Monika Žaltauskaitė-Grašienė

Autorė yra baigusi tekstilės studijas Vilniaus dailės akademijos Kauno fakultete, čia įgijo meno licenciato laipsnį. Mokėsi Esmod mokykloje Paryžiuje (Prancūzija), Bergeno meno akademijoje (Norvegijoje). Dalyvavo daugelyje kūrybinių dirbtuvių, simpoziumų, konferencijų Florencijoje (Italija), Izmire (Turkija), Teherane (Iranas), Maskvoje (Rusija), Bergene (Norvegija), Londone (Didžioji Britanija), Taline (Estijoje), Korke (Airija) ir kt. Nuo 2009 m. ji yra Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto Tekstilės katedros docentė. M. Žaltauskaitė-Grašienė ne tik dėsto, bet ir vykdo edukacinius projektus, yra aktyvi parodų gyvenimo dalyvė. Nuo 2011 m. menininkė yra Kauno bienalės valdybos narė ir kūrėja. Ji aktyviai rengia personalines parodas Lietuvoje ir užsienyje, dalyvauja menų projektuose. Jos kūriniai buvo pristatomi įvairiose pasaulio galerijose ir muziejuose: Lenkijoje, Estijoje, Vokietijoje, Švedijoje, Portugalijoje, Didžiojoje Britanijoje, JAV ir kitur. Jos kūrinių yra įsigiję privatūs kolekcininkai Lietuvoje ir užsienyje. Menininkė yra įvertinta ne vienu vietiniu ir tarptautiniu apdovanojimu: už geriausią metų instaliaciją („Skladukas“, 2010 m.), gavo diplomus už kūrinius „Pričioska“ (2007 m.), „Kartos“ (2009 m.), „Kvėpavimas“ (2010 m.), „Gimimas“ (2011 m.), „Pikselių kilimas“ (2013 m.).

Internetinėje galerijos svetainėje Monika Žaltauskaitė – Grašienė pristato naujausią gobelenų ciklą „Drapanos“. (Galerijos informacija)

M. Žaltauskaitė-Grašienė atstovauja šiuolaikinį tekstilės meną. Jos kūriniuose, kuriems būdingas konceptualus požiūris į tekstilę, estetika ir aukšta atlikimo kokybė, skleidžiasi tradicinių raiškos priemonių ir šiuolaikinių atlikimo technologijų sintezė. Autorės kūriniai dažnai paremti jautriu, atidžiu žmogaus ir jo gyvenimo procesų stebėjimu. Jos teksti(li)ška tikrovė – dar viena svarbi stotelė šiuolaikiniame Kauno ir tarptautiniame meno kontekste. „Atidžiau įsižiūrėjusi į Monikos darbus ir jos kūrybai skirtus menotyrinius tekstus, kuriuose ji apdovanota „tekstilės architektės“, „kompiuterinio žakardinio audimo meistrės“ epitetais, ieškojau savito žiūros kampo. Tad mano ieškojimų išeities taškas yra tam tikra nuojauta ar hipotetinė prielaida, kuri palaipsniui išsirutuliojo į tarpdisciplininį arba lyginamąjį tyrimą“. Moterų kūrybai būdingas taktilinis mąstymas (juslingumas ir intymus kūrybos pasaulis, kuriame svarbus lytėjimas ir savitas minčių bei asociacijų nėrimas, pynimas, audimas). Lytėjimo pojūtis gali būti išreikštas įvairiai. Tekstilė yra ideali sritis, leidžianti atsiskleisti tradicijoje glūdinčiai moteriškajai patirčiai, moteriškumui kaip egzistencijos formai. Tai kalbėjimas apie moterų kūrybą kaip apie sritį, jis turi tam tikrų jungiančių aspektų ir požymių, nors moterų kūryboje keliami klausimai ne tik moteriški, bet ir universalūs. M. Žaltauskaitės-Grašienės kūryba atveria ir išryškina tekstilišką tikrovę, nuaustą iš žmogaus fizinės, psichologinės ir socialinės tekstūros gijų.

Menotyrininkė, humanitarinių mokslų dr. Odeta Žukauskienė.