Tapytoja Audronė Petrašiūnaitė yra viena iš aktyviausių viduriniosios kartos tapytojų. Ji yra gimusi 1954 metais Kazlų Rūdoje. 1972-1976 metais studijavo Kauno S. Žuko taikomosios dailės technikume, įgijo meninio apipavidalinimo specialybę. 1976-1982 m. Studijavo Valstybiniame dailės institute, tapybos katedroje. Parodose Lietuvoje ir užsienyje dalyvauja nuo 1982 metų. Ji rengia personalines parodos, taip pat dalyvauja grupinėse parodose. 1982-1988  m. dėstė tapybą S. Žuko taikomosios dailės technikume. 1988-1993 m. mokėsi šios disciplinų J. Naujalio vidurinėje mokykloje. 1995-2010 metais VDA  Kauno dailės instituto docentė. Nuo 1988 m. priklauso Lietuvos dailininkų sąjungai. Tapytoja Audronė Petrašiūnaitė yra pelniusi ne vieną stipendiją ir apdovanojimą. 1985 m. ji pelnė žurnalo “Nemunas” premiją III-iojoje Pabaltijo jaunųjų dailininkų vaizduojamosios dailės parodoje “Jaunystė 85”. 1991 m. gavo Lippės apskrities kultūros instituto stipendija, Vokietija. 1986 m. Vilniaus miesto savivaldybės Kultūros ir meno skyriaus premija už tapybos darbą „Raudonas vynas“ X-ojoje Vilniaus tapybos trienalėje. 1998 m. – Soroso šiuolaikinio meno centro Lietuvoje stipendija. 2002 m.– Lietuvos Respublikos aukščiausiojo laipsnio stipendija menininkams. 2004 m.– Lietuvos dailininkų sąjungos premija ir auksinis ženkliukas už kūrybinę veiklą ir 2003 metų personalines parodas. 2009 m. – Nacionalinio M. K.Čiurlionio dailės muziejaus apdovanojimas už tapybos darbą „Žvilgsnis į save“ parodoje „Geriausias 2008-ųjų metų kūrinys”, Kaunas. 2012 metais tapytoja Audronė Petrašiūnaitė buvo išrinkta Geriausia Lietuvos menininke tarptautinės meno mugės „Art Vilnius 2012” metu, jos kūrybą mugės metu pristatė Kauno “Lango“ galerija.
Iš kitų žinomų Lietuvos tapytojų, menininkės paveikslai išsiskiria savitu ir nuolat besikeičiančiu spalviniu koloritu, jo įvairove. A. Petrašiūnaitės didelio formato drobėse dominuoja tamsiai žalsvi, žali ir rudai rausvi, mėlyni ir raudoni tonai bei atspalviai.  Būtent spalviniai deriniai, jų dermės ir priešpriešos, netikėtas žmogaus, gamtos vaizdinio suabstraktinimas suteikia tapytojos darbams itin daug subjektyvaus emocinio dinamiškumo. Lietuviškosios tapybos kontekste ji išsiskiria subtilia darbų stilistika, tapybinio pasakojimo ekspresija, tematine įvairove. Menininkės kūryboje labai svarbus dialogas su gamta ir buvimas jai pažįstamoje aplinkoje, asmeniniu santykiu nuspalvintas, vaizdas, įvykis, netikėtai pamatyta kasdieninio gyvenimo detalė, jos „įrašymas“ į nuotaikingą, disponuojantį spalvomis interjere, kuriame išlieka atpažįstami kontūrai ir ženklai. Nemažas dėmesys skiriamas skirtingiems gamtos motyvams.

Menotyrininkė Gabrielė Kuizinaitė