Virtualios parodos

Indraja Raudonikytė
Keramikos darbų paroda „Pelkių žolė“
Indraja Raudonikytė šiuo metu gyvena ir kuria Kaune, Domeikavoje. 1996 metais ji baigė Kauno dailės gimnaziją, specializavosi tapyboje. 1994 metais tapybinį meistriškumą tobulino privačioje tapytojo Jono Maldžiūno studijoje. 1996-1999 m. Kauno kolegijos J. Vienožinskio menų fakultete studijavo meno kūrinių restauravimą. 1999-2005 metais studijavo VDA Kauno dailės institute taikomąją grafiką ir įgijo menų magistro laipsnį. Dešimtmetį paskyrė kūrybiniams – komerciniams projektams. 2014 metais tapus Lietuvos grafinio dizaino asociacijos nare pakviesta dėstyti grafinį dizainą Vytauto Didžiojo universitete, nuo 2017 iki dabar dėsto Kauno technologijos universiteto Dizaino centre. Parodose dalyvauja nuo 1993 metų. Nuo 2014 metų Lietuvos dailininkų sąjungos narė, o 2015-2017 metais ėjo Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus grafikos sekcijos pirmininkės pareigas. I. Raudonikytė kuria šiuolaikinio meno kūrinius, jungdama tiek tradicines, tiek ir šiuolaikines raiškos priemones. Menininkė kūryba apima daugelį sričių, tai ir grafika, tapyba, keramika, netgi tekstilė.

Virtualioje parodoje I. Raudonikytė pristato keramikos kūrinių ciklą „Pelkių žolė“, kurį sudaro keramikiniai puodeliai – dubenėliai – pialos, indai, skirti arbatos gėrimo ritualui. Minimalistinės formos, keramikos faktūrų išryškinimas, prislopintos spalvos visiems indams suteikia subtilaus jaukumo, priartina prie gamtos spalvų ir natūralių formų. Kaip gimė mintis profesionaliai grafikei sukurti šį keramikos ciklą pasakoja jo autorė: „Idėja kilo po pokalbio su japonais apie nacionalinę estetiką ir arbatos gėrimo ritualus, tradicijas. Šis pokalbis nukėlė mane į vaikystės prisiminimus ir gilius apmąstymus apie arbatą, kaip simbolį, kaip vaistą, kaip bendrystės ritualo dalį. Prisiminiau vaikystės patirtis, prosenelės ir senelės perduotas žinias apie senovės lietuvių liaudies mediciną, žolynų rinkimo tradiciją. Dar būdama visai maža mergaitė, namuose girdėjau pasakojimus apie Japoniją, jos kultūrą. Senelės bičiulis, kraštietis, nepriklausomybės akto signataras, advokatas Kazimieras Motieka, grįžęs iš šios tolimos šalies, mūsų namuose demonstravo skaidres ir dalinosi patirtimi iš kelionės. Ja atvežtų suvenyrų estetika stipriai išsiskyrė iš panašių nedidelių dovanėlių, namiškių parvežtų iš kitų kelionių. Mano senelė keramikė Vanda Giedraitytė-Čepulienė savo namuose kelis kartus surengė japoniškos arbatos gėrimo ceremonijas bičiuliams. Taip pat kartą vyko ir inscenizuotą lietuviška arbatos gėrimo ceremoniją, paremta senolių tradicijomis ir tautosaka. Prieš daugiau nei 30 metų daugeliui tai atrodė žavinga, tačiau labai keista ir sunkiai suprantama. Mama, kaip ir senelė buvo diplomuotos keramikės, tačiau kūrybą tuo metu stipriai varžė sovietų sistema, griežtos taisyklės, normatyvai ir meno tarybos. Man tai nebuvo patrauklu, nes kūrybinė laisvė man buvo svarbiausia mene, todėl ir nepasirinkau šios profesijos. Pakeliavus po pasaulį pajutau poreikį grįžti prie ištakų, ieškoti autentiškumo čia, kur esu gimusi ir augusi, kur mano protėviai gyveno šimtmečiais. Tad mano keramika yra simbiozė, sujungianti lietuviškas tradicijas, baltiškas šaknis ir kelionių patirtį bei multikultūrinę, pirmykštę estetiką. Šiuolaikinis pasaulis yra labai įvairus, tačiau ilgainiui visi pradedame suprasti, kad esame daugiau panašūs nei skirtingi.“ I. Raudonikytės parodoje ir matome kultūrines jungtis, kurios suartina žmones, aktualizuoja ryšį su gamta.
Informaciją paruošė menotyrininkė Gabrielė Kuizinaitė

Robertas Misiukonis
Fotografijų paroda „Nostalgija kaip nuostabi gija“
Fotomenininko Roberto Misiukonio aktų paroda „NostalGija kaip nuostabi Gija“ VšĮ „Gabrielės meno galerijoje“ žinomas Kauno fotomenininkas Robertas Misiukonis pristato virtualią aktų parodą „NostalGija kaip nuostabi Gija“ ir viena iš parodos serijų „Mano brangusis“. Autorius parodoje pateikia moters kūno studiją. Ši fotomenininko Roberto Misiukonio fotografijų serija sukurta dar 2003 metais, o eksponuota ir pristatyta buvo Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje 2006 metais. Šiuo metu paroda „NostalGija kaip nuostabi Gija“ ir viena iš parodos serijų „Mano brangusis“ pristatoma po ilgesnės pertraukos. Seriją sudaro 12 vidutinio formato fotografijų, o visą seriją fotografijų sudaro 58 fotografijos. Parodoje eksponuojamos miniatiūros, variacijos moters akto tema. Dominuoja monochrominė ir spalvotos fotografijos. Fotografijų serijoje „Mano brangusis“ subtiliai ryškinamos moters kūno linijos, tuo tarpu moterų veidus dengia dujokaukės, kurios sukuria disonansą, priešpriešą, ironišką santykį. Kūniškojo natūralumo ir militarizmo jungtis fotografijoje yra netikėta, atskiros detalės suaktualina šias fotografijas ir priartina prie šiandienių pandemijos realijų.

Fotomenininkas Robertas Misiukonis gyvena ir kuria Kaune. Nuo 1981 metų jis yra Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys. Kuria analoginės ir skaitmeninės fotografijos srityse. 1984 metais baigė KPI elektrotechnikos fakultetą. 1976 metais įkūrė KPI-FOTO klubas, iki 1984 metų buvo valdybos pirmininkas, o nuo 1986 metų klubo meno vadovas. Nuo 1991metų iki 2014 metų buvo KTU-FOTO studijos vadovu. Nuo 2013 metų dirba fotografijos mokytoju Kauno taikomosios dailės mokykloje. R. Misiukonis yra Kauno taikomosios dailės mokyklos kūrybinių dirbtuvių „Už rėmų“ kuratorius. Autoriaus kūryba turi nemažai sąsajų su režisūrine, teatrine fotografija. Menininkas taip pat kuria naudodamas ir analoginės, ir skaitmeninės fotografijos technologijas.
Menotyrininkė Gabrielė Kuizinaitė

Respublikinė tekstilės meno paroda „Gobelenas vakar ir rytoj“
Respublikinė paroda „Gobelenas vakar ir rytoj“ Gelgaudiškio dvare Šakiuose, Janinos Monkutės-Marks muziejuje Kėdainiuose, Jonavos kultūros centre nuo 2019 rudens iki šių metų pavasario veikė respublikinė tekstilės meno paroda „Gobelenas vakar ir rytoj“. Parodos kuratorė Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus, tekstilės sekcijos pirmininkė Birutė Sarapienė. Dailininkai buvo kviečiami teikti kūrinius, atliktus gobeleno technika, dauguma darbų yra susiję Lietuvos tautinio identiteto, lietuviškosios ornamentikos, istorijos motyvų raiška. Parodoje savo kūrybą (30 kūrinių) pristato devyniolika profesionalių menininkų: Andrius Valius, Austė Guogaitė, Auksė Draugelienė, Birutė Sarapienė, Danguolė Brogienė, Danguolė Čachavičienė, Danutė Valentaitė, Danutė Jonelienė, Elma Šturmaitė, Irena Piliutytė, Laimutė Kozlovienė, Liucija Banaitienė, Marijona Sinkevičienė, Milda Dulkytė, Rūta Narvydienė, Zinaida Dargienė, Vaiva Lašienė, Virginija Kirvelienė, Žymantė Poškaitė-Tamulė. Nors atrodytų, kad parodą vienija aiškiai įvardinta gobeleno technika, tačiau darbai išsiskiria temų ir stilių įvairove, koloristikos niuansais, eksperimentavimu. Parodoje matome daugelio parodos autorių dialogą su lietuviškosios tekstilės tradicija, modernias ir postmodernias tradicijos transformacijas. Projekto organizatorius Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyrius.

Parodą buvo planuota eksponuoti įvairiose erdvėse Lietuvoje ir užsienyje, tačiau karantino laikotarpiu ji persikelia į virtualią erdvę. Plačiau apie parodą skaitykite: Nuoroda —>

Tapytojos Zitos Virginijos Jusevičiūtės-Tarasevičienės personalinė tapybos darbų paroda iš ciklo „Odė rudeniui“
Tapytojos Zitos Virginijos Jusevičiūtės-Tarasevičienės personalinė tapybos darbų paroda iš ciklo „Odė rudeniui“

Šiuo metu VšĮ „Gabrielės meno galerijoje“ veikia virtuali tapytojos Zitos Virginijos Jusevičiūtės-Tarasevičienės personalinė tapybos darbų paroda iš ciklo „Odė rudeniui“. Tai jau antroji paroda šia tema. Tapytoja Zita Virginija Jusevičiūtė-Tarasevičienė gyvena ir kuria Kaune. Pastaraisiais metais autorė aktyviai dalyvauja meniniame gyvenime. Praėjusiais metais tapytojai suteiktas Meno Kūrėjo statusas. Savo parodas tapytoja jau yra surengusi Lietuvoje, Latvijoje. Taip pat ji dalyvavo Lietuvos meną pristatančiose parodose: Vokietijoje ir Italijoje. Tapytoja šiuo metu bendradarbiauja su VšĮ „Gabrielės meno galerija“ ir „Bougie art gallery“ Kanadoje.

Naujausia autorės paroda „Odė rudeniui“ siejama su rudens laiku, tad parodoje dominuoja rudens spalvos ir gamtinių motyvų žaismas. Kiekvienas darbas ekspresyviai nedidelę rudens motyvų, spalvų ir emocijų miniatiūrą. Dažno darbo kompoziciją sujungia ne tik spalvinės dermės ar kontūrai, kurie sukuria netikrumo, melancholijos refleksiją, bet ir raiškius pasakojimus apie būseną, nuotaiką, kuri šioje parodoje yra itin skaidri ir betarpiška. Tapytojos paveikslai išsiskiria misticizmu, paslaptingumu, potekstėmis, dialogu, taip pat siejama su abstrakčiosios dailės tradicija. Autorės kūryboje itin svarbus ryšys su gamta, dialogas su gamta. Kalbėdama apie rudenį tapytoja teigia: „Ruduo nuostabus metų laikas. Gamta mums daug ką perduoda. Primindama tai, kad nuostabus ir tuo tarpu trapus žmogaus gyvenimas yra. Todėl tiek daug spalvų ir įrodymo, kad gyvenimas yra nuostabus. Šias nuostatas tapytoja išsako savo darbuose. Paveikslų ciklas „Odė rudeniui“ yra itin dinamiškas, paženklintas emocija, tapybiniu lengvumu, įvairove bei koloristika. Parodoje eksponuojamuose darbuose autorė įrodė savo galimybes į abstrakčiąją stilistiką įkelti figuratyvinius elementus, gamtos motyvus. Paroda yra įtraukianti savo elegantiška visuma. Parodą pristato VšĮ „Gabrielės meno galerija“ .

Gintautas Vaičys. „Tapybinės sonatos“. Virtuali tapybos paroda
VšĮ „Gabrielės meno virtualioje galerijoje www.gabrielegallery.eu pristatoma tapytojo Gintauto Vaičio tapybos darbų paroda „Tapybinės sonatos“. Paroda rengiama bendradarbiaujant su Kauno kultūros centru. Virtualioje parodoje autorius pristato naujausią tapybos darbų ciklą „Tapybinės sonatos“, kurį sudaro 15 vidutinio formato tapybos darbų. Tai abstrakčia technika atlikti darbai, kuriuos vienija panaši tapybinė technika, spalvinės niuansacijos, darbuose koliažiškai sujungiamos tapybinės formos ir grafinės linijos.

Tapytojo darbų kompozicijos pagrindas – įvairių nesimetriškų geometrinių formų deriniai ir juos į visumą sujungiantys koloristiniai deriniai bei grafinės smulkios juodos linijos. Kiekvieno paveikslo ir ciklo visuma yra ypatingai vieninga, vientisa. Autorius ne tik žaidžia spalvomis ir formomis, bet subtiliai jas derindamas kuria savą abstraktų simbolinį pasakojimą, kurio dėmenys ženklina gamtos, metų laikų ir paros ciklus, nuotaikas, vidinės ir išorinės erdvių priešpriešas. Taip pat tai patvirtina darbų pavadinimai: „Rytas“, „Vakaras“, „Šokis saulėje“, „Šokis saulei“,, „Gilus ežeras“, „Pavasaris“, „Gilus vanduo“, „Saulės pasveikinimas“, „Raudonas vakaras“, „Rudens sonata“, Šerkšnas saulėje“. Kuo ši paroda išskirtinė tiek paties menininko, tirk ir šiuolaikinės lietuvių tapybos kontekste? Pirmiausia norisi akcentuoti parodos stilistinį vientisumą, iš jo išplaukiantį ir natūralų tapybinės technikos pasirinkimą, darbų koloristikos įvairovę, kuri suteikia tapybiniam pasakojimui dinamikos ir tam tikros intrigos. Autoriaus pasirinkta technika yra postmodernistinis koliažas, jungiantis formų bei elementų įvairovę, yra itin nuoseklus. Naujausias G. Vaičio darbų ciklas “Tapybinės sonatos” per vaizdą įgauna muzikinei sonatai būdingą harmoniją ir skambesį, kuris itin įtaigiai liudija šio pasaulio grožį, o tuo pačiu ir šiuolaikinio gyvenimo iššūkius bei prieštaringumą.

Autorius gyvena ir kuria Kaune. 1993 m. baigė Vilniaus dailės akademiją. Nuo 1999 metų G. Vaičys yra Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Vadovavo Kauno tapytojų sekcijai. Dirba Kauno dailės gimnazijoje, yra mokytojas-metodininkas. Tapytojas parodose dalyvauja nuo 1989 metų, savo darbus kuria tapybos, objektų, fotografijos ir videomeno srityse. Nuo 2009 iki 2017 m. G. Vaičys buvo Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus pirmininku. Nuo 2014 metų yra kultūros bendrijos associacija “Borusia” narys. Nuo 2015 metų autorius bendradarbiauja su VšĮ “Gabrielės meno galerija” su galerija “Paveikslai lt”, šiuo metu ir su Mo muziejumi.
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas