Kultūros tiltas

Kultūros tiltas

Jau greitai šioje rubrikoje, interviu su menininkais ir straipsniai apie meno parodas.
____________________________________________________________________________________________________

Žilvinas Kropas: apie fotografijos ribas ir sklaidą

Jaunosios kartos menininkas Žilvinas Kropas gyvena ir kuria Panevėžio mieste. Nuo 2015 metų jis yra Panevėžio fotografų draugijos valdybos narys. Žilvino Kropo meninės kūrybos bruožas yra tas, kad jis kuria meninę fotografiją naudodamas soliaografijos ir pinhole technikas. Fotografija, spausta ant drobės, sukelia nemažai aliuzijų su tapyba. Fotografas save laiko visišku idealistu, visur ieškančiu grožio
bei harmonijos, gebančiu vertinti dvasines ir kultūrines vertybes, turinčiu ypatingą intuiciją bei lakią vaizduotę. Neseniai jo fotografijos
buvo publikuotos amerikiečių vizualaus meno žurnale „Shots“. Su fotografijomis patekti į šį leidinį buvo viena iš svajonių, tapusi realybe. Nuo 2017 metų Ž. Kropas bendradarbiauja su VšĮ „Gabrielės meno galerija“.
Fotografas yra dalyvavęs grupinėse parodose Baltarusijoje, Argentinoje, neseniai vienas menininko darbas dalyvavo grupinėje parodoje Anglijoje.

Jūs esate jaunos kartos menininkas, dalyvaujate tarptautiniuose fotografijos projektuose. Ką tik dalyvavote grupinėje parodoje Anglijoje, gal galėtumėte papasakoti kokie įspūdžiai ar buvo didelis konkursas norint pakliūti į šią parodą? Kaip užsieniečiai vertino Jūsų kūrybą?

Kai pradėjau dalintis viešai t.y internetinėje erdvėje savo soliaografijos kūriniais, sulaukiau didelio susidomėjimo iš svetur. Daug komentarų, reakcijų ir asmeninių pasiūlymų, tokių kaip pirkti kūrinius, surengti personalinę parodą, dalyvauti kūrybinėse dirbtuvėse. Tada mane prijungė prie uždaros grupės “Antiquarian Avant-Garde Art & Processes“ ir gavau asmeninį kvietimą dalyvauti parodoje. Konkurso man nebuvo, buvau tiesiog atrinktas su dar penkiais dalyviais iš kitų šalių. Taip supratau, kad buvo stebima mano kūryba iš anksčiau. 2018.04.28 Jungtinėje Karalystėje galerijoje ”Mirror” įvyko grupinė tarpdisciplininio meno paroda "Visible in Time”, („Matomas laike“), kurioje dalyvauju su savo kūriniu „100 days. From series solargraphy“ („Šimtas dienų“ iš serijos soliaografija sukūrimo metai 2017, ribotas spaudimas ant drobės. Parodos kuratorius pakvietė šešis menininkus apsvarstyti ir išnagrinėti laiko praleidimo koncepciją, be tiesioginio menininko įsikišimo. Meno parodą galima aplankyti iki liepos 1d. meno centre South Hill Park Mirror Gallery Ringmead, RG12 7PA UK. Parodos kuratorius Cat Cooke. Atsiliepimai apie parodą man asmeniškai labai šilti.

Kaip paminėjo parodos kuratorius Cat Cooke, tai buvo daugiausiai susidomėjimo sulaukęs darbas. Parodos lankytojai minėjo, kad kūrinys atrodo svaiginančiai ir keistai. Dabar jau užsimezgė šilti santykiai, atsirado naujų pažinčių meno pasaulyje, vystosi pokalbis apie personalinę parodą.
Jūs kuriate abstrakčias fotografijas naudodamas soliaografijos technikas, gal galėtumete papasakoti, kodėl šią techniką pasirinkote?

Pirmiausia apie mano foto techniką. Aš fotografuoju savadarbiais pinhole fotoaparatais. Jų esu pasigaminęs 100 vnt. Pats fotoaparatas atrodo taip: tuščia alaus skardinė, viduje įdėtas šviesai jautrus fotopopierius lapelis, vietoj objektyvo, su adata prabedu labai mažą skilutę skardinėje, pro kurią skverbiasi šviesa ir kuria vaizdą fotopopieriuje ir viskas, čia daugiau nieko nėra, jokios elektronikos ar baterijų.
O dabar, apie mažai kam žinoma fotografijos šaką tai soliaografiją. Aš su šiomis 100 skardinių fotografuoju saulės kelią. Kuriu fotografiją skirtingais metų laikais, taip pat įvairiomis laiko ekspozicijomis tai yra labai labai ilgais terminais valandomis, mėnesiais, o kartais ir visus metus. Esu laiko metraštininkas, visas prabėgęs laikas susisluoksniuoja vienoje fotografijoje, mažai ką aš, kaip menininkas galiu čia įtakoti... Galutinėje fotografijoje labai daug netikėtumų ir neaiškumų, daug keistų dalykų. Fotografija būna nenuspėjama ir paslaptinga,
kažkokia nežemiška, tarsi kitas abstraktus pasaulis, norisi į jį žiūrėti ilgai, bandyti jį suprasti ar į jį pasinerti savomis mintimis.
Aš grįžtu prie pirmykštės fotografijos paslapčių. Naudodamas senąsias pinhole technikas aš kuriu mistika alsuojančius darbus, kuriuose tikrovė persipynusi su sapnų ir pasąmonės pasauliu.
Mano kūrinius didžiąją dalimi sukuria saulė, oras, vanduo t.y. visa aplinka. Visos nuotraukos tarsi vienetinės, jų neįmanoma atkartoti, aš taip pat nenoriu jų manipuliuoti stengiuosi palikti taip, kaip sukūrė aplinka.
Pasirinkau šį keistą fotografavimo būdą, nes man nepatinka visos tos dailios ir labai labai preciziškai sutvarkytos nuotraukos, nepatinka ir tai, kad visi gali padaryti panašią nuotrauką. Norisi kažko unikalaus, kažko tikro ir netvarkyto, tikslas sukurti nuotraukoje kitokį pasaulį.
Kokios temos kūryboje Jums svarbios?
Šiuo metu labiausiai traukia ir patinka abstraktusis menas, gaunu atsiliepimų, kad mano kūriniai atrodo kaip tapyti ir sunku suprasti kas čia pavaizduota ir kaip čia sukurta. Labai dideli dėmesį skiriu fotografijai, kurią vadinu “niūrioji mistika”. Ten aš tarsi praveriu uždangą į anapusinio pasaulio užkulisius.

Kokie jūsų ateities kūrybos planai?

Ieškau galerijos užsienyje, kuri mane pristatinėtų, rūpintųsi mano kūrybiniu keliu, pardavinėtų mano darbus. Savo kūrinius ir kūrybą noriu pristatyti stipriems meno žurnalams “ Blur magazine“, “The Hands ”, taip pat siekiu, kad mano portfolio pristatytų “ L'oeil de la photographie “. Na ir žinoma, visų laukiama mano pirmoji personalinė paroda.

Kalbėjosi menotyrininkė Gabrielė Kuizinaitė

Keletas fragmentų iš grupinės parodos Anglijoje su Žilvino Kropo fotografija


________________________________________________________________________________________________________________________________________________