Jaunos kartos tapytoja Asta Keraitienė gimė 1971 metais Panevėžyje. 1981 metais ji baigė Telšių aukštesniosios taikomosios dailės technikumą, šiandien ji gyvena ir kuria Rokiškyje. Ši jaunos kartos tapytoja jau yra surengusi apie 10 asmeninių parodų ir dalyvavusi 70 –yje grupinių parodų ir pleneruose su profesionaliais menininkais. Tapytoja Asta Keraitienė nuo 2016 metų bendradarbiauja su VšĮ “Gabrielės meno galerija“.
Dailininkė Asta Keraitienė yra įkūrusi savo VšĮ „Saviugdos centras“, kuriame organizuoja įskaitant įvairius tapybos užsiėmimus, vaikams ir suaugusiems. Menininkės paveikslų yra įsigiję kolekcionieriai autorės darbų mėgėjai iš Lenkijos, Vokietijos, Anglijos, Portugalijos ir JAV. Ji taip pat yra Rokiškio dailininkų klubo „RODA“ narė.
Tapytoja Asta Keraitienė neapsiriboja vienu kūrinio žanru, ji yra universali. Kuria net keliose srityse, yra išbandžiusi įvairias technikas. Ji kuria tapybos, mandalų, piešinių, tapybos ant medžio ir akvarelės srityse. Tapytojos kūryboje labai daug simbolių ir ženklų. Dažnai jos kūriniai yra mistiški, kupini paslapties, turi aliuzijų su pasakų pasauliu. A. Keraitienės kūryboje svarbią vietą užima dvasinės ir gyvenimiškos patirtys.
Galerijos svetainėje tapytoja A. Keraitienė pristato savo kūrinius iš ciklo „Mandalos“ ir iš piešinių ciklo. Nors menininkės kūryboje gausu ir lietuviškų simbolių, tačiau „Mandalų“ cikle dominuojantys simboliai ir spalvos artimi Rytų šalių kultūrai ir estetikai. „Mandalų“ cikle daug gėlės, saulės, spiralės ir rato, saulės, mėnulio, paros laiko simbolikos, sutinkami ir gyvūnų simboliai bei stichijų tematika.
Kiek kitokios stilistikos yra A. Keraitienės piešiniai. Vidutinio formato piešiniuose dominuoja tamsus koloritas. Kiekvienas paveikslas vis kitoks fonu, turiniu ir pavadinimu. Šiame piešinių cikle svarbu estetika ir turinys. Nors paveikslo fone dažniausiai pasirodo žmogus- muzikantas, tačiau taip pat yra daug ryškių detalių ir simbolių. Šios menininkės darbai iš kitų tapytojų kūrinių išsiskiria stilistika ir kitokios tematikos kontekstu.–

Menotyrininkė Gabrielė Kuizinaitė