Alvydas Šalkauskas gimė 1958 metais. Molėtų mieste. Šiuo metu gyvena ir kuria Šiauliuose. 1985 metais A. Šalkauskas baigė Šiaulių Kazio Preikšo pedagoginio instituto dailės fakulteto (dabar Šiaulių universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultetą). Baigęs studijas iki 1993 metų menininkas dirbo su savo Alma mater. Nuo 1993 metų A. Šalkauskas plėtoja individualų verslą. Nuo 2004 metų Šiaulių dailės mokykloje, veda fotografijos užsiėmimus. Meno parodose dalyvauja nuo 1986 metų. Anksčiau daugiausia eksponavo grafikos ir odos plastikos kūrinius. Nuo 2006 metų A. Šalkauskas parodose dažniausiai pristato savo kūrybą. Menininkas surengė 12 personalinių parodų ir dalyvavo 36 – iose grupinėse parodose, meno renginiuose: parodose ir pleneruose su profesionaliais menininkais. Nuo 2013 -ųjų metų jis yra Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys, turintis LR Meno kūrėjo statusą. Fotografijas A. Šalkauskas publikavo šiuose leidiniuose: „Šiauliai. Kūrėjai. Ketvirtas išmatavimas” (2011 m.), „Kelmės krašto paveldas dailininkų kūryboje” (2012 m.) ir Vitalijos Kurtinaitienės kūrybos albume-kataloge „Keramika” (2014 m.).
Paminėtini žymiausi A. Šalkausko fotografijos ciklai: „Žaidimas šviesa”, „Prisiminimai apie gimtą kaimą“, „Gimtadieniai“, „Kolegos“, „Vilniui“, Lietuvos dvarai“, „Po saulės ženklu“, „Per laiko tėkmę“. Panoraminiai fotografijos kūriniai: „Gimto kaimo liekanos”, „Paskutinė a-lia vakarienė“. Kai fotografija tampa kūrybine erdve Lietuvos dvarai viena svarbiausių administracinės, socialinės, politinės, estetinės, kultūrinės valstybės sandaros grandžių. Dvaruose dirbo mūsų tautos šviesuoliai, skleidėsi politinės minties, mokslo ir menų idėjos. Nustembi sužinojęs, kad XX a. pradžioje Lietuvoje buvo per tris tūkstančius dvarų. Gaila, kad po karų, žemės reformų, sovietmečio griovimų jų išliko apie puse tūkstančio. Tad sveikintinas kiekvienas noras juos įamžinti fotografijose.

Šiauliečio fotomenininko Alvydo Šalkausko dvarų nuotraukos turi ne vien istorijos įamžinimo vertę, bet ir meninę-estetinę pusę, kai fotografija tampa kūrybine erdve. Žiūrint į dvarų fotonuotraukas, nes dabar juos fotografuoja daug kas, – viskas balta, šviesu, erdvu, gražu. Tas pats ir žvelgiant į Alvydo Šalkausko įamžintus dvarus, išskyrus tai, kad jis dar linkęs parodyti ir tai kas slepiasi už fasado, išnyra iš nebūties. Sąmoningai nukrypstant nuo dvarų puošnumo, išryškinant jų pirmapradiškumą, paliekamas atviros ir paveikios fotografijos įspūdis. Minimaliomis priemonėmis fotomenininkas siekia didžiausios išraiškos. Autorius pažvelgia ir į dvarų vidų, stengiasi atskleisti nuotaiką, bando įžvelgti esmę. Regi dvarus į kuriuos galima užeiti, susižavėti arba ne, dargi, kartais atrodo, jei panorėtum, likti juose ir apsigyventi. Nuotraukų plastinės savybės vientisos: kuriamas atvirumo įspūdis. Autoriui svarbu parodyti senosios kultūros tąsą. Fotomenininko įamžinti dvarai, jų aplinka – tai laiko tyrinėjimas, erdvinė jo išklotinė. Nusidriekia dvarų, šalia jų esančių pastatų, parkų mozaika. Grožintis fotomenininko užfiksuotais dvarais, susimąstai, kokia įdomi, nekasdieniška ir įvairi gali būti dvarų kasdienybė. Nuotraukose praeitis, vis išlįsdama į paviršių, keičiasi su dabartimi. Taip nutiesiamas tiltas tarp kelių laikmečių. Manau, tai sunkiausia.
Sako, reikia daug talento rinktis fotografuojant agresyvią išraišką, bet ne mažiau talento reikia ir įamžinant ramybę. Autoriui pavyksta atskleisti dvarų architektūrinį lengvumą, spalvų ramumą ir ažūro žaismingumą. Nustembi, kad nuotraukos paveikia net jausmus: kai kur liūdesio, kai kur džiugesio, kurie būdingi visiems gyvenimo dėsniams. Užfiksuoti vaizdai meditatyvūs, tylūs, kaip ir tie ne vieną šimtmetį stovintys dvarai. Fotomenininkas grožio ieško paprastume. Ir neapsigauna. Nes grožis turi būti estetiškas ir ne visuomet švytintis.
Fotomenininkas Alvydas Šalkauskas – savo profesijos fanatikas, neskaičiuojantis valandų, kurias tenka praleisti laukiant tinkamo kadro. Jo nuotraukas pavadinčiau melancholiškomis bei poetiškomis, ko, kaip jau ir minėta, tarsi ir reikia dažniausiai senų parkų medžių apsupty rymantiems dvarams. O šiaip jau ši paroda tai susitikimas su praeitimi, dabartimi, o svarbiausia raginimas rūpintis mūsų kultūros palikimu. Manau, apsilankę Alvydo Šalkausko parodoje turės gerų įspūdžių ir autoriaus vedini panirs į dvarų pasaulį.

Ričardas Jakutis
Publicistas, Šiaulių galerijos „Laiptai“ renginių organizatorius.