Gintautas Skuodas

Reklaminės ir meninės fotografijos srityje kuriantis Gintautas Skuodas fotografija susidomėjo daugiau kaip prieš dešimt metų. Fotomenininkas prisimena, kad pirmasis fotoaparatas buvo CMENA 3 M. Dar lankydamas piešimo pamokas pas dailininką E. Siurvilą, perėmė daiktų piešimo plokštumomis techniką, kurią vėliau sėkmingai pritaikė ir fotografijoje. Menininkas kuria pasitelkdamas drobės technologiją, todėl jo nuotraukos turi nemažai aliuzijų su tapyba. Fotomenininkas objektyvą kreipia į miestus, dažniausiai – Kauną, bet kai kuriuos architektūros objektus yra užfiksavęs ir Vilniaus mieste.

Miestas yra tapęs daugelio šiuolaikinės fotografijos objektu. „Miestas – jo architektūra, gatvių ir stogų brėžinys – yra geografija, istorija ir kasdienybė neaprėpiamas fotografijai. Bet jis labiau intriguojantis objektas. Galbūt todėl visi didieji Lietuvos miestai per pastaruosius dvidešimt metų sulaukė fotografinių interpretacijų, dažniausiai patikslintų literatūriniais tekstais. Miestas, kuriame gyveni, pasidaro nuobodžiai pažįstamas – čia jau atmintinai moki kiekvieną plytą, stulpą, kiekvieną dangų tarp namų. Tarp kasdieninių praeivių, nepastebi miestelių architektūros paminklų, ypatingumo, dėl kurio atkeliauja svetimi.”. (A. Narušytė, „Lietuvos fotografija 1990–2010 m.“, Miesto sp. 91, 92.).

Fotografijose autorius fiksuoja gerai žinomus Kauno ir Vilniaus miesto architektūros objektus: Vytauto bažnyčią, Rotušę, Soborą, Perkūno namus bei kitas mums visiems gerai pažįstamas Vilniaus ir Kauno miesto vietas bei architektūrinius paminklus, miestų ir jų senamiesčių objektus. Panoraminiuose Kauno peizažuose fiksuojama Santaka skirtingais metų laikais, kitas spalvinis gamtos fonas ryškina vis kitokią perspektyvų kaitą, kuria kontrastą. G. Skuodo fotografijoje didelį vaidmenį atlieka spalva. Iš pirmo žvilgsnio jo darbus norisi gretinti su spalvotu atviruku, tačiau tai tik pirminis įspūdis, kuris greitai išsisklaido. Impresionistinė spalvų žaismė, subtilūs spalviniai niuansai, šviesos ir tamsos, šešėlių kaita suteikia fotografijoms mistinio paslaptingumo. Rūke, migloje ar vakaro prieblandoje paskendusi, kiek išblukusi pastato forma fotografijoje suabstraktėja, praranda realius kontūrus.

G. Skuodo kuriama fotografinė intriga, netikėtas rakursas vilioja žiūrovą į dar nepažįstamą pasaulį. Autoriaus fokusuotas ar panoraminis žvilgsnis į pažįstamas, gerai žinomas Kauno ir Vilniaus miestų erdves palieka itin individualius miestų vaizdinius, kuriuose svarbus ne tik istorinių erdvių fiksavimas, bet ir tapybinis štrichas, spalvinis niuansuotumas, vedantis į, atrodytų, kasdienybėje pabodusio miestovaizdžio simboliką.