimas apie nebuvimo buvimą, netikrovės tikrumą, neplokštumos plokštumą, neerdvės erdvę, nepatirties patirtį, nekaltės kaltę.“ – Pasakojo menininkas. Parodos kūrinių kolekcija – tai menininko žaidimas, kurio metu vaizduojami abstraktūs dalykai, ir tuo pačiu nevaizduojama nieko, paliekant plačias erdves žiūrovo interpretacijoms.
Įdomus sutapimas: tą patį mėnesį doc. dr. Remigijaus Venckaus autorinė paroda „Susikertančios linijos. Berlynas“ veikė LR. Ambasadoje Berlyne, Vokietijoje. Taip pat ši menininko paroda yra vienas iš pagrindinių šiais metais vykstančių VDU medijų dienų renginių, organizuojamų bendradarbiaujant su Vytauto Didžiojo universitetu.
Daugiau informacijos apie menininko kūrybą galite rasti menininko tinklalapyje www.amnesia.venckus.eu.
Parodos organizatoriai – Kauno miesto muziejus bei VŠĮ „Gabrielės meno galerija“. Parodos rėmėjas „Dantų priežiūros centras“. Parodos partneriai – „Medijų meno dienos“ ir Kazimiero Simonavičiaus universitetas.
Parodos kuratorė menotyrininkė Gabrielė Kuizinaitė
2015 m. balandžio 21 d. LR ambasadoje Vokietijoje veikė autorinė doc. dr. Remigijaus Venckaus fotografijos paroda „Susikertančios linijos. Berlynas“.
Remigijus Venckus yra ne tik fotografas, tačiau ir videomenininkas, ir medijų meno kūrėjas, tad fotografijų paroda „Susikertančios linijos. Berlynas“ bus papildoma jo videodarbais. Menininkas dažnai lankėsi Berlyne, domėjosi miesto muziejuose ir galerijose eksponuojamais meno kūriniais. Ši paroda sukomponuota iš anksčiau jo sukurtų fotografijų serijų „Dienoraščių vietos“ ir esė rinkinio „Berlyno dienoraštis“. Dažniausiai menininko darbams būdinga nespalvota, minimali forma. Vėliau fotomenininkas pradėjo eksperimentuoti spalvomis, o kompozicijos centre atsirado žmogus, tikriausiai, kelionės metu sutiktas pakeleivis(-ė). Menininko kelionė yra ilgas procesas, kurio metu svarbus savęs ir aplinkos tyrinėjimas, santykis su „kita“ erdve ir „kitu“ laiku bei laiko ir erdvės kontinuumu.
R. Venckus gimė 1981 m. Šiaulių rajone, Vijolių kaime. 2004 m. Šiaulių universitete baigė dailininko grafiko specialybę, 2006 m. įgijo meno istoriko magistro laipsnį. 2014 m. Vilniaus dailės akademijoje apgynė menotyros daktaro disertaciją tema „Jacques’o Derrida dekonstrukcijos taikymas videomeno tyrimui“. Jis surengė per dvidešimt autorinių parodų Lietuvoje bei keletą užsienyje. Venckus yra medijų ir meno kritikas. Šiuo metu yra dviejų universitetų – Vytauto Didžiojo universiteto Šiuolaikinio menų katedros, Kazimiero Simonavičiaus universiteto Kūrybos visuomenė ir ekonomikos instituto – docentas.
Pranešimas žiniasklaidai parengtas pagal parodos kuratorės Gabrielės Kuizinaitės tekstą.
Daugiau informacijos apie menininko kūrybą: www.venckus.eu, www.amnesia.venckus.eu
Organizatoriai: LR kultūros atašatas Vokietijoje, VŠĮ Gabrielės meno galerija.
Projekto partneriai: Lietuvos kultūros institutas, Kazimiero Simonavičiaus universitetas.
Parodą bei menininkų viešnagę Berlyne remia LR kultūros ministerija.
Nuo 2015 m. balandžio 7 d. iki gegužės 5 d. Kauno miesto muziejaus skyriuje, M. ir K. Petrauskų lietuvių muzikos muziejuje (adresu K. Petrausko g. 31) veikė fotomenininko Arūno Kulikausko pinhole technikos autorinė fotografijos paroda „Fotonų gaudymas“.
„Viskas pasaulyje yra paprasta, kol mes nesukomplikuojame“ (Arūnas Kulikauskas). ARŪNAS KULIKAUSKAS gimė 1959 metais Kaune, Žaliakalnyje. Baigė J. Naujalio meno mokyklą, po to tuometinį Vilniaus dailės institutą. Kiek padirbęs Lietuvoje, apkeliavęs daug Tarybų Sąjungos vietų, miestų ir kalnų, pasižvalgęs ir užpoliarėje, ir Sibire, aktyviai dalyvavęs tuometiniame kultūriniame Lietuvos gyvenime bei Sąjūdžio veikloje, Lietuvai atgavus nepriklausomybę, išvyko gyventi į Niujorką. Po ilgų klajonių ir žvalgymosi po pasaulį bei visokių nuotykių, po 22 metų su šeima vėl grįžo gyventi į Lietuvą. Į kaimą. Arūnas Kulikauskas yra surengęs kelias autorines fotografijos parodas ir dalyvavęs daugelyje grupinių parodų ir įvairių renginių pasaulyje. Jo darbų yra įvairiose muziejų, galerijų ir asmeninėse kolekcijose. Darbai ir technika yra pristatomi ir keliose knygose.
Paskutinius 15 metų dirba daugiausia su „Polaroid“ medžiagomis. Šioje parodoje darbai yra atlikti savadarbėmis pinhole kameromis ant „polaroidų“, kurie vėliau buvo naudojami kaip negatyvai – nuskaitomi, o tada fotografijos didinamos iki norimo formato ir spausdinamos ant tradicinio archyvinio fotopopieriaus.
„Šviesos gabalėlis, vadinamas fotonu, atskilęs nuo Saulės, perskridęs kosmoso platybes iki Žemės, nusileidžia ant daikto ir, atsimušęs į jį, atkeliauja per mano aparato skylutę, nefiltruotas jokio stiklo, palieka pėdsaką… Taip atsiranda atvaizdai, kuriuos matote šitoje parodoje. Taip dirbdamas aš supratau, kad dirbu atvirame kosmose. Ne juokai.“ – apie išskirtinę kūrybos techniką kalbėjo Arūnas Kulikauskas
Apie Arūno Kulikausko autorinę fotografijų parodą „Fotonų gaudymas“ galima paskaityti žiniasklaidoje http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2015-04-09-atidaryta-aruno-kulikausko-personaline-fotografiju-paroda-fotonu-gaudymas/129525#.
2015 m. vasario 4 d. Nacionalinio Kauno dramos teatro kavinėje atidaryta fotomenininko Giedriaus Liago kamerinė fotografijų paroda.
Giedrius Liagas gyvena ir kuria Kaune. 1984–1988 m. jis lankė Arūno Kulikausko fotografijos studiją, 1988–1989 m. mokėsi Vilniaus fotografijos mokykloje, o nuo 1989 m. yra Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys. Menininkas dėstė fotografiją Vilniaus dailės akademijos Kauno fakultete ir Vytauto Didžiojo universitete, yra surengęs nemažai autorinių parodų Lenkijoje, Latvijos fotografijos muziejuje, Rygoje, Anglijoje, Vokietijoje. G. Liago darbų yra Lietuvos fotomenininkų sąjungoje, Lietuvos dailės muziejuje, Lietuvių dailės muziejuje Čikagoje, Metropoliteno muziejaus kolekcijose, taip pat Tokijuje. Svarbiausi autoriaus darbų ciklai: „Eksperimentas“ (1989), „Muitinės gatvės gyventojai“ (1990), „Albumas“ (1995), „Porininko paieška“ (2005), „Šiapus anapus“ (2006) ir kt. Šioje parodoje G. Liagas pristatė dvi nedideles fotografijų serijas: „Šiapus anapus“ ir „Pirmi metai po pasaulio pabaigos“.
Fotografijų serijoje „Šiapus anapus“ išreiškiamas subtilus santykis su gamta, kuriamoje jūrinėje abstrakcijoje ryškėja laivų kontūrai. Atrodytų, kad ši dailėje ir fotografijoje itin dažna tema turėtų būti pateikiama tradiciškai, tačiau autorius tapybiškai „išplukdo“ vaizdą, kurdamas spalvinių niuansų kupiną simbolinį paveikslą. Spalviškai niuansuota emocija minėtame cikle asociatyvi, iš gamtinio fotografinio vaizdo pereinanti į simbolizuotą pasaulio vaizdinį. Cikle „Pirmi metai po pasaulio pabaigos“ taip pat konkretybė (figūra, jos dalis) tampa fotografijos kompozicijos dalimi, ne konkretybe, bet forma tampa dažnos fotografijos pagrindu.
Fotomenininkas Giedrius Liagas priklauso postmodernizmo krypčiai. Menininko kūryboje yra svarbi forma ir turinys.
G. Liago parodą galima pamatyti prieš spektaklius.
Menotyrininkė Gabrielė Kuizinaitė
Nuo 2015 m. vasario 8 d. Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčios konferencijų salėje renginio „Dialogas, Žodis ir spalva“ metu, po aktorės, režisierės Birutės Mar programos, vyko menininkės Egidijos Brinkytės autorinės parodos „Angelų muzika“ atidarymas.
Egidija Brinkytė gimė, užaugo ir mokėsi Pajūryje (Šilalės r.). 2001–2004 m. studijavo Kauno kolegijos J. Vienožinskio menų studijų centre ir įgijo molbertinės apybos kūrinių restauravimo ir konservavimo specialybę. 2004–2006 m. Šiaulių universiteto menų fakultete įgijo dailės ir dizaino specialybę bei dailės pedagogo kvalifikaciją, o po keleto metų, 2015 m., apgynė tapybos magistro laipsnį.
Apie savo susidomėjimą religine tematika autorė pasakojo: „Angelų tema man liko per plenerą „Anykščiai – angelų miestas“, kurį pernai organizavo Angelų muziejus. Savo paveiksluose angelus vaizduoju ir kaip asmeniškumo turinčias būtybes, ir kaip šmėklas, ir kaip mistines būtybes. Kiekvienas iš mūsų skirtingai įsivaizduojame, sapnuojame ar net matome angelus. Šioje parodoje Jūs galite pamatyti, kokius angelus matau aš, kaip spalvomis ir linijomis angelai kuria savo muziką ir šokį Jums. Manau, kiekvienas šioje parodoje atras sau artimą angelą.“
Rengėjų informacija
Fotomenininkė Vilija Kailiūtė į fotografiją atėjo iš taikomųjų mokslų. Jos pažintis su fotografijos menu prasidėjo prieš gerą dešimtmetį. 1993 metais Lietuvos fotomenininkų sąjungoje ji lankė specializuotus fotomeno kursus. Yra dalyvavusi grupinėse fotografijos parodose, kurias organizavo LFS, bei grupinėse fotografijos parodose Čikagoje, JAV, kurias organizavo išeivijos fotomenininkas Algimantas Kezys. Menininkę domina miesto tematika, kuri išreiškiama per fotografines abstrakcijas. Pasak autorės, miestas yra ta vieta, kur susipina mintys ir emocijos, tai amžinas judėjimas ir dinamika, kai judėjimo slinktis ir trajektorijas ima diktuoti miesto dvasia. Žmogus tarsi tampa jo įkaitu, tačiau kartu miestas jį ir išlaisvina. „Taip šios konstrukcijos įtraukė mane ir virto abstrakčiais paveikslais, atspindinčiais miesto ritmą“, – pasakojo menininkė. Nuo 2014 menininkė aktyviai dalyvauja bendrose menininkų parodose ir rengia personalines parodas. Jau buvo surengusi parodą Kauno miesto Savivaldybės viešojoje Kudirkos bibliotekoje, Nacionalinio Kauno dramos teatro kavinėje.
Jos fotografijoms būdinga aiški meninė kompozicija, darbai išsiskiria spalvine įvairove nuo tamsių iki ryškių spalvų, kontrastais ir paralelėmis. Kai kurių darbų kompozicijos pagrindu tampa geometrinė forma ar figūra. Vilijos urbanistinė abstrakti fotografija pasiūlo kiek mistinį, apgaubtą paslapties miesto vaizdinį, kviečiantį žiūrovą į kelionę po racionalaus pastovumo ir emocinio subjektyvumo miesto pasaulį.
Pristatomi fotomenininkės darbai iš fotografijų serijos “Miesto dvelksmas”. Atlikimo technika: paklijuoti ant kartono. Formatas 80 X 40 cm. Menininkės kūrybą pristato Gabrielegallery
Fotografavo Gabrielė Kuizinaitė
Nuo 2014 m. lapkričio 15 d. iki gruodžio 31 d. Nacionalinio Kauno dramos teatro kavinėje veikė menininkės O. Judakovos kamerinė grafikos ir fotografijos darbų paroda.
Oksana Judakova yra gimusi 1972 metais Altajuje. Užaugusi Lietuvoje. Tytuvėnuose baigė vidurinę mokyklą, studijavo taikomąją grafiką Kauno kolegijos J. Vienožinskio menų fakultete ir VDA Kauno dailės institute, kur įgijo menų bakalauro laipsnį. 2003–2012 m. menininkė gyveno Niujorke. Prieš kelerius metus su šeima grįžo gyventi į Lietuvą. Šiuo metu gyvena Veprių krašte, Ukmergės rajone. Pastaruoju metu grafikė aktyviai dalyvauja parodose Lietuvoje ir Amerikoje. Ji kuria fotografijos ir grafikos srityje.
Pristatoma nedidelė fotografijos serija apie lietuviams nedaug pažįstamą Altajaus kraštą „Altajaus kalnai“. Fotografijose fiksuojamas kalnų grožis, jų didingumas ir paslaptingumas. Kiekviena menininkės fotografija yra unikali savo pasakojimo autentika. Apie šį nuotraukų ciklą Oksana pasakoja: „Altajus yra mano gimtinė. Tačiau ją savo akimis pirmą kartą pamačiau tik būdama virš trisdešimties metų. Pavydėtinas jausmas! Pamatyti šalį, kurioje gimiau ir augau ir kurią tik galėjau įsivaizduoti iš V. Almanio knygų ir savo ryškių stiprių sapnų. Ir kokia laimė pajutus, kad kvapą kartais gniaužianti tikrovė atitinka pačius gražiausius ir drąsiausius įsivaizdavimus ir sapnus. Kaip žinia, Altajaus kraštas didelis. O Altajaus Respublika mažutė. Bet joje susitelkęs pats Altajaus kalnų grožis. Ten ir šventas kalnas Belucha, ir turkio spalvos Katunė, ir vešlios alpinės pievos, ir pusdykumės. Šios parodos fotografijos yra iš pirmos ir antros mano kelionės į gimtąjį Altajų. Ar dar kartą teks aplankyti tą nuostabų kraštą, – nežinau.“
Parodoje taip pat eksponuojami didelio kruopštumo reikalaujantys nedidelio formato grafikos darbai. Kurdama grafikos darbus menininkė naudoja skirtingas technikas. Šioje parodoje pristatomi darbai yra atlikti lino raižinio technika. Nedidelio formato grafikos darbai yra vizualiai įtaigūs savo forma ir subtilūs detalėmis bei simbolika. Parodos darbai nesudaro vientiso darbų ciklo.
„Dažnai pati nustembu, kaip kiekvienas, net lengviausias kaltuko brūkštelėjimas, palieka pėdsaką atspaude. Kažkada skaičiau, kad rusų dailininkas M. A. Vrubelis buvo taip sužavėtas paprastu pieštuku, kad tikėjo, jog juo įmanoma nupiešti vaivorykštę. Taip ir aš tikiu lino raižinio technika.“ – teigia mažosios grafikos darbų autorė.
Menininkės kūrybą pristato Viešoji įstaiga „Gabrielės meno galerija“.
Nuo 2014 metų spalio 15 d. iki lapkričio pabaigos Kauno miesto savivaldybės administracinėse patalpose (adresu Laisvės al. 94 A) veikė fotomenininko Edmundo Kolevaičio autorinė paroda „Pangea“. Renginyje dalyvavo menotyrininkė Gabrielė Kuizinaitė ir žinomas fotomenininkas Aleksandras Macijauskas.
Fotomenininkas Edmundas Kolevaitis gimė 1952 m. rugsėjo 16 dieną Duobiškiuose, Šakių rajone. 1975 metais baigė Kauno politechnikos institutą. Jis yra aktyvus Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys nuo 2002 metų. 2005 metais menininkui suteiktas Meno kūrėjo statusas.
Pasak menininko, žmogaus veidas yra neišsemiamas, jis nuolat besikeičiantis šios žemės unikumas. Ir nors mūsų veidai antropologiškai yra skirtingi, jie yra atviri, juose įsirašo viskas, kas būdinga žmogui. Žvelgdami į portretuojamojo veidą, mes atpažįstame, tai kas mus jungia ir galime atrasti „Pangea“. Menininko darbai lietuviškosios fotografijos istorijos kontekste išsiskiria tiek tematika, tiek specifine stilistika. Nors menininko kūrybinis procesas dažnai vyksta ne Lietuvoje, o tolimosiose šalyse – Indijoje, Tanzanijoje ar netgi Kolumbijoje, – pagrindiniu jo vaizduojamuoju simboliu fotografijose visgi išlieka portretuojamasis asmuo. Menininkas savo kūrybos stilistikai jau ištikimas daugiau nei gerą dešimtmetį. Šiuose portretuose svarbiais akcentais išlieka ne tik egzotiškas portretuojamojo grožis, autorius įsijaučia ir į vaizduojamo herojaus būsenas, emocijas. Būdamas jau dažnu svečiu tolimosiose šalyse, autorius kitokį Rytų pasaulį mato, stebi savitu žvilgsniu ir iš netradicinio stebėjimo taško: jis ne tik fragmentiškai fiksuoja tam tikro įvykio ar portretuojamojo asmens detales, tačiau yra puikiai išanalizavęs šalies kultūros tradicijas ir papročius, kurios pagyvina fotografijos turinį.
Parodoje pateikiamoje fotografijų serijoje svarbi meninė kompozicija, portretuojamojo ryšys su egzotiška aplinka, išgyvenamosios akimirkos tam tikro fiksuojamo įvykio metu. Šios menininko fotografijos turi ne tik meninę, bet ir istorinę išliekamąją vertę.
Parodos kuratorė menotyrininkė Gabrielė Kuizinaitė
Nuo 2014 m. spalio 7 d. iki lapkričio 10 d. Kauno miesto muziejaus skyriuje M ir K. Petrauskų lietuvių muzikos muziejuje (adresu Petrausko g. 31) veikė fotomenininko Felikso Kerpausko autorinė darbų paroda.
Feliksas Kerpauskas gimė 1933 metais Plungės rajono Tverų miestelyje, mokėsi Rietavo vidurinėje mokykloje, studijavo Vilniaus pedagoginio instituto lietuvių kalbos ir literatūros fakultete, Vilniaus Tallat-Kelpšos aukštesniojoje muzikos mokykloje, dirbo Skuodo vidurinėje mokykloje. 30 metų dirbo Kauno J. Dobkevičiaus vidurinėje mokykloje muzikos mokytoju. Fotomenininkas F. Kerpauskas fotografuoti pradėjo 1954 metais, o vėliau aktyviai įsitraukė į Kauno foto klubo veiklą. 1987 metais buvo priimtas į Lietuvos fotomenininkų sąjungą, jam suteiktas Meno kūrėjo statusas.
Autorius yra surengęs daug parodų įvairiuose Lietuvos miestuose, daugiausiai Kaune. Menininkas dažniausiai kuria peizažus, fiksuoja Kauno kultūrinį gyvenimą, draugų portretus ir visa, kas, pasak autoriaus, yra gražu. F. Kerpauskas pasakoja, kad jis fotografuoja, nes nori parodyti aplink esantį grožį kitiems. Svarbiausias jam – pasidalinimo džiaugsmas. Paskutiniojo dešimtmečio menininko kūryboje dominuoja akmenų ir medžio žaizdų tematika. Jis atranda akmens spalvingumą, o jo detalėse įžvelgia žmonių ar gyvūnų portretus, fotografuodamas akmenį jaučia jo spinduliuojančią energiją. Medžiai yra jo draugai. Fotomenininkas svarsto: „Medžiai yra mano draugai. Medžiai pradeda savo kovą su pagrindiniais savo priešais – žmonėmis. Medžiai gamina žmonėms pagrindinį jų gyvybės šaltinį – deguonį, o žmonės medžius iškerta paruošdami vietą automobilių stovėjimo aikštelėms. Gi automobiliai sudegina deguonį ir išmeta net į kosmosą. Medžiai moka gydyti savo žaizdas, tačiau ne visada jiems tai pasiseka. Medžiai lieka žaizdoti. Iš čia seka kita fotografijos tematika – medžių žaizdos“.
Parodos kuratorė menotyrininkė Gabrielė Kuizinaitė
Nuo 2014 m. rugsėjo 15 d. iki lapkričio 15 d. Nacionalinio Kauno dramos teatro kavinėje veikė JAV gyvenančio fotomenininko Algimanto Kezio kamerinė fotografijų paroda „Miestovaizdžiai“.
Algimantas Kezys yra Lietuvoje ir išeivijoje puikiai žinomas fotomenininkas, menotyrininkas, leidėjas, parodų organizatorius. Parodoje eksponuojami menininko darbai, sukurti 1968–1999 metais. Parodą sudaro dvi dalys – portretai ir miestų architektūros fragmentai. Autorius pristato Lenkijos, Meksikos, Prancūzijos, Kanados, Brazilijos, Belgijos kelionių miestovaizdžius. Jam yra svarbu ne dokumentiškai fiksuoti lankomos šalies vietas bei žmones, bet kelionės metu patirtą įspūdį transformuoti, įsiklausant į detalę, atskleidžiant pastato, gatvės ar žmogaus charakterį. Įvairiais laikotarpiais sukurtų A. Kezio darbų objektu tampa ne tik vienos ar kitos šalies istorinis architektūros statinys, bet ir architektūros detalių fragmentai, netikėtos jungtys ir paralelės, pereinant nuo juodai balto fotografinio vaizdo prie spalvinių fotografikos variacijų. Savitu „Miestovaizdžių“ skiriamuoju bruožu tampa ir portreto žanras, autorių domina netikėta žmogaus veido išraiška ar žvilgsnis, nuotaika, portretuose ryškios etninės charakteristikos. Parodoje eksponuojami darbai yra iš Vytauto Didžiojo universiteto Lietuvių išeivijos instituto archyvų rinkinių.
Parodos kuratorė menotyrininkė Gabrielė
2014 metų rugpjūčio 4 d. Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešojoje bibliotekoje (Laisvės al. 57) atidaryta fotomenininkės Vilijos Kailiūtės ir tapytojo Antano Andziulio abstrakcijų paroda „Ritmikos“.
Fotomenininkė Vilija Kailiūtė į fotografiją atėjo iš taikomųjų mokslų. Jos pažintis su fotografijos menu prasidėjo prieš du dešimtmečius. 1993 metais Lietuvos fotomenininkų sąjungoje ji lankė specializuotus fotomeno kursus. Yra dalyvavusi grupinėse fotografijos parodose, kurias organizavo LFS, bei grupinėse fotografijos parodose Čikagoje, JAV, kurias organizavo išeivijos fotomenininkas Algimantas Kezys.
Menininkę domina miesto tematika, kuri išreiškiama per fotografines abstrakcijas. Pasak autorės, miestas yra ta vieta, kur susipina mintys ir emocijos, tai – amžinas judėjimas ir dinamika, kai judėjimo slinktis ir trajektorijas ima diktuoti miesto dvasia. Žmogus tarsi tampa jo įkaitu, tačiau kartu miestas jį ir išlaisvina. „Taip šios konstrukcijos įtraukė mane ir virto abstrakčiais paveikslais, atspindinčiais miesto ritmą“, – pasakojo menininkė. Jos fotografijoms būdinga aiški meninė kompozicija, darbai išsiskiria spalvine įvairove nuo tamsių iki ryškių spalvų, kontrastais ir paralelėmis. Kai kurių darbų kompozicijos pagrindu tampa geometrinė forma ar figūra.
Tapytojas Antanas Andziulis gimė ir augo Kaune. Tapybos mokėsi Juozo Naujalio meno mokykloje, vėliau tapybą studijavo Vilniaus dailės institute, dar vėliau savo meistriškumą tikrino ir tobulino, anot autoriaus, „įvairiose papildomose studijose bei gyvenimo seminaruose“. Menininkas dažnai rengia autorines parodas, dalyvauja grupinėse parodose. A. Andziulio tapybinė stilistika yra paremta abstrakcija, jai tapytojas lieka ištikimas daugelį metų, tačiau savo meno gerbėjus nustebina ir vis naujomis idėjomis ir naujais darbais.
Atsitiktinai, o gal ir ne, šioje parodoje pristatomų menininko paveikslų koncepcija siejama su jo asmeninio gyvenimo emocine patirtimi: penktą vasarą sodyboje prieš užmigdamas mato tą patį senolių austą, akyse savo spalva ir ritmika mirgantį raštą. Šis vaizdinys ir tapo svarbiausia parodos darbų inspiracija. Menininkas mini datas, ieškodamas sutapimų, ir komentuoja naujojo darbų ciklo atsiradimo motyvus: „Šiais metais sukanka šimtas metų nuo Pirmojo pasaulinio karo pradžios. Taip pat šiais metais yra 90-asis mano motinos tekstilininkės gimtadienis. Prieš 30 metų baigiau VDI tapybos studijas.“ Antano Andziulio tapyboje yra svarbios ryškių koloritų geometrizuotos formos, emocinis ir ritminis turinio perteikimas per abstrakciją. Jo darbuose dominuoja skirtingų abstrakčių formų santykis, ryškių spalvinių koloritų vizualusis dialogas.
Šioje parodoje išvysime abstrakčių formų fotografijos ir tapybos dermę. Abiejų menininkų papildo darbai vienas kitą tiek turiniu, tiek forma, tačiau tuo pačiu siūlo prasmingą, netikėtą dialogą.
Menotyrininkė Gabrielė Kuizinaitė
R. Puišio kūryboje itin svarbi kelionių ir ekspedicijų į kalnus tema. Ciklo „Aukštumos žemumos“ fotografijose autorius susitelkia ties gamtos stichijos, kalnų didingumo ir harmonijos su aplinka įamžinimu. Taip pat autorius reportažiškai fiksuoja alpinistų, keliautojų kasdienybę, dvasinės ištvermės pastangas kopiant į kalnus, nuolatinę išlikimo dramą ir akistatą su pavojais. Abi šios fotografijų serijos temos papildo viena kitą, jose ryškėja atida kalnų gamtovaizdžiui, kuris dažnai yra simbolinamas, bei žmonėms. R. Puišio fotografijas ženklina noras įamžinti kalnų didybę ir alpinistų kovos, būtinybės pasiekti tikslą įprasminimas.
Serija „Aukštumos žemumos“ 2012 m. publikuota to paties pavadinimo R. Puišio fotografijų albume. Šio albumo antrąją dalį sudaro Sankt Peterburgo vaizdai. Autorius neturi siekio dokumentiškai fiksuoti istorinio miesto vietas. Jo dėmesys sutelktas liuteronų kapinių, atskirų paminklų įamžinimui. Taip pat jis fotografuoja miesto gyventojų kasdienybę, neparadinę, reklamose nematomą miesto pusę.
Kiekviena R. Puišio pristatomo ciklo fotografija yra unikali savo pasakojimu apie kalnus, jų didybę, grožį ir paslaptingumą, nuotraukose gausu įvairių simbolių ir metaforų. Su menine įtaiga sukurti vaizdai įtraukia žiūrovą į kitokį, nepatirtą pasaulį, viliojantį savo egzotika ir unikalumu.
Menotyrininkė Gabrielė Kuizinaitė
Nuo 2014 m. birželio 5 iki liepos 31 d. Kauno miesto muziejaus M. ir K. Petrauskų muziejaus lietuvių muzikos skyriuje (adresu K. Petrausko g. 31) veikė fotomenininko Gintauto Skuodo autorinė fotografijų paroda „Tapybinė vizija“.
Fotomenininkas Gintautas Skuodas fotografija susidomėjo daugiau nei prieš dešimt metų. Šiuo metu jis dirba reklaminės fotografijos srityje, taip pat kuria meninę fotografiją. Fotomenininkas autorius pamena, kad pirmasis jo fotoaparatas buvo CMENA 3 M. Dar lankydamas piešimo pamokas pas dailininką E. Siurvilą, perėmė daiktų piešimą plokštumomis, tuo metu jis išmoko derinti spalvas, „matyti” šviesos kritimą ant objektų. Tapybos pamokas autorius sėkmingai pritaikė ir fotografijoje.
Miestas yra tapęs daugelio šiuolaikinės fotografijos objektu. „Miestas – jo architektūra, gatvių ir stogų brėžinys, geografija, istorija ir kasdienybė – neaprėpiamas fotografijai. Bet jis – labiausiai intriguojantis objektas. Galbūt todėl visi didieji Lietuvos miestai per pastaruosius dvidešimt metų sulaukė fotografinių interpretacijų, dažniausiai patikslintų literatūriniais tekstais. Miestas, kuriame gyveni, pasidaro nuobodžiai pažįstamas – čia jau atmintinai moki kiekvieną plytą, stulpą, kiekvieną dangų tarp namų. Tapęs kasdieniu praeiviu, miestietis nebepastebi „architektūros paminklų“ ypatingumo, dėl kurio atkeliauja svetimi“. (A. Narušytė, „Lietuvos fotografija 1990–2010 m. Miestas” p. 91, 92).
Parodos ekspoziciją sudaro skirtingo formato fotografijos, atspaustos ant drobės, sukeliančios nemažai aliuzijų su tapyba. Autorius fiksuoja gerai žinomus Kauno ir Vilniaus miesto architektūros objektus (Vytauto bažnyčią, Rotušę, Soborą, Perkūno namą, funikulierių, Onos bažnyčią bei kitus Vilniaus miesto senamiesčio kampelius ir gatveles). Panoraminiuose Kauno peizažuose fiksuojama Santaka skirtingais metų laikais, tad kitas spalvinis gamtinis fonas ryškina vis kitokią perspektyvą, kaitą, kuria kontrastą.
G. Skuodo fotografijoje didelį vaidmenį atlieka spalva. Iš pirmo žvilgsnio jo darbus norisi gretinti su spalvotu atviruku, tačiau tai tik pirminis įspūdis, kuris itin greitai išsisklaido. Impresionistinė spalvų žaismė, subtilūs spalviniai niuansai, šviesos ir tamsos, šešėlių kaita suteikia fotografijoms mistinio paslaptingumo. Rūke, migloje ar vakaro prieblandoje paskendusi, kiek išblukusi pastato forma fotografijoje suabstraktėja, praranda realius kontūrus. G. Skuodo kuriama fotografinė intriga, netikėtas rakursas vilioja žiūrovą į dar nepažintą pasaulį. Autoriaus fokusuotas ar panoraminis žvilgsnis į pažįstamas, gerai žinomas Kauno ir Vilniaus miestų erdves pateikia itin individualius miestų vaizdinius, kuriuose svarbus ne tik istorinių erdvių fiksavimas, bet ir tapybinis štrichas, spalvinis niuansuotumas, vedantis į, atrodytų, kasdienybėje pabodusio miestovaizdžio simboliką.
Parodos kuratorė – Gabrielė Kuizinaitė
Regina Šulskytė yra Lietuvos fotomenininkų sąjungos narė. Ji surengė nemažai autorinių parodų Lietuvoje ir užsienyje, pelnė tarptautinių apdovanojimų, Šiaulių miesto kultūros ir meno premijas (2005, 2009) už kūrybinius pasiekimus. Ji yra daugiau nei 300 fotografijos parodų kuratorė, fotografijos leidinių sudarytoja. R. Šulskytė dirba Šiaulių universiteto Menų fakulteto Dailės katedroje fotografijos dėstytoja. Svarbiausi fotografijų ciklai: „Interpretacijos“ (1996–2003), „Susitikimai“ (2005), „Mano drabužiai“ (1997–2004), „Miegamajame“ (1997–2004), „Seserys“ (2006–2007), „Austria“ (2007), „Mano laikas“ (2011–2013).
Savo darbų seriją „Mano laikas” autorė pristato: „Mano laikas yra tas laikas, kuriame esu čia ir dabar, kai galiu kvėpuoti, regėti, jausti, patirti, išgyventi, o tada – viską užmiršti ir vėl prisiminti… Kartais mano laikas visiškai nesutampa su pasaulio laiku. Iš dalies dėl to ir jungiu keletą fotografijų, kurdama kitą, prisiminimų erdvę ir savo patirčių laiką. Ką toje kitoje erdvėje galime stebėti? Galbūt kambarius, kuriuose bent kartą miegojau, kiemą, kur žinau kiekvieną augalėlį, miško takelį, kuriuo bėgiojau vaikystėje, vaizdus per kambario langą ar peizažą su bažnyčia tolumoje – tai mano tėvo gimtinė. Toje erdvėje nutinka keistų dalykų, nors iš pažiūros, atrodo, pakankamai įtikinamų. Nežinant, kad fotografijoje vaizduoju mamą mergaitę, o pati esu suaugusi, tuomet čia nieko keisto nenutinka. Siekiau, kad mano sukurti fotografiniai vaizdai savotiškai taptų slenkančio žvilgsnio (arba slenkančios kameros) apžiūros teritorija ir taip bandžiau sugriauti sustabdytos akimirkos sąstingį.“
Reginos Šulskytės fotografijų cikle „Mano laikas” yra svarbu pajausti vaizduojamojo laiko slinktį, praeities ir dabarties ribų neapčiuopiamumą. Menininkė fotografijose fiksuoja save, savo artimiausius žmones – motiną, tėvą ir kitus šeimos narius, tarp kurių netikėtai įsiterpia žmonės iš praeities. Menininkės darbai įdomūs vizualine kalba, nuoseklūs turiniu ir atviri žiūrovo žvilgsniui.
Parodos kuratorė menotyrininkė Gabrielė Kuizinaitė
Buvę kauniečiai šiuo metu gyvena ir kuria Palangoje, o parodą Kaune rengia po ilgos pertraukos. Parodoje eksponuojami darbai, sukurti 2011–2013 metais.
Rimgaudas Maleckas yra laikomas vienu abstrakčiosios fotografijos pradininkų, kolegų dažnai vadinamas fotografikos tėvu. Kiek vėliau fotografija susidomėjusi ir intensyviai kurti pradėjusi menininko žmona Dangirutė Maleckienė kuria tokia pačia stilistika, neatitoldama nuo abstrakčios fotografikos rėmų. Pirmieji Dangirutės Maleckienės darbai buvo publikuoti 2007 metais „Nemuno“ savaitraštyje. Daugiau fotografikos darbų autorė sukūrė su vyru dirbdama pagal specialius užsakymus, iliustruodama tokias knygas kaip Kristijono Donelaičio „Metai“, Kazio Požėros „Nubruktų dilgėlių žiuponėlis“, „Gruzinų poezijos antologija“.
Pasak fotografo A. Vaitkevičiaus, R. Maleckas buvo vienas Lietuvos kūrėjų, davusių pradžią šiuolaikinei XX a. antrosios pusės meninei fotografijai. Žvelgiant į R. Malecko kūrybą formos ir estetiniu požiūriu, galima išskirti dvi pagrindines kūrinių grupes: vieniems būdingi formos eksperimentai, kiti daugiau stilizuoti, subjektyvūs.
Parodoje pristatyti Dangirutės ir Rimgaudo Maleckų darbai labai įvairūs: nuo psichologinių moterų portretų iki abstrakčių formų motyvų. Jų fotografijoms būdinga aiški meninė kompozicija, formos harmonija, juodai baltų laužytų linijų estetika. Kartais fotografai savo objektą ištirpdo šešėlyje, tamsoje. Tai ypač ryšku abstrakčiose fotografijose, kurioms būdinga mistika, paslaptingumas. Kaip pasakoja patys autoriai, jų kūrybai nemažai įtakos turėjo tuometinės užsienio (P. Mondriano, P. Klee, P. Picasso, J. Pollocko ir E. A. Cukermano) ir Lietuvos abstrakčios dailės atstovų bei kitų menininkų darbai.
Nuo 2014 m. sausio 17 iki balandžio 1 d. Kauno klinikose, Endokrinologijos skyriuje, veikė fotomenininko Alberto Švenčionio autorinė fotografijų paroda iš serijos „Lietuvos piliakalniai“. Paroda surengta bendradarbiaujat su galerija „Aukso pjūvis“.
A. Švenčionis gimė 1955 m. spalio 14 d. Kaune. Baigė Kauno politechnikos institutą. Nuo 1983 metų yra Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys.
Autorius yra sukūręs fotografijų serijas: „Juventus“ (1982–1984), „Karo veteranai” (1983–1984), „Ubagų žygis”, „Deportuoti žmonės“ (1988–1992), „Tautinės šventės“ (1992–1994), „Jazz“ (1986–1994), „Ties riba“ (1992), „Eksperimentai“ (1997). Už kūrybinę veiklą menininkas pelnė svarbius tarptautinius apdovanojimus: 1999 m. Tarptautinės meninės fotografijos federacijos (FIAP) fotografo menininko (AFIAP) garbės vardą, Grand Prix, sidabro, bronzos medalius ir daugiau nei dvidešimt kitų apdovanojimų.
Neseniai A. Švenčionis savo kūrybos gerbėjams pristatė kitokį fotografijų ciklą „Lietuvos piliakalniai“, kuris gerokai skiriasi nuo ankstesnių fotomenininko darbų. Šį ciklą jis pradėjo kurti nuo 2005 metų. Parodos šia tema jau buvo eksponuotos Kaune, Vilniuje, Birštone, Prienuose, Marijampolėje.
Peizažas yra vienas populiariausių žanrų Lietuvos fotografijoje. A. Švenčionio pasirinkta piliakalnių tema aktualizuoja ne tik patį gamtovaizdį: gamtos motyvas jo fotografijoje susijungia su istoriniu kontekstu, pilies ar piliakalnio fiksavimas žadina istorinę atmintį, o pačios fotografijos, pasak autoriaus, kuriamos „diktuojant intuicijai, vidiniam balsui“. Ši subtili dermė suteikia fotografo darbams išskirtinumo.
Parodos kuratorė Gabrielė Kuizinaitė
Nuo 2014 m. sausio 14 d. iki kovo mėn. Kauno klinikose, Endokrinologijos skyriuje, veikė fotomenininko Raimondo Puišio autorinė fotografijos paroda „Aukštumos žemumos“. Paroda buvo surengta bendradarbiaujant su galerija “Aukso pjūvis.
Raimondo Puišio asmenybę yra sudėtinga pristatyti trumpai. Tai keliautojas, Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys, Rusijos geografijos draugijos narys. R. Puišys gimė 1963 m. Jurbarke, augo Alytuje, baigė studijas tuometiniame Lietuvos Žemės ūkio universitete. Fotografuoti menininkas pradėjo keliaudamas. R. Puišys – konkurso „Gamta – mūsų namai“ laureatas, Lietuvos ir Rusijos fotografijos konkursų prizininkas, pelnęs apdovanojimus už fotografijas, eksponuotas parodose Sankt Peterburge ir Tokijuje. Meilė gamtai ir žmonėms, siekis ateičiai išsaugoti nykstančių paminklų atminimą fotomenininką skatina fiksuoti gamtos kaitą, žmogaus būsenas, jo aplinką. Autorius fotografijose per asmeninį emociškai prisodrintą santykį pateikia įvairius mūsų dvasinio ir socialinio gyvenimo aspektus bei akcentuoja kultūrinio paveldo svarbą.
R. Puišio kūryboje itin svarbi kelionių ir ekspedicijų į kalnus tema. Ciklo „Aukštumos žemumos“ fotografijose autorius susitelkia ties gamtos stichijos, kalnų didingumo ir harmonijos su aplinka įamžinimu. Taip pat autorius reportažiškai fiksuoja alpinistų, keliautojų kasdienybę, dvasinės ištvermės pastangas kopiant į kalnus, nuolatinę išlikimo dramą ir akistatą su pavojais. Abi šios fotografijų serijos temos papildo viena kitą, jose ryškėja atida kalnų gamtovaizdžiui, kuris dažnai yra simbolinamas, bei žmonėms.
Serija „Aukštumos žemumos“ 2012 m. publikuota to paties pavadinimo R. Puišio fotografijų albume. Šio albumo antrąją dalį sudaro Sankt Peterburgo vaizdai. Autorius neturi siekio dokumentiškai fiksuoti istorinio miesto vietas. Jo dėmesys sutelktas liuteronų kapinių, atskirų paminklų įamžinimui. Taip pat jis fotografuoja miesto gyventojų kasdienybę, neparadinę, reklamose nematomą miesto pusę.
Kiekviena R. Puišio pristatomo ciklo fotografija yra unikali savo pasakojimu apie kalnus, jų didybę, grožį ir paslaptingumą, nuotraukose gausu įvairių simbolių ir metaforų. Su menine įtaiga sukurti vaizdai įtraukia žiūrovą į kitokį, nepatirtą pasaulį, viliojantį savo egzotika ir unikalumu.
Parodos kuratorė menotyrininkė Gabrielė Kuizinaitė
Nuo 2013 m. liepos 16 d. iki rugsėjo 20 d. Kauno klinikose (Eivenių g. 2), Radiologijos klinikos Branduolinės medicinos skyriuje, buvo pristatyta kauniečio fotomenininko Felikso Kerpausko fotografijų paroda. Paroda buvo surengta bendradarbiaujat su galerija „Aukso pjūvis“. Parodoje pristatomi darbai iš fotografijų serijų „Akmenų pasaulis“, „Medžių žaizdos“ ir „Abstrakcijos“.
Feliksas Kerpauskas 1955 m. baigė lietuvių kalbos ir literatūros studijas Vilniaus pedagoginiame institute. Po studijų dirbo lietuvių kalbos mokytoju Skuodo vidurinėje mokykloje. Naujas gyvenimo etapas F. Kerpauskui prasidėjo atvykus į Kauną, kai 17-ojoje vidurinėje mokykloje pradėjo dirbti muzikos mokytoju. Menininkas aktyviai įsitraukė į Kauno foto klubo veiklą, o 1987 m. buvo priimtas į Lietuvos fotomenininkų sąjungą. Nuo to laiko F. Kerpausko kūrybinė veikla išsiplėtė, autorius pradėjo dalyvauti grupinėse ir tematinėse parodose, surengė autorines parodas Kaune ir kituose Lietuvos miestuose.
F. Kerpausko fotografijos atskleidžia filosofišką autoriaus požiūrį į gamtą, fotografuojamą objektą. Paskutiniuosius šešerius metus menininkas fotografuoja akmenis ir teigia, jog jie yra labai gražūs. „Prieš pradėdamas fotografuoti akmenis domėjausi, ką gi jie kalba. Atkreipiau dėmesį į tai, kad akmenys įdomiai apauga kerpėmis, samanomis, ir atrodo, kad jie tarsi pražysta. Pirmoji mano sukurta serija vadinosi „Žydintys akmenys“. Akmuo turi savo spalvas, savo veidą, faktūrą, todėl kelia nemažai aliuzijų su žmogumi“, – pasakojo F. Kerpauskas.
Dar viena fotografą traukianti tema – medžiai. „Man įdomu, kaip medžiai geba išsigydyti žaizdas. Jei nupjauta medžio šaka nėra labai didelė, medis per tam tikrą laiką išsigydo šią žaizdą aptraukdamas ją nauja žieve. Medis yra gyvas, todėl man gaila žiūrėti, kaip Laisvės alėjoje kiekvieną pavasarį genimi medžiai. Medis pažįsta aplinką, jaučia mus, tik mes nesuprantame jų kalbos. Anksčiau senovės lietuviai garbino medį. Ąžuolas buvo šventas medis. Medis ne tik išaugina vaisius, bet ir savo žiedais gydo žmones“, – taip fotografijų seriją „Medžių žaizdos“ apibūdina autorius.
Parodoje eksponuojamos fotografijos atspaustos ant drobės. Ši technologija suteikia kūriniams tapybiškumo, grafiškumo įspūdį, perkelia fotografinį atvaizdą į kitos meno rūšies dimensiją.
Parodos kuratorė menotyrininkė Gabrielė Kuizinaitė
Sorry, nothing found.
Nuo 2013 m. birželio 18 d. iki rugpjūčio 27 d. galerijoje „Aukso pjūvis“ veikė klaipėdiečio, fotografijos klasiko Vaclovo Strauko personalinė paroda „Kopos“.
Vaclovas Straukas Lietuvos fotografijoje įvardijamas kaip lyrinio realizmo atstovas. Temas šiai kūrybingai asmenybei diktavo pats gyvenimas. Kiekvienas iš autoriaus sukurtų fotografijos ciklų sietinas su vienu ar kitu jo gyvenimo etapu. Atradęs saviraišką fotografijoje, V. Straukas permąsto savo gyvenimo patirtis: vaikystę ant ežero kranto („Pamario motyvai“, „Kopos“), jaunystę, kai gyvenimo kelias pasuko Klaipėdos link („Jaunoji Klaipėda“), paauglystę ir darbo metus mokykloje („Paskutinis skambutis“). Jautri prigimtis, atida ir meilė gimtajam kraštui bei jo žmonėms formavo lyrišką pasaulėjautą, kuri laikui bėgant nuguldavo autoriniuose fotolakštuose. Taip kaupėsi nedidelės nuotraukų serijos, ilgainiui apjungtos į kelerius metus ar net kelis dešimtmečius vystomų temų fotografinius ciklus.
Kaip ir kūrybos pradžioje, kur fiksuojami objektai ar subjektai rikiuojami darniomis poromis, o likusi erdvė organizuojama apie jas, kaip traukos centrą (net ir tais retais atvejais, kai toks centras – saulė, eliminuojamas iš kadro), nuotraukos erdvė visada užpildoma iki kadro ribų. Skirtingai nei A. Zavadskis, V. Straukas neformuoja geometrinių smėlio ornamentų, neieško kaip J. Kalvelis ir švytinčios materijos, skleidžiančios mistišką šviesą iš nuotraukos vidaus. Viskas čia kur kas paprasčiau. Atviras šviesos šaltinis (ar jis sklistų iš kadro centro, ar iš užribio) formuoja daugiau ar mažiau realistišką Neringos kopų paveikslą. Gana dažnai naudodamas plačiakampį objektyvą, autorius susintetina erdves, pernelyg nesigilindamas į stichijos suformuotų kalvų sudedamąją dalį – smėlio kruopą, bet visada vaizduodamas kopą kaip smėlio darinį.
Ūkanose ar snieguose paskandintas kraštovaizdis, vėliau platesne analize atsiskleisiąs „Kopų“ cikle kuria būdingą vietovės atmosferą su išnyrančiais laiko ir vietos ženklais – senomis valtimis, džiovinamais tinklais, apledėjusiais vandenų telkiniais. Ir tik retoje fotografijoje stebima akistata su saule, kuri ateityje taps pagrindinių V. Strauko peizažų motyvu. Žmogus – neatsiejama aplinkos dalis, išlaikęs tiek fizinį, tiek ir dvasinį ryšį su ja. Jaunystė tokia pat nekalta ir kaimiška, persmelkta naivaus tikėjimo ir ilgesio kaip ir vaikystė. V. Strauko fotografiniai ciklai tarsi literatūriniai pasakojimai, kuriuose gyvenimo yra tiek, kiek jo geidžia parodyti pats autorius. Atrodo, kad fotomenininkas taip ir nepanoro visiškai atitrūkti nuo žodinės kūrybos, tiksliau, jos struktūrą panaudojo naujai raiškai, tik žodį keičia vaizdas. O tema išlieka ta pati – nepaneigtina meilė gyvenimui.
Tekstas menotyrininkės Danguolės Ruškienės, parodos kuratorė menotyrininkė Gabrielė Kuizinaitė.
Sorry, nothing found.
Nuo 2013 metų gegužės 28 d. iki liepos pabaigos Šv. Jadvygos kalno ligoninėje, Berlyne, veikė žinomo fotomenininko Vidmanto Ilčiuko autorinė paroda „Fotografijos“ . Paroda buvo surengta bendradarbiaujant su galerija „Aukso pjūvis“.
Vidmantas Ilčiukas gimė 1957 m. Vilniuje. 1981m. baigė tapybos studijas Vilniaus dailės institute. Nuo 1979 m. dalyvauja tapybos ir fotografijos parodose. Jis yra Lietuvos dailininkų sąjungos ir Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys. 2004 ir 2008 metais jam skirtos LR Kultūros ministerijos meno kūrėjų individualios stipendijos. 2003 m. už fotografijas autorius pelnė tarptautinį Henkel apdovanojimą, skiriamą Vidurio ir Rytų Europos menininkams.
Šį pavasarį fotomenininko Vidmanto Ilčiuko kūryba Berlyne buvo pristatoma jau antrąjį kartą, balandžio mėnesį autoriaus darbai buvo eksponuojami Lietuvos Respublikos ambasadoje. Naujoje parodoje „Fotografijos“ menininkas pristato du fotografijų ciklus: „Miškas“ ir „Miestas“.
Fotografijų seriją „Miestas“ menininkas pradėjo kurti 2003 metais ir tęsia ją iki šiol. Vilniaus miestas yra mėgstama Lietuvos fotografų tema. Kiekvienas menininkas ją atskleidžia skirtingai: per architektūrines pastatų detales, gamtovaizdį, miesto istoriją ir kasdieninį gyvenimą. Tuo tarpu Vidmantas Ilčiukas į miestą žvelgia per filosofinę prizmę.
Šiame nuosekliame fotopasakojime jungiasi ir išsiskiria ženklai ir vaizdai, šviesa ir tamsa, spalvų ir šešėlių žaismas. Fotografijų kompozicijose – tamsiame fone ryškėjantys medžiai, architektūros objektai, kuriuos kartais išryškina, kartais slopina mėlynos spalvos atspindžiai gatvėse. Fotografijose V. Ilčiukas fiksuoja miesto tikrovės fragmentus tarsi savo paties vidinių išgyvenimų būsenas.
Kiek kitokia yra Vidmanto Ilčiuko serija „Miškas“. Gelbėdamiesi nuo nesibaigiančių civilizacijos problemų tradiciškai atsigręžiame į gamtą. Ji mums tarsi galima išeitis. Miško harmonija turėtų suteikti ateities perspektyvą. Tačiau, priklausomai nuo stebėtojo patirties, šie preciziški gamtos vaizdai gali žadinti skirtingus išgyvenimus. Tylioje miško statikoje pajuntame ir kažką bauginančio, keliančio nerimą.
Vidmanto Ilčiuko kūryba ir jo fotografijų meninė raiška itin plataus diapazono, konceptuali, neretai grindžiama reliatyvizmo, dualizmo, įvairiakrypčio judėjimo, priešpriešos idėjomis. Autorius nagrinėja įvairius sociokultūrinius, erdvėlaikio ir savivokos aspektus.
Pasak autoriaus, fotografijose susiduria tai, kas abstraktu ir konkretu, visuotina ir asmeniška, dėsninga ir atsitiktina, prasminga ir beprasmiška, tai, kas aišku ir kas sunkiau paaiškinama.
Parodos kuratorė menotyrininkė Gabrielė Kuizinaitė
2013 metais LR Ambasdoje Berlyne buvo pristatyta žinomo Lietuvos fotomenininko Vidmanto Ilčiuko autorinė paroda „Miestas“. Paroda buvo surengta bendradarbiaujant su galerija „Aukso pjūvis“.
Vidmantas Ilčiukas gimė 1957 m. Vilniuje. 1981 m. baigė tapybos studijas Vilniaus dailės institute. Nuo 1979 m. dalyvauja tapybos ir fotografijos parodose. Jis yra Lietuvos dailininkų sąjungos ir Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys. 2004 ir 2008 metais jam skirtos LR Kultūros ministerijos meno kūrėjų individualios stipendijos. 2003 m. už fotografijas autorius pelnė tarptautinį Henkel apdovanojimą, skiriamą Vidurio ir Rytų Europos menininkams.
Vilniaus miestas yra mėgstama Lietuvos fotografų tema. Kiekvienas menininkas ją bando atskleisti skirtingai: per architektūrines pastatų detales, miesto istoriją ar kasdieninį gyvenimą. Vidmanto Ilčiuko kūryba ir jo fotografijų meninė raiška yra itin plataus diapazono, konceptuali, neretai grindžiama reliatyvizmo, dualizmo, įvairiakrypčio judėjimo, priešpriešos idėjomis. Jai taip pat būdingi akcijos, performanso elementai. Autorius nagrinėja įvairius sociokultūrinius, erdvėlaikio ir savivokos aspektus.
V. Ilčiukas į miestą žvelgia pasitelkdamas filosofinę prizmę. Šiame nuosekliame fotopasakojime, kurį jis vadina „Miestu“ , jungiasi ir atsiskiria ženklai ir vaizdai, šviesa ir tamsa, spalvų ir šešėlių žaismas. V. Ilčiukas fiksuoja miesto tikrovės fragmentus tarsi savo paties vidinių išgyvenimų būsenas. Ši fotografijų serija, pasak Vidmanto, turi aliuzijų į Franzo Kafkos apsakymą „Pataisos darbų kolonijoje“. Neryškūs kontūrai, grafiti, tirpstantys tamsių spalvų ir formų atspindžiai kuria kiek fantasmagorišką šiuolaikinio miesto įvaizdį.
Pasak autoriaus, fotografijose susiduria tai, kas abstraktu ir konkretu, visuotina ir asmeniška, dėsninga ir atsitiktina, prasminga ir beprasmiška.. tai, kas aišku ir kas sunkiau paaiškinama.
Pranešimas spaudai parengtas pagal parodos kuratorės Gabrielės Kuizinaitės tekstą.
Projekto partneriai: Tarptautinis kultūros programų centras. Parodą bei menininkų viešnagę Berlyne remia LR kultūros ministerija.
Sorry, nothing found.
2013 m. kovo 15 d. VŠĮ Kauno klinikinės ligoninės Dienos chirurgijos centre (Josvainių g. 2) atidaryta fotomenininko Algirdo Musneckio fotografijų paroda „Nidos panoramos“. Parodos sumanytojai gydytojas chirurgas Edmundas Žurauskas, fotomenininkas Algirdas Musneckis ir menotyrininkė Gabrielė Kuizinaitė. Renginio globėjas ligoninės direktorius Gediminas Abeciūnas.
Šiaulietis fotomenininkas Algirdas Musneckis fotografuoti pradėjo ir fotografija susidomėjo 1956 metais. Nuo 1971 metų jis yra Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys. Nuo 1972 m iki dabar aktyviai dalyvauja parodose, tačiau pastaruoju metu daugiausia fotografuoja Nidos gamtą ir kraštovaizdį.
Šioje nedidelėje jaukioje parodoje buvo eksponuojama 15 vidutinio formato panoraminių fotografijų, fiksuojančių įstabius Nidos peizažus. Su pertraukomis fotomenininkas Nidą fotografuoja ir į ją važinėja nuo 1973 metų, ne tik kaip poilsiautojas, bet ir kaip aktyvus Nidoje rengiamų fotografijos seminarų dalyvis. Šioje parodoje autorius fiksuoja mums gerai pažįstamus unikalius Nidos gamtos vaizdus: gražiąsias kopas, laivus mariose, augmeniją ir visa tai, kas suteikia gyvybingumo šiam gamtos kampeliui.
Akivaizdu, kad kuriant šią fotografijų seriją kito ne tik fotografijos technologijų galimybės, bet ir Nidos kraštovaizdis. Ruošdamasis šiai parodai autorius pasakojo: „Prieš 50 metų vasarotojų srautas į Nidą buvo daug mažesnis. Vėlai vakare negalėjai nueiti prie jūros, nes sutiksi piktus pasieniečius. Ant Parnidžio kopos galėjai pajusti pustomo smėlio dvelksmą. Nebuvo apžvalgos aikštelės, Saulės laikrodžio. Kasmet atvykęs pamatai Nidą vis kitokią. Tik jūra ir marios nesikeičia, o štai smėlio kopos keičiasi, apauga žolėmis ir krūmais, bet čia gražu ir saulei šviečiant ir lietui lyjant. Nuostabus Nidos miškas. Vaikštai po mišką – medžių pasaulį – ir vis ieškai atsakymų į įvairius gyvenimo klausimus.“
Fotografinė menininko patirtis, išlavinta intuicija ir ištobulinto vaizdo pagavimas leido sukurti įsimintiną fotografijų ciklą „Nidos panoramos“. Kiekvienas žiūrovas žvelgdamas į šias fotografijas, dar kartą išgyvena ir patiria vis kitokį emocinį santykį su jūra, mariomis, Nidos kopomis. A. Musneckio fotografijos atgaivina mūsų asmeninį santykį su stebuklingu ir unikaliu gamtos kampeliu.
Nuo 2013 m. vasario 21 d. iki balandžio 2 d. Nacionalinio Kauno dramos teatro kavinėje veikė autorinė fotomenininko Vytauto Pletkaus paroda „Tiltai“.
Paroda buvo surengta bendradarbiaujant su galerija „Aukso pjūvis“.
Vytautas Pletkus gimė 1955 m. Vilniuje. 1980 m. baigė Vilniaus inžinerinį statybos institutą. 2003 m. buvo priimtas į Lietuvos fotomenininkų sąjungą. Svarbiausios autoriaus fotografijų serijos: „Piliakalnio kaimo žmonės“ (1979–1983), „Invazijos“ (2002–2004), „Naktinis Kaunas“ (2002–2007), „Kauno tiltai“ (2003–2008), „Kauno fortų fragmentai“ (2004–2006), „Išeinantys“ (2005), „Teritorijos“ (2006), „Neperspektyvūs projektai“ (2008). 2011 m. V. Pletkui buvo paskirta Kauno meno kūrėjų asociacijos premija, tais pačiais metais – valstybinė Lietuvos kultūros ministerijos stipendija.
Pasak autoriaus, tilto tema jo fotografijose atsirado neatsitiktinai. Tiltas – tai urbanistinė intervencija į miesto aplinką. Dažnoje fotografijoje upės, kranto ir tilto ryšys yra sulydomas į vientisą paslaptingą erdvę, ištirpusią šešėlių bei atspalvių žaisme. Tilto forma, architektūrinis, geometrinis akcentas tampa fotografijos kompozicijos ašimi. V. Pletkaus fotografijų vaizdai tarsi sujungia dvi fotografines tradicijas. „Viena vertus, jo darbams būdingos racionalios taisyklingų tiltų architektūros formų kompozicijos, primenančios analitinius modernaus meno ieškojimus, erdvę ir trimačius objektus vaizduojant tapybos drobės ar fotografinio lakšto plokštumoje. Kita vertus, šias griežtas kompozicijas fotografas atranda tarsi iš XIX a. piktorialistinės fotografijos atplaukusiose miglose, kuriose išsisklaido fotografijas nuspalvinantys vakaro ar paryčių saulės spinduliai“ (Tomas Pabedinskas).
V. Pletkaus fotografijose yra itin svarbi estetika, jos išsiskiria preciziška techninio atlikimo kokybe. Ciklo „Tiltai“ fotografijose autorius išgrynina abstrakčias tiltų formas, niuansuoja miglose skendintį krantą.
Menotyrininkė Gabrielė Kuizinaitė